Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimo E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. P. už tai, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., Vilniaus g. 5A, Šalčininkų m., UAB „Lukoil Baltija“ priklausančioje degalinėje „Lukoil“, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad E. P., būdama šios degalinės vadove, nepasirūpino, kad gerai matomoje vietoje būtų iškabinta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos išduota licencija Nr. LMA-560, leidžianti verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Tuo E. P. pažeidė 2004 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintų Mažmeninės alkoholio prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalį.

Šalčininkų rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, konstatavęs, kad E. P. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-135/2008, N444-340/2008 ir kitos).

Nagrinėjamoje byloje formuluojant kaltinimą E. P. protokole nurodyta, kad jos pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji nepasirūpino, jog gerai matomoje vietoje būtų iškabinta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos išduota licencija Nr. LMA-560, leidžianti verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse. Tačiau įvardinant pažeistą teisės aktą, nurodyta, jog tokia veika pažeidė Taisyklių 3 punkto nuostatas. Tuo tarpu minėtame Taisyklių punkte (redakcija, galiojusi iki 2011 m. balandžio 3 d.) teigiama, kad „Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais originalas turi būti laikomas įmonės buveinėje. Jeigu įmonė įsigyja licenciją verstis šia veikla padalinyje (specializuotoje parduotuvėje, specializuotame skyriuje, restorane, kavinėje, bufete (įskaitant uždarąjį), bare ir panašiai), kuris aptarnauja pirkėjus ar išduoda alkoholinius gėrimus padavėjams, licencijos originalas laikomas jame. Jeigu įmonė įsigyja licenciją verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento, automobilyje-parduotuvėje, kuri aptarnauja kaimo gyventojus savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, licencijos originalas laikomas automobilyje-parduotuvėje. Jeigu įmonė įsigyja licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, licencijos originalas laikomas įmonės buveinėje, o licencijoje įrašytuose orlaiviuose turi būti licencijos kopijos, patvirtintos įmonės antspaudu (jeigu įmonė privalo jį turėti) ir vadovo parašu. Jeigu įmonė įsigyja licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešbučio kambariuose įrengtuose minibaruose, licencijos originalas laikomas įmonės buveinėje, o viešbučio svečių priimamajame turi būti licencijos kopija, patvirtinta įmonės antspaudu (jeigu įmonė privalo jį turėti) ir vadovo parašu“. Pažymėtina, kad vadovaujantis viešojoje teisėje galiojančiu principu, teisės normos, kuriomis teisės santykių subjektams yra nustatomos pareigos ar įpareigojimai, negali būti aiškinami plečiamai. Iš minėtos Taisyklių nuostatos matyti, jog joje nieko nekalbama apie licencijos pakabinimą visiems matomoje vietoje. Apie tokį reikalavimą nėra užsiminta ir kituose šių Taisyklių punktuose. Todėl toks kaltinimo žodinės formuluotės ir pažeistų teisės aktų nurodymo neatitikimas daro kaltinimą neaiškų, klaidinantį ir apriboja galimybes tiek atsakomybėn traukiamam asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, tiek bylą nagrinėjančiam teismui suvokti jo esmę. Be to, byloje nesurinkta pakankamų įrodymų ir dėl Institucijos apeliaciniame skunde nurodomo kaltinimo pagrįstumo (dėl licencijos laikymo vietos) – E. P. teikiama versija, kad licencija buvo laikoma degalinėje esančiame seife nėra vienareikšmiškai paneigta.

Esant aptartiems procesiniams trūkumams, pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti šios bylos, to padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas. Tad dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas. Byla grąžinama iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutarimą E. P. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui.

Nutartis neskundžiama.