Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui Mariui Lisauskui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos O. Š. 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9473-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

R. S. skundas tenkinamas iš dalies.

R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasikeitė kvalifikavimas ir tų straipsnių, kurie buvo neteisingai nurodyti protokole, neliko, todėl nežino, ar šis straipsnis turėtų būti taikomas. ANK 428 straipsnio 2 dalis nustato nuobaudą už bet kokį KET pažeidimą apskritai, nenurodant atskirai. Bet kuriuo atveju kvalifikuojant, aprašant pažeidimą nurodoma, kad buvo eita per gatvę ten, kur yra skiriamoji juosta. Tai skiriamosios juostos minėtoje vietoje, kurioje jis ėjo, nėra. KET apibrėžia, kas yra skiriamoji juosta (pagarsina). Šiuo atveju, kur jis ėjo ir kirto gatvę, jokio tokio kelio elemento, apželdinimo ar želdinių juostų, aptvarų, dangos aptvarų, kurie skiria gretimas juostas, nėra įrengta. Todėl gatvę kirto toje neleidžiamoje vietoje, tačiau nekirto draudžiamoje vietoje. Tai šis straipsnis numato atsakomybę už kirtimą ten, kur draudžiama, šiuo atveju nėra draudžiama kirsti kelio, kur nėra sankryžos, tačiau numato atsakomybę už bet kokį pažeidimą. Šiuo atveju perėjos nebuvo ir sankryžos toje vietoje taip pat nėra. Pažeidimas toks ir yra, jis numatytas KET, tačiau nemano, kad ši nuobauda yra pagrista. Pasak pareiškėjo, jis nuobaudų už KET pažeidimus neturi, nėra baustas paskutinius ketverius metus ir jas gerai žino. Šiuo atveju galima sakyti, kad pažeidė tą punktą, kuris leidžia važiuojamąja kelio dalį kirsti tik perėjomis. Pareiškėjo teigimu, jis buvo toje vietoje ir ėjo per gatvę, ne per perėją. Skiriamosios juostos toje vietoje nėra. Žinojo, kad perėjos yra 100 m atstumu į abi puses, tačiau toje vietoje perėjos nebuvo. Jis skubėjo, o kadangi iš abiejų pusių šviesoforai, eismo nėra, kadangi tuo metu eismas buvo sustabdytas, todėl ir perėjo pažeisdamas reikalavimą eiti tik per perėją. Pareigūnai jį sustabdė, nežino, kaip jie jį matė ir kokiu atstumu, bet atbėgo ir informavo, kad kirto kelią neleistinoje vietoje, ir paprašė nueiti į automobilį, kuriame buvo dar vienas asmuo, kuriam buvo rašomas protokolas. Nori paaiškinti, kad tai buvo pažeidimas, tai nėra perėjimas leidžiamoje vietoje, tačiau tai nesukėlė pavojaus, klaidingai buvo surašytas protokolas paskui jis buvo pataisytas rašant nutarimą, tačiau bauda nepamažinta, bet padidinta. Šiuo atveju prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pripažįsta pažeidimą, į tai, kad surašymo metu buvo klaidingai nurodytas ir kvalifikuotas jo pažeidimas, kad nėra baustas už KET pažeidimus ir atleisti nuo atsakomybės.

ANK 428 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytus KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Analizuojant dėl R. S. priimto nutarimo turinį, matyti, kad šis procesinis dokumentas yra prieštaringas. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo esmė („perėjo per gatvę draudžiamoje vietoje, esant skiriamajai juostai, kai matomumo zonoje buvo pėsčiųjų perėja, tuo metu naudodamasis mobiliojo ryšio priemone“) yra analogiška administracinio nusižengimo esmei, nurodytai surašytame administracinio nusižengimo protokole. Kita vertus, bylą išnagrinėjusi pareigūnė konstatavo, kad, priešingai, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, byloje nesurinkta duomenų, kad R. S. pažeidė KET 44 ir 48.1 punktų reikalavimus. Pagal KET 44 punktą, įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu. Pagal KET 48.1 punktą (redakcija, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu), pėstiesiems draudžiama eiti per važiuojamąją dalį tose vietose, kur yra transporto ar pėsčiųjų atitvarai, o gyvenvietėse – ir ten, kur yra skiriamoji juosta (išskyrus pėsčiųjų perėjas ir sankryžas). Taigi bylą išnagrinėjusi pareigūnė padarė išvadą, kad nėra duomenų, kad R. S. ėjo draudžiamoje vietoje, kur yra skiriamoji juosta (KET 48.1 punktas), taip pat naudodamasis mobiliojo ryšio priemone (KET 44 punktas), kita vertus, skundžiamame nutarime nustatant įrodytas administracinio nusižengimo padarymo faktines aplinkybes („pažeidimo esmė“), vis tiek pripažinta, kad įrodyta, jog pareiškėjas perėjo per gatvę draudžiamoje vietoje, esant skiriamajai juostai, tuo metu naudodamasis mobiliojo ryšio priemone. Nors R. S. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį pažeidęs KET 42 punkto reikalavimus, tačiau skundžiamame nutarime neatsispindi pareiškėjo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, kaip to reikalaujama ANK 618 straipsnio 2 dalyje („šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti, be kita ko, išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės“). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, savo iniciatyva negali nustatyti tikslias administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Tokia pareiga priklauso bylą nagrinėjančiai institucijai (jos pareigūnui). Atsižvelgdamas į tai, teismas naikina Institucijos vyresniosios tyrėjos O. Š. 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

R. S. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad jis bylai reikšmingu laiku ir vietoje perėjo per gatvę neleistinoje vietoje, t. y. iš esmės pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 428 straipsnio 6 dalyje, taip pat teigė, kad, jei jam būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal šį ANK straipsnį su administraciniu nurodymu, jis būtų sumokėjęs administraciniame nurodyme nurodytą baudą. Teismas pažymi, kad institucijos pareigūno, surašančio administracinio nusižengimo protokolą, padarytos klaidos kvalifikuojant galimą administracinį nusižengimą pagal kitą ANK straipsnį (pavyzdžiui, nustatantį griežtesnę administracinę atsakomybę) neturi galimybės užkirsti asmeniui, kuris traukiamas administracinėn atsakomybėn, teisės pasinaudoti administraciniu nurodymu ir sumokėti juo siūlomą baudą. Taigi šiuo atveju Institucija visų pirma turi spręsti klausimą dėl R. S. administracinio nusižengimo protokolo surašymo pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį su siūlymu sumokėti pusę šio straipsnio sankcijoje nustatytos baudos.

R. S. teismo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo administracinės atsakomybės. ANK 12 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nagrinėjamo įvykio metu) nurodyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šios nuostatos gali būti taikomas, be kita ko, dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 428 straipsnio 6 dalyje.

Iš prie bylos esančio priedo matyti, kad pareiškėjas anksčiau yra ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn. Nors paskutinį kartą pareiškėjas trauktas administracinėn atsakomybėn 2020 m. ir jis šiuo metu laikomas nebaustu, tačiau tokia aplinkybė turi reikšmės sprendžiant dėl R. S. asmenybės ir ar ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn. Šiuo atveju nėra pagrindo netraukti R. S. administracinėn atsakomybėn (atleisti jį nuo administracinės atsakomybės). Tokios išvados nepaneigia, kad jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu buvo klaidingai nurodytas ir kvalifikuotas jo administracinis nusižengimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos O. Š. 2023 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9473-2023 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.