Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-629-460/2014

2014 m. birželio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1322-328/2013 pagal ieškovo V. O. (V. O.) patikslintą ieškinį atsakovei B. O., tretieji asmenys Nordea Bank Finland PLC, A. O., akcinė bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos dujos“, akcinė bendrovė ,Lesto, uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, atsakovės B. O. priešieškinį ieškovui V. O., tretieji asmenys Nordea Bank Finland PLC, A. O., akcinė bendrovė ,,Klaipėdos vanduo“, akcinė bendrovė ,,Lietuvos dujos“, akcinė bendrovė ,,Lesto“, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalinimo, akcinės bendrovės ,,Lesto“ ieškinį atsakovams V. O., B. O. dėl 1 377,85 Lt skolos priteisimo, ir ieškovo V. O. (apeliantas) bei atsakovės B. O. (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu apylinkės teisme ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad santuoka tarp šalių faktiškai yra nutrūkusi, šalys kartu negyvena nuo 2008 metų. Dėl santuokos nutraukimo prašė nustatyti atsakovės kaltę, nes ji nepateisino ieškovo lūkesčių, šeimoje sutuoktiniai nesusilaukė bendrų vaikų, atsakovė slėpė informaciją apie savo sveikatą, melavo jam. Pripažinus atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo prašė priteisti neturtinę žalą ieškovui. Paaiškino, kad gyvenamasis namas yra parduotas iš varžytynių, nes ieškovas buvo nepajėgus mokėti paskolą, dalis paskolos sumokėta, tačiau dar liko apie 50 000 Lt skolos, todėl prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti tarp šalių po ½ dalį, automobilius priteisti atsakovei, nes ji jais naudojasi, jam priteisti piniginę kompensaciją, pripažinti bendra prievole skolą A. O., priteisti išlaidas dėl namo išlaikymo, pripažinti atsakovės asmeninę skolą AB ,Lesto. Paaiškino, kad namo priklausiniai parduoti kartu su namu, todėl neturėtų būti priteista jų vertė. Nesutiko su atsakovės nurodytais daiktais , kurių neįmanoma identifikuoti, nes neaišku kur jie yra ir kas juos pasiėmė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1991-01-18 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos akto įrašo Nr. 96 (t. 1, b. l. 10), santuokos metu bendrų vaikų nesusilaukė. Šalys jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, buitinius daiktus, apyvokos reikmenis, baldus (t. 3, b. l. 64–83, 139; t. 4, b. l. 50; t. 5, b. l. 122). Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog sutuoktiniai nuo 2008 metų sausio mėnesio kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovė pripažino, kad kai kuriuos daiktus iš santuokos metu įgyto neregistruotino turto yra pasiėmusi (t. 6, b. l. 20).

Dėl sutuoktinių kaltės

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad abiems sutuoktiniams buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, ir konstatavo, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija su tokia pozicija sutinka tik iš dalies ir mano, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės.

Pirmiausia apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad šalys santuokoje išgyveno daugiau kaip 17 metų, todėl ieškovo nepateisintos viltys ar lūkesčiai šeimyninio gyvenimo prasme nesudarė pagrindo konstatuoti atsakovės kaltės.

Antra, atmestini apelianto argumentai, kad jo panaudotas smurtas prieš atsakovę buvo tik skyrybų pasekmė. Byloje pateikti duomenys, kad apeliantė dar iki visiškai santykiams pašlyjant kreipėsi pagalbos dėl ieškovo smurto naudojimo. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pažymoje nurodoma, kad „B. O. kreipėsi pagalbos į VšĮ Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą dėl pagalbos patiriant smurtą šeimoje. B. O. lankėsi centre 2007 m. spalio mėnesį ir 2008 m. birželio-rugsėjo mėnesiais (t. 2, b. l. 91). Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.

Trečia, byloje yra pateiktas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, kuriuo B. O. išteisinta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 2, b. l. 100). Šis nuosprendis paneigia apylinkės teismo teiginį, kad abiems sutuoktiniams taikyta baudžiamoji atsakomybė. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatą, joje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsižvelgusi į anksčiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija nenustatė tokių atsakovės kaltės požymių, kurie vertintini kaip priežastis dėl santuokos iširimo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina konstatuojant, jos santuoka nutrauktina dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Atsakovė nurodo, jog patyrė moralinę skriaudą, nes dėl šeimos išsaugojimo kentė patyčias, pažeminimą, smurtą, prarado teisėtus lūkesčius į darnų gyvenimą senatvėje, todėl vadovaudamasi CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, teismo prašo priteisti iš ieškovo 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šio ieškinio reikalavimo nenagrinėjo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nustačiusi, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės – smurtinio pobūdžio elgesio, konstatuoja, jog atsakovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, bet tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, atsakovei priteistina 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-177/2007; kt.).

Dėl apeliantės asmeninės nuosavybės teisės į 115 000 Lt už parduotą butą

Atsakovė prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe 115 000 Lt, gautų 2005 metais pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau apylinkės teismas šį reikalavimą atmetė. Apeliantė prašo jį patenkinti, nurodo, kad butas jai buvo suteiktas iki santuokos sudarymo ir iki santuokos sudarymo ji sumokėjo pirmąjį įnašą.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir teisiškai įvertinusi atsakovės reikalavimo pagrįstumą, mano, kad apylinkės teismas nors ir ne tais motyvais, tačiau pagrįstai šį reikalavimą atmetė. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad nepaisant minėto buto teisinio režimo, apeliantė konkrečiai pati apeliaciniame skunde nurodo, kad „parduodant butą, adresu (duomenys neskelbtini), sūnui L. atsakovei nebuvo pagrindo akcentuoti nuosavybės teisės, nes tie pinigai buvo panaudoti jų šeimos skolų dengimui“. Tai reiškia, kad jeigu ir būtų pripažinta, kad minėtas butas atsakovei priklausė asmenine nuosavybe, pati atsakovė pabrėžia, kad gauti 115 000 Lt buvo skirti jų šeimos poreikiams tenkinti. Kitaip tariant bendru sutuoktinių susitarimu 115 000 Lt teisinis režimas buvo nustatytas kaip turintis tikslinę paskirtį – šeimos skolos sumokėti, t. y. atsakovė pripažino, kad lėšos, kaip bendroji jungtinę sutuoktinių nuosavybė, panaudotos kreditui grąžinti (CK 3.88 straipsnis, CK 3.109 straipsnis).

Kitas ypač svarbus aspektas yra tas, kad 2005-01-31 minėto buto pirkimo–pardavimo sutartyje (t. 1, b. l. 122–123) yra konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad pardavėjai – ieškovas ir atsakovė – parduoda butą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Minėta pirkimo–pardavimo sutartis nėra nuginčyta, tai reiškia, kad ji yra galiojanti, todėl nėra pagrindo nustatyti kito teisinio režimo kaip to nepagrįstai prašo apeliantė.

Dėl turto įvertinimo

Apeliantas mano, kad dalytinas turtas turi būti įvertintas 2008 metais buvusia rinkos verte. Teigia, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi. Apeliantas tikina, kad skyriumi su atsakove pradėjo gyventi nuo 2008 metų.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. CK 3.100 straipsnyje nustatyta, jog be kitų pagrindų, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija) (CK 3.100 straipsnio 4, 5 punktai). Taigi, minėtame straipsnyje yra numatyti du atskiri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

Byloje nėra nustatyta, jog vienas ar abu sutuoktiniai 2008 metais kreipėsi su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo (CPK 178 straipsnis), todėl apeliantui teigti, kad jie nuo 2008 metų gyvena skyriumi, nėra teisinio pagrindo ir tai neatitinka separacijos instituto paskirties (CK 3.73 straipsnis).

CK 3.119 straipsnyje nustatyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šį teisinį reguliavimą ir pagrįstai bei teisėtai turto vertes nustatė santuokos nutraukimo metu (t. 3, b. l. 68, 75).

Dėl kompensacijos už namo komunalines paslaugas ir išlaikymą

Apeliantas tikina, jog už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki 2012-04-10 turėjo būti priteistina kompensacija už išlaidas šildymui, dujoms, taip pat išlaidos signalizacijai, būsto draudimui. Apylinkės teismas atmetė šį prašymą, nurodė, kad nepateikti rašytiniai įrodymai, o už komunalinius patarnavimus atsakovė neprivalo mokėti, nes jais nesinaudojo.

Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi sutinka visiškai. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovė nuo 2008-09-24 buvo išvaryta iš namo, minėtame name, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė gyveno nuo 2012-04-06 iki 2012-07-27 (t. 4, b. l. 50). Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad komunaliniai mokesčiai ir namo išlaikymo išlaidos negali būti kompensuotinos, nes atsakovė tuo metu name negyveno ir paslaugomis nesinaudojo. Papildant pažymėtina, kad ieškovas minėtą laikotarpį namu naudojosi asmeniniais tikslais, ne šeimos interesais, todėl sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad atsakovė neprivalo kompensuoti ieškovo reikalaujamų išlaidų (CK 3.98 straipsnio 3 dalis).

Dėl dalytino turto

Apeliantė skunde sutiko su apylinkės teismo padalytu kilnojamuoju turtu, kadangi faktiškai pradėjo jais naudotis (t. 6, b. l. 110). Atsiliepime į apelianto skundą išreiškia abejones dėl turto padalijimo, nurodo, kad tam tikrą turtą ieškovas išsivežė, sugadino, slapta pardavė, tačiau konkrečių reikalavimų skunde nepateikia.

Apeliantas skunde ne iki galo sutinka su padalytu turtu, mano, kad teismas nepagrįstai jam priteisė šaldytuvą ir kitus daiktus, kurių jis neturi ir nežino, kur jie yra.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad apylinkės teismas be pagrindo jam priteisė šaldytuvą, kuriuo naudojasi atsakovė ir juo disponuoja. Tokiu atveju nepagrįstai būtų didinamos santuokos nutraukimo išlaidos, kadangi apeliantui būtų reikalingi papildomi kaštai šaldytuvo transportavimui.

Atsakovė atsiliepime sutinka, kad pasiėmė stalą, dvi sulaužytas kėdes (t. 6, b. l. 128), taigi, šiuos daiktus apylinkės teismas irgi be pagrindo priteisė ieškovui ir padidino minėtų daiktų susigrąžinimo išlaidas. Atsakovės teiginio dėl sulaužytų kėdžių nėra pagrindo kvestionuoti, kėdės eliminuojamos iš dalytino turto balanso.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliaciniuose skunduose pareikštus reikalavimus, teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismo sprendimą dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo tikslinga pakeisti nustatant, kad ieškovui priteistini šie daiktai: 300 Lt vertės kavos staliukas, 400 Lt vertės skalbimo mašina, 50 Lt vertės mikrobangų krosnelė, 350 Lt vertės kompiuteris, 100 Lt vertės lauko baldai, iš viso už 1 200 Lt; atsakovei priteistini: 5 800 Lt vertės automobilis Toyota Picnic, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės automobilis Renaut Twingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės šaldytuvas, 500 Lt vertės odinis kampas, 1 500 Lt vertės televizorius ,,Philips“, 500 Lt vertės itališka indauja, 100 Lt vertės cemento maišyklė, iš viso už 9 700 Lt; priteistina ieškovui V. O. iš atsakovės B. O. 8 500 Lt kompensacija dėl mažesnės turto vertės.

Dėl solidarios prievolės vykdymo

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė, todėl nesupranta, kodėl jam nepriteisė pusė sumos, kurią jis sumokėjo bankui vykdydamas solidarią prievolę kreditoriui Nordea Bank Finland Plc bankui laikotarpiu nuo 2008-09-01 iki 2011-12-29. Teigia, kad iš viso iki 2012-01-01 iš savo lėšų už bendrą prievolę Nordea Bank Finland Plc bankui yra sumokėjęs 78 007,73 Lt, todėl prašo iš atsakovės priteisti pusė sumos – 39 003,87 Lt (t. 2, b. l. 129–130; t. 3, b. l. 133). Pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė.

Byloje nėra ginčo, kad prievolė Nordea Bank Finland Plc bankui yra bendra ir ieškovas su atsakove yra solidarūs Nordea Bank Finland Plc banko skolininkai. Solidarią prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 straipsnis).

Bylos duomenys patvirtina apie ieškovo atliktas įmokas, ir priešingai, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apeliantės prievolių vykdymą kreditoriui Nordea Bank Finland Plc bankui pradėjus gyventi atskirai vienas nuo kito, todėl teisėjų kolegija mano, kad solidari skolininkė – atsakovė, neneigdama, kad minėtas sumas apeliantas sumokėjo tuo metu, kai jie nebegyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, yra ir ieškovo skolininkė (CPK 178 straipsnis, CK 6.9 straipsnis).

Esant aptartam teisiniam reguliavimui ir paminėtoms reikšmingoms šiai teisinei situacijai spręsti aplinkybėms ieškovui iš atsakovės priteistina 39 003,87 Lt kompensacija. Apeliantės nesutikimas su reikalavimu priteisti pusę sumokėtų sumų bankui tik dėl to, kad kurį laiką nesinaudojo namu nėra pagrįstas, nes solidari prievolė ir jos vykdymas niekaip nesusijęs su naudojimusi turtu, įsigytu už kreditą.

Dėl kambario, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo

Apeliantė mano, kad 30.788 Lt vertės 28,73 kv. m kambarys, tai sudaro 43/100 buto dalių, turi būti pripažintas B. O. nuosavybe.

Apeliantė šį reikalavimą grindžia deklaratyviais pasvarstymais apie ieškovo inicijuotą skyrybų procesą, iš varžytynių parduoto namo vertę, ieškovo teisę į kompensaciją, tačiau argumentų, patvirtinančių, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai šalims nustatė po ½ kambario dalis, nepateikia. Kadangi apeliantė savo prašymo neargumentavo, prašymas netenkintinas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl AB LESTO ieškinio

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB Lesto ir ieškovas 2007-01-24 sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas tiekė energiją jungtine nuosavybe priklausančiam objektui nuo 2012 metų balandžio mėnesio iki 2013 metų gegužės mėnesio-(t. 5, b. l. 15–17,), skola už šį laikotarpį yra 1 377,85 Lt. Pagal byloje pateiktas sąskaitas apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad skola susidarė atsakovei gyvenant name, todėl ieškinį tenkintino ir priteisė 1 377,85 Lt skolą iš atsakovės B. O. įmonei AB Lesto, be to, kreditorei iš atsakovės priteisė 72 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2013-06-20 iki sprendimo įvykdymo.

Teisėjų kolegija pastebi, kad nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad kreditorei priteisia skolą tik iš atsakovės, o ne solidariai iš ieškovo ir atsakovės, kaip prašė AB Lesto, tačiau rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad AB Lesto ieškinį tenkina visiškai. Klaida taisytina nurodant, kad kreditorės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo

Apeliantas prašo pripažinti solidaria prievole 330 Lt skolą už 2012 m. atliekų tvarkymą ir surinkimą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė.

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, ir prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Aptartas reglamentavimas reiškia, kad ši skola turi būti pripažinta solidaria, juolab kad atsakovė 2012 metais name gyveno, atitinkamai solidariai yra skolinga už suteiktas atliekų tvarkymo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad su šiuo reikalavimu atsakovė buvo sutikusi (t. 5, b. . 109), tik vėliau savo nuomonę pakeitė.

Esant nurodytoms aplinkybėms šis apelianto prašymas tenkintinas ir 330 Lt skola už 2012 m. atliekų tvarkymą ir surinkimą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pripažintina solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

Dėl 40 000 Lt kompensacijos pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimą

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-15 sprendimu ieškovui iš G. D. buvo priteista 40 000 Lt gauto avanso bei 40 000 Lt baudos, t. y. V. O. buvo priteista 80 000 Lt. Apeliantė mano, kad ieškovas pusę šios sumos privalo kompensuoti atsakovei (t. 2, b. l. 81–83).

Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantas gautas lėšas investavo į jų šeimos namo gerbūvio gerinimą ir puoselėjimą. Buvo pastatyta pavėsinė, vasarinis namelis, ūkinis pastatas, pirtelė, tvora, sutvarkyta teritorija. Minėtus darbus iš dalies pripažino apeliantė. Atlikti darbai be abejo turėjo reikšmės padidėjusiai namo vertei pardavimo metu. Taigi byloje pateikti duomenys, kuriuos ir iš dalies pripažįsta pati atsakovė, kad teismo sprendimu gautos lėšos panaudotos šeimos turto gerinimui, ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apeliantas minėtas lėšas panaudojo asmeniniais tikslais (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms šis apeliantės prašymas netenkintinas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies: tenkintina apelianto skundo dalis dėl kompensacijos už sumokėtą kreditą, solidarios prievolės UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pripažinimo, iš dalies tenkintina skundo dalis dėl kilnojamųjų daiktų priteisimo; tenkintina apeliantės skundo dalis dėl kaltės, iš dalies tenkintina skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį (t. 6, b. l. 89), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-07 nutartimi apeliantui buvo atidėtas 2 190 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 6, b. l. 99–100). Apeliantas patyrė 700 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme (t. 6, b. l. 97, 98). Apelianto skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 56 procentai (10 900 Lt įvertinto dalytino kilnojamojo turto vertė + 39 003,87 Lt kompensacija už sumokėtą kreditą + 165 Lt už atliekų tvarkymą/89 668,47 × 100).

Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminį mokestį (t. 6, b. l. 102, 103), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-07 nutartimi apeliantei buvo atidėtas 5 261 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 6, b. l. 114–115). Apeliantės skundo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 35 procentai (5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas + 144 Lt reikalavimas dėl kaltės + 57 500 Lt pusė jai tenkančios dalies už parduotą butą (duomenys neskelbtini), + 15 394 Lt pusė jai tenkančios dalies už kambarį (duomenys neskelbtini)/223 044 × 100).

Įvertinus tenkintų reikalavimų dalis iš apelianto priteistina 2 595 Lt valstybės biudžetui (1 184 Lt (nepatenkintų reikalavimų 44 procentų dalis nuo viso mokėtino žyminio mokesčio) + 1 911 Lt (35 procentai apeliantės patenkintų reikalavimų dalis) – 500 Lt (sumokėtas žyminis mokestis).

Atitinkamai iš apeliantės priteistina 4 856 Lt (3 550 Lt (nepatenkintų reikalavimų 65 procentų dalis nuo viso mokėtino žyminio mokesčio) +1 506 Lt (56 procentai apelianto patenkintų reikalavimų dalis) – 200 Lt (sumokėtas žyminis mokestis).

Apeliantui iš apeliantės priteistina 392 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies, kreditorės akcinės bendrovės Lesto ieškinį tenkinti iš dalies;

nutraukti santuoką, 1991-01-18 sudarytą tarp B. O. ir V. O., akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje dėl ieškovo V. O. kaltės;

palikti atsakovei santuokinę pavardę ,,O.“;

padalyti santuokoje įgytą turtą; ieškovui V. O. priteisti šiuos daiktus: 300 Lt vertės kavos staliuką, 400 Lt vertės skalbimo mašiną, 50 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 350 Lt vertės kompiuterį, 100 Lt vertės lauko baldus, iš viso už 1 200 Lt; atsakovei B. O. priteisti 5 800 Lt vertės automobilį Toyota Picnic, valst Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt vertės automobilį Renaut Twingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Lt vertės šaldytuvą, 500 Lt vertės odinį kampą, 1 500 Lt vertės televizorių ,,Philips“, 500 Lt vertės itališką indaują, 100 Lt vertės cemento maišyklę, iš viso už 9 700 Lt;

priteisti ieškovui V. O. iš atsakovės B. O. 8 500 Lt kompensaciją dėl priteistos mažesnės turto vertės;

padalyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis: priteisti ieškovui V. O. 15 996 Lt vertės ½ buto dalį; priteisti atsakovei B. O. 15 996 Lt vertės ½ buto dalį;

priteisti atsakovei B. O. iš ieškovo V. O. 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti iš atsakovės B. O. ieškovei akcinei bendrovei Lesto 1 377,85 Lt, skolos, 72 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo 2013-06-20 iki sprendimo įvykdymo;

piniginę prievolę kreditoriui Nordea Bank Finland Plc bankui pripažinti solidaria sutuoktinių prievole;

priteisti ieškovui V. O. 39 003,87 Lt kompensaciją už sumokėto kredito dalį Nordea Bank Finland Plc bankui iš atsakovės B. O.;

330 Lt skolą už 2012 m. atliekų tvarkymą ir surinkimą uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui pripažinti solidaria V. O. ir B. O. prievole;

priteisti iš ieškovo V. O. 692 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui;

priteisti iš atsakovės B. O. 318 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui;

kitų ieškinio ir priešieškinio dalių netenkinti“.

Apeliantui V. O. iš apeliantės B. O. priteisti 392 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apelianto V. O. 2 595 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui.

Priteisti iš apeliantės B. O. 4 856 Lt žyminio mokesčio valstybės biudžetui.