Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-789-314/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-789-314/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10093-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Antanas Šeštokas
Kaltinamasis
S. S.
Advokatai
Antanas Skomantas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-789-314/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10093-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.3.3.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui,kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Antanui Skomantui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, santuoką nutraukęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. kovo 10 d. 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame G. S. ir R. S., nupjovė ir pagrobė svetimą turtą – iš miško išvežė G. ir R. S. priklausančius 7 vnt. pušų medžių sausuolių, kurių bendras medienos tūris 5,596 m³, 467,21 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam G. S. padarė 467,21 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis S. S. kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. vasario–kovo mėnesiais, tikslaus laiko neprisimena, eidamas iš Ratnyčios saulės takais, (duomenys neskelbtini) kaime esančiame miške, maždaug 700 metrų atstumu nuo jo namų, pamatė sausuolius, todėl sumanė juos nupjauti, nes pažįstamas asmuo buvo prašęs parduoti medienos. Naudodamas savo benzininį pjūklą „Husqvarna“, išpjovė 7 sausuolius, t. y. pušis, nes reikėjo pinigų. Pjaudamas mišką manė, kad miškas priklauso kaimynui A. S.. Tą pačią dieną kartu su V. K. nuėjo pas A. K. ir jis paprašė, kad traktoriumi „Belarus“ mediena išvežtų iš miško. A. K. sutiko. Tada trise nuvyko į mišką, kur sukrovė supjautas kalades ir jas nuvežė parduoti į sodus pažįstamam asmeniui, vardu G.. Už parduotą medieną gavo 100 Eur, iš gautų pinigų A. K. sumokėjo 20 Eur, o likusius pinigus tą pačią dieną išleido alkoholiui ir maistui. Alkoholį vartojo kartu su V. K.. Žalą padarytą gamtai atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis G. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2019 m. kovo 10 d. nuvažiavęs į jam nuosavybės teise priklausantį mišką pastebėjo, jog atliktas miško grobimas, nes buvo išpjautos pušys, jos buvo supjautos kaladėmis ir išvežtos, taip pat technika išvartyti ažuoliukai, todėl apie įvykį pranešė policijai. Eidamas paliktomis transporto priemonės vėžėmis pagal kelmus suskaičiavo, kad viso išpjautos ir pagrobtos 7 pušys.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad vieną šeštadienį į svečius atėjo S. S. ir pasakė, jog reikia pagalbos sutvarkyti malkas. Padėti sutiko, todėl kartu nuėjo į mišką, kur S. S. pjovė malkas su „Husqvarna“, o jis dėjo kalades į krūvas. Žinojo, kad S. S. „Saulės take“ turi miško, todėl galvojo, kad tai S. S. miškas. Išpjovė gal 6 ar 7 pušinius sausuolius. Paskui nuėjo pas traktoristą A. K. paprašyti pagalbos. A. K. sutiko, tuomet visi trise traktoriumi nuvažiavo į mišką ir į traktoriaus priekabą sukrovė malkas bei jas nuvežė į sodus. Pas ką nuvežė malkas nežino, ten malkas išvertė. S. S. už darbą traktoristui sumokėjo 20 Eur, jam nieko, tik pavaišino alkoholiu.

Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2019 m. kovo mėnesio pradžia, kai į svečius atėjo S. S. ir paprašė parvežti malkas iš miško. Turi traktorių „MTZ 82“ su priekaba, todėl sutiko padėti. Tuomet kartu nuvyko į mišką, kur buvo kaladėmis supjautos pušinės malkos. Miške S. S. ir V. K. į traktorių sumetė apie 4-5 m³ malkų, pats malkų nemetė. Kai mediena buvo sukrauta, ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) sodus, ten kur pasakė S. S.. Nuvažiavę į vietą malkas išpylė. Su namo šeimininku kalbėjo ir tarėsi S. S.. Už parvežimą jam buvo sumokėta 20 Eur. Kam priklauso miškas, iš kurio vežė malkas neklausė ir nesidomėjo.

Liudytojas R. O. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam su G. S. priklauso apie 6,5 ha ploto miškas, t. y. jam priklauso apie 1 ha miško, o G. S. apie 5,5 ha. Ta vieta, kur buvo atliktas kirtimas, yra G. S. žinioje. Miško sklypą turi seniai, tačiau naudojimosi tvarka juo nustatyta tik 2019 m. teismo sprendimu, iki to laiko naudojimosi tvarkos nebuvo nustatyta. Kirtimus yra daręs tik savo dalyje valydamas krūmus ir sausuolius dėl kraštovaizdžio formavimo. Bendrojoje nuosavybėje nelietė nė vieno medžio, nes vyksta nesutarimai su G. S. dėl sklypo naudojimosi tvarkos. Kaip buvo vežama mediena iš miško nematė, nes dieną visi dirba, vaikai išeina į mokyklą.

Iš G. S. 2019 m. kovo 11 d. protokolo-pareiškimo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatui (toliau – Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK) matyti, jog pranešėjas pranešė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. kovo 10 d. kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame kilometre jam priklausančiame miško masyve buvo išpjautos 7 pušys įvairaus diametro, kurios buvo supjautos ir išvežtos, taip pat nulaužti smulkesni 3 medžiai (ąžuolas, drebulė, beržas), taip pat viena pušis 1,5 metro aukštyje sužalota, kirtimo atliekos paliktos, sunaikintas pomiškis ir vertingi krūmai bei miško paklotė (1 t., b. l. 33).

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2019 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotoletelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelias (duomenys neskelbtini) nuo 1 kilometrinio ženklo link (duomenys neskelbtini) kaimo 650 m kryptimi. Nuo Druskininkų miesto kryptimi kelio (duomenys neskelbtini) 1 650 m atstumu važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) miškas, o einant 85 metrus pietryčių kryptimi patenkama į kirtavietę. Kirtavietės plotas yra 50 metrų, o ilgis 100 metrų. Kirtavietės koordinatės yra X-(duomenys neskelbtini), Y-(duomenys neskelbtini). Kirtavietėje matomi 7 medžių kelmai, kurių kiekvienas iš jų atskirai sudaro: 1) 10 cm aukštyje bei 35 cm skersmens kelmą, 2) 13 cm aukštyje ir 40 cm skersmens kelmą, 3) 9 cm aukštyje ir 32 cm skersmens kelmą, 4) 10 cm aukštyje ir 45 cm skersmens kelmą, 5) 8 cm aukštyje ir 43 cm skersmens kelmą, 6) 0,5 metro aukštyje ir 30 cm skersmens kelmą, 7) 11 cm aukštyje ir 30 cm skersmens kelmą. Minėto miško kirtavietėje ant paklotės (samanų) ties kelmais yra matomos medžio pjuvenos, medžių šakos. Apžiūrint įvykio vietą kirtavietėje ant miško paklotės žemių yra matomos įspaustos ratų padangų pėdsakas, taip pat ant miško paklotės samanų yra įspaustos matomos galimai traktoriaus ratų padangų žymės. Apžiūrint įvykio vietą daugiau su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 11–21).

Iš nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuo savybės teise priklauso G. S. ir R. S. (1 t., b. l. 76–80).

Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. balandžio 26 d.-rašte Nr. R2-925-(39.8) nurodoma, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio priežiūros pareigūnas J. Česnulevičius apmatavo nukirstų 7 sausų pušų kelmus ir nustatė, kad sausuolių kirtimo ir medienos išvežimo metu buvo padaryta žala aplinkai, su šaknimis išverčiant du jaunus žalius medžius (ąžuolą ir beržą). Nulenkta keletas kadagio krūmų, nežymiai nubrozdintas vienos žalios pušies kamienas, tačiau šiems medžiams gyvybiškai nepakenkta. Apskaičiavus medienos kiekius nustatyta, kad 2 žalių medžių tūris 0,024 m³ ir padaryta žala aplinkai įvertinta 90 Eur. Sausų pušų likvidinės medienos iškirsta 4,837 m³, žala aplinkai dėl šio kiekio neskaičiuojama, kadangi sausuolių medžių kirtimui leidimas kirsti mišką nereikalingas (1 t., b. l. 154).

Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. gegužės 29 d. rašte Nr. R2(MŪPS)-134 nurodoma, kad atlikus papildomą patikrinimą privataus miško valdoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), natūroje nustatytas didesnis vidutinis medyno aukštumas, todėl fiksuojamas didesnis faktiškai iškirstų sausuolių medienos kiekis, t. y. iškirstas sausų pušų stiebų tūris yra 5,596 m³ (1 t., b. l. 164).

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu Valstybinė miškų tarnyba pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 170–171).

Privačių miškų savininkų asociacijos internetinėje svetainėje www.pmsa.lt skelbiama, kad 2019 m. duomenimis apvaliosios medienos – pušies rąstų kaina yra 69 Eur be PVM už 1 m³ (1 t., b. l. 172–173).

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK vyriausiojo tyrėjo E. Navicko Iš 2019 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 balandžio 17 d. patikrinus Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banke nustatyta, jog S. S. laikotarpiu nuo 2001 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. turėjo jo vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), bei laikotarpiu nuo 1995 m. birželio 30 d. iki 2001 m. birželio 13 d. turėjo jo vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus internetinėje svetainėje regionų geoinformacinės aplinkos paslauga (REGIA) nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis G. S. ir R. S. nesiriboja su anksčiau nuosavybes teise S. S. priklaususiais sklypais (1 t., b. l. 174).

Tokiu būdu teismas laiko nustatyta, kad S. S. laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. kovo 10 d. 19 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, miške, esančiame (duomenys neskelbtini), sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame G. S. ir R. S., nupjovė ir pagrobė svetimą turtą – iš miško išvežė G. ir R. S. priklausančius 7 vnt. pušų medžių sausuolių, kurių bendras medienos tūris 5,596 m³, 467,21 Eur vertės, tuo nukentėjusiajam G. S. padarė 467,21 Eur turtinę žalą. Padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, turinį, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes. S. S. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), kuria pažeisti valstybės saugomi asmens nuosavybės ir turtinių teisių interesai. Kaltinamasis neteistas (3 t., b. l. 23), nebaustas (3 t., b. l. 26), nedirba (3 t., b. l. 28), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (3 t., b. l. 29), VšĮ Druskininkų PSPC Psichikos sveikatos skyriuje į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas (3 t., b. l. 32), Druskininkų savivaldybės administracijos Viečiūnų seniūnijos charakteristikoje nurodoma, kad seniūnija nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio negavusi (3 t., b. l. 37). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sutinkamai su BK 41 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad teisinga ir protinga laikytina tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri vertinant nusikaltimo pobūdį, aplinkybes, asmenybę, nėra per griežta. Paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, tai yra tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes kaltinamajam S. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu kaltinamajam S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 14 d. nutarimu kaltinamajam S. S. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintini (3 t., b. l. 20–21, 49–50, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis, 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinė ieškovė Valstybinė miškų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kurį 2019 m. liepos 16 d. patikslinusi, prašė iš kaltinamojo – civilinio atsakovo S. S. priteisti 100,50 Eur aplinkai padarytą žalą (1 t., b. l. 155–156, 170–171, 3 t., b. l. 123–125). Ieškovė 2019 m. rugsėjo 24 d. teismą informavo, kad kaltinamasis padarytą 100,50 Eur žalą atlygino bei nurodė, kad civilinio ieškinio byloje toliau nereiškia (3 t., b. l. 179). Ieškovei ieškinio atsisakius procesas dėl civilinio ieškinio reikalavimų nutraukiamas (BPK 112 straipsnio 3 dalis).

Civilinį ieškinį taip pat pareiškė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) G. S., kuriuo prašo iš kaltinamojo – civilinio atsakovo S. S. priteisti 467,21 Eur turtinės žalos atlyginimą (4 t., b. l. 1–2). Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. S. miške nupjovė ir pagrobė 7 vnt. pušų medžių sausuolių, kurių bendras medienos tūris 5,596 m³, 467,21 Eur vertės. Kadangi ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkinamas (BPK 113 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1–2 dalys).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. kartu su ieškiniu pateikė prašymą pripažinti patirtas 342,40 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo – civilinio atsakovo S. S.. Prašyme nurodo, jog 2019 m. kovo 11 d. davė parodymus, 2019 m. gegužės 10 d. davė parodymus vagystės vietoje, 2019 m. liepos 5 d. papildomai buvo apklaustas Druskininkų PK, parengė civilinį ieškinį, aktyviai teikė prašymus tiek VĮ Miškų tarnyba, tiek prokurorui, domėjosi procesu tiek telefonu, tiek betarpiškai, todėl patyrė ne mažiau kaip 342,40 Eur bylos vedimo (proceso) išlaidų. Prašymas netenkinamas. BPK 103 straipsnio 1–6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Iš nukentėjusiojo G. S. prie prašymo pridėtų priedų – UAB „Viada LT“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Copy Pro“ išduotų čekių bei UAB „IT legionas“ išrašytos sąskaitos faktūros, galima spręsti, jog nukentėjusysis prašo priteisti kelionės bei kitas išlaidas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017 nurodyta, kad pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą, 104 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 524 patvirtintos Liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėtinų sumų dydžio nustatymo ir apmokėjimo baudžiamajame procese ir administracinių teisės pažeidimų teisenoje tvarkos 2 ir 10 punktus proceso išlaidos, kurias sudaro kelionės į iškvietimo vietą išlaidos, nukentėjusiajam atlyginamos iš teismo lėšų. Pagal minėtos tvarkos 7 punktą, taip pat pagal Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-156-(7.1.2) patvirtintų Kelionių automobiliais išlaidų apmokėjimo metodinių rekomendacijų 2 punktą proceso dalyviai, patyrę kelionės automobiliu išlaidų, turi pateikti teismui rašytinį prašymą dėl patirtų kelionės išlaidų apmokėjimo; prie prašymo pateikiama transporto priemonės registracijos liudijimo kopija, kelionės išlaidas pagrindžiantys dokumentai (kasos aparato kvitas ir pan.). Savo prašyme G. S. nenurodė nei kada, nei kokio dydžio patyrė kelionės išlaidas, nepateikė ir nenurodė duomenų apie kelionių atstumus, nepridėjo transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos ir kt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nukentėjusysis nenurodė ir neišskyrė kokias patirtas išlaidas patvirtina UAB „Copy Pro“ čekis, UAB „IT legionas“ sąskaita faktūra, G. S. prašymo pripažinti patirtas 342,40 Eur išlaidas proceso išlaidomis nėra pagrindo laikyti pagrįstu, todėl netenkinamas. Svarbu pažymėti, kad šis sprendimas neužkerta nukentėjusiajam kelio dėl kelionės išlaidų priteisimo kreiptis į teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301–305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu;

- per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 (septyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Alytaus apskr. VPK Druskininkų PK 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu kaltinamajam S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2019 m. birželio 14 d. nutarimu kaltinamajam S. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiajam G. S. 467,21 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 21 ct) turtinės žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. S. prašymą pripažinti patirtas 342,40 Eur išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo – civilinio atsakovo S. S., atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas