Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. N. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistojo A. N. priteista 6 663,46 Lt Kauno teritorinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 3-10 dienų laikotarpyje, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame savame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, per keletą kartų, rankomis tyčia sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą ir į krūtinę savo žmonai E. A N., padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairės akies apatiniame voke ir galvos smegenų skysčio ir kraujo susikaupimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, smegenų skysčio bei kraujo susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kurie komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, plaučių židininiu uždegimu ir plaučių arterijos tromboembolija, E.A. N. 2006 m. birželio 30 d. ligoninėje mirė. Tokiu būdu A. N. savo žmoną E.A. N. nužudė.

Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė. Jis kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad jo žmona ir būdama blaivi, ir girta ištisas dienas gulėdavo ir nesikeldavo iš lovos. Liudytojas J. V. , kuris su jais kartu išgerdavo, parodė, kad konfliktus sukeldavo būtent žmona. Būdavo, kad jis ją pastumdavo, tačiau niekada nemušdavo. Dėl senos traumos nesilanksto jo dešinės rankos mažasis pirštas, todėl ta ranka jis suduoti smūgių negalėjo.Teisme jis taip pat parodė, kad 2006 m. birželio mėn. pradžioje jo žmona atsikėlė naktį ir kambarėlyje pargriuvo ant tuščių butelių, o šie buvo sudėti ant betoninių grindų. Irgi atsikėlęs jis rado žmoną gulinčią ant butelių. Jo regėjimas labai blogas, todėl jis nematė, ar jo žmona tada susižalojo ir ar jos veidas buvo kruvinas. Be to, jo nurodytame laikotarpyje, t. y. 2006 m. birželio pradžioje, jo žmona vieną naktį nenakvojo namuose. Po to aiškino, kad nakvojo pas kaimynę B. S. . Kai žmona jau buvo mirusi, B. S. šį faktą paneigė. Kodėl ji tai neigia, jis nežino, tačiau mano, kad jo žmona galėjo būti sužalota prie nurodytos liudytojos namų. Jo nuomone, šios aplinkybės leidžia teigti, kad žmona jau iš B. S. namų grįžo būdama sužalota. Išvadą, kad jis tyčia nužudė savo žmoną, teismas padarė remdamasis ligoninės informacija ir teismo medicinos specialisto išvadomis apie E. A. N. mirties priežastį. Išgyvenęs su savo žmona 40 metų, jis su ja kartu vartodavo alkoholį, susipykdavo, o kartais ir susimušdavo. Tačiau jeigu jis ir būtų sudavęs jai smūgius, tai tokiu atveju tikrai nebūtų turėjęs tyčios žmoną nužudyti. Tokio tikslo jis niekada neturėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 27 punkte išaiškinta, kad jeigu asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė šių padarinių ar negalėjo jų numatyti, bet padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas. Pripažinęs jį kaltu dėl nužudymo, teismas šiais išaiškinimais nesivadovavo. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad nusikaltimą 2006 m. birželio mėn. 3-10 dienų laikotarpiu jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau nurodomu laikotarpiu jis nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo ir tokia aplinkybė nebuvo nustatyta. Teisme jis pats parodė, kad negali pasakyti, ar tuo metu buvo girtas. Liudytojai parodė, kad jis su žmona E. A. N. kartu girtaudavo, tačiau tikslus tų girtavimų laikas nustatytas nebuvo.

Nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, jis negalėjo padaryti ir dėl savo sveikatos būklės. Jis serga sunkia nepagydoma liga ir prašė jo sveikatos būklę pavesti įvertinti specialiai komisijai. Tačiau teismas iškvietė į posėdį specialistes kardiologę bei okulistę, kurios jo sveikatą įvertino tik pagal tai, ką pamatė teisme. Okulistė patvirtino, kad jo regėjimas blogas, o kardiologė paaiškino, kad sveikatos būklės nustatymui reikalinga atlikti tyrimus. Tačiau teismas ekspertizės nepaskyrė. Dėl to, kad mirė jo žmona, jis labai pergyvena, nes senatvėje liko ligotas ir vienišas. Prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį.

Teismo posėdyje nuteistasis A. N. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti. Gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir A. N. išteisinti. Gynėja taip pat prašo, jeigu apkaltinamasis nuosprendis būtų pripažintas pagrįstu, tokiu atveju nuteistąjį A. N. atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuosprendį pakeisti ir nuteistąjį A. N. atleisti nuo bausmės atlikimo dėl ligos vadovaujantis BK 76 straipsniu.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 76 straipsnio) pritaikymo.

Iš bylos matosi, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas jos aplinkybes, tinkamai įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą, todėl pagrįstai pripažino A. N. kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nors nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad savo žmonos E.A. N. nemušė ir nenužudė, jo kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialistų išvados ir kiti nuosprendyje išdėstyti bylos duomenys. Iš dalies nuteistojo kaltę patvirtina ir paties A. N. parodymai.

Šioje byloje nustatyta, kad A. N. su savo žmona E. A. N. abu pensininkai, kartu gyveno kaimo vienkiemyje. Bylos duomenys patvirtina, kad abu sutuoktiniai piktnaudžiavo alkoholiu, išgertuvių metu tarp jų ir anksčiau kildavo konfliktų. Išrašuose iš medicininių dokumentų nurodoma, kad 2006 m. birželio 11 d. E. A. N. buvo atvežta į Šakių ligoninę, ten jai nustatytas galvos sumušimas bei galvos smegenų sukrėtimas. Ligonė perkelta į Kauno medicinos universiteto klinikas, ten 2006 m. birželio 30 d. ligoninėje mirė. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodoma, kad E. A. N. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva kairės akies apatiniame voke, smegenų skysčio ir kraujo susikaupimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, kuris komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, taip pat plaučių židininiu uždegimu ir plaučių arterijos tromboembolija. Galvos sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių ir yra būdingi tiesioginiam smūginiam kontaktui. E. A. N. lavone sužalojimų, būdingų griuviminei traumai, nenustatyta. Jos mirtį sukėlę galvos sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 10-14). Kitose, ankstesnėse specialisto išvadose dar nurodyta, kad E. A. N. buvo nustatyti ir kiti kūno sužalojimai, nesusiję su nukentėjusiosios mirtimi: kitos akies voko poodinė kraujosruva, poodinė kraujosruva kairėje krūtyje ir odos nubrozdinimai keliuose. Visi E. A. N. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti penkiais arba daugiau trauminių poveikių. Odos nubrozdinimai keliuose galėjo gautis nukentėjusiajai nugriūnant, kraujosruvos akių vokuose griuviminėms traumoms nebūdingos, o kraujosruvos krūtyje galėjo gautis tiek suduodant tiesioginį smūgį, tiek ir griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimu pristatymui į ligoninę, t. y. 2006 m. birželio 11 d., laiku (t. 1, b. l. 6).

Nuteistasis A. N. teisme parodė, kad 2006 m. birželio mėn. pradžioje alkoholio nevartojo ir savo žmonos E. A. N. nemušė. Ir jis, ir žmona E. A. N. iš namų buvo išėję tik į už kelių kilometrų esančią parduotuvę. Kai į parduotuvę išėjo žmona, ji tą naktį namo negrįžo, o sugrįžusi kitą dieną pasakė, kad nakvojo pas kaimynę B. S. . Kai grįžo, sužalota nebuvo, tačiau po to maždaug savaitę gulėjo ir nesikėlė iš lovos. Jis jos nemušė. Pas juos užeidavo kai kurie kaimynai, pasikalbėdavo su E. A. N., bet irgi jokių jos sužalojimų nepastebėdavo. Niekas kitas jo žmonos irgi nemušė. Vieną naktį jis pabudo išgirdęs stiklinių butelių skambesį, atsikėlęs pamatė, kad žmona pargriuvusi koridoriuje. Bet ji nebuvo sumušta, ant jos veido kraujo jis nematė. Vėliau pas juos atėjo E. A. N. giminaitis B. J. , iškvietė greitąją pagalbą ir žmoną išvežė į ligoninę. Dėl ko žmona mirė, jis nežino. Jis savo žmoną yra tik pastūmęs ant lovos, bet tai buvo senokai. Su žmona kartais abu gerdavo ir susipykdavo, bet jis jai suduodavo tik delnu per sėdmenis.

Ir nuteistojo teisme duotus parodymus, ir jo apeliacinio skundo argumentus paneigia kiti išnagrinėti įrodymai. Nors nuteistasis aiškina, kad kartu su žmona girtaujant ir barantis prieš ją smurto nevartodavo, tik suduodavo delnu per sėdmenis, tai paneigia liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai. Liudytoja B. S. parodė, kad N. dažnai kartu girtaudavo, o po to bardavosi ir mušdavosi. Ji ir anksčiau dažnai matydavo E. A. N. sumuštą, ji pati sakydavo, kad ją muša jos vyras ir apie tai žinojo visas kaimas. Kad anksčiau irgi matydavo E. A. N. sumuštą, parodė ir liudytojas S. A. T. . Liudytojai G. S. ir S. A. parodė, kad anksčiau gyveno N. kaimynystėje. N. dažnai kartu gerdavo, bardavosi ir mušdavosi, jie matydavo sumuštą E. A. N.. G. S. parodė, kad matė E. A. N. sumuštą ir pamėlusiu veidu parduotuvėje 2006 m. kovo mėn. S. A. matė E. A. N. sumuštą ir nubrozdintą dar 2005 m. Liudytojai D. P. ir J. V. parodė, kad iki 2005 m. jie gyveno tame pačiame name su N.. Jie dažnai girtaudavo, po to triukšmaudavo ir mušdavosi. D. P. dar parodė, kad matydavo, kaip A. N. mušdavo savo žmoną, o ši apsipildavo krauju. Matydavo ją su mėlynėmis ir bandydavo apginti. E. A. N. pati sakydavo, kad A. N. ją užmuš, o pats sės į kalėjimą. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir J. V. . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šis liudytojas tariamai yra parodęs, jog konfliktus pradėdavo ne nuteistasis, o jo žmona. Tačiau šie teiginiai teisingi tik iš dalies. Liudytojas J. V. teisme parodė, kad E. A. N. kartais priekaištaudavo A. N. „už praeitį“, tačiau fizinį smurtą prieš ją naudojo pats A. N. . Jo žmona garsiai šaukdavosi pagalbos, eidavo iš namų, bijodama savo vyro nakvodavo daržinėje. Nukentėjusysis B. J. irgi parodė, kad abu N. kartu girtaudavo, dažniausiai gerdavo vyną ir alų. A. N. savo žmoną mušdavo ir ji jau maždaug 20 metų nuolat vaikščiodavo su mėlynėm. Anksčiau ji bėgdavo nuo savo vyro ir slapstydavosi pas kaimynus. Jam E. A. N. dar sakydavo, kad A. N. ją užmuš ir prašė ją palaidoti. Iš to, ką parodė visi nurodyti liudytojai ir nukentėjusysis, matosi, kad nuteistasis A. N. jau daugelį metų ne tik su savo žmona kartu girtaudavo ir bardavosi, bet ir ją mušdavo. Tai visiškai paneigia apelianto teiginius apie tai, kad jis tik vieną kartą E. A. N. yra pastūmęs arba kad kartais tik suduodavo jai per sėdmenis. Kad ir anksčiau mušdavo savo žmoną, net ir teisme netiesiogiai pripažino ir pats nuteistasis, patvirtinęs, kad liudytojos D. P. parodymai apie jo santykius su žmona yra teisingi. Kad ir anksčiau su žmona mušdavosi, apeliantas faktiškai pripažino ir savo apeliaciniame skunde. Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad nuolatinis girtavimas, barniai ir smurto naudojimas N. šeimoje jau seniai buvo tapę įprastu dalyku bei jų gyvenimo būdu. Todėl įvykiai ir smurto panaudojimas kaltinime nurodytu laikotarpiu 2006 m. birželio mėn. pradžioje irgi nebuvo išimtis ir E. A. N. vėl buvo mušama dėl girtavimo metu kilusių konfliktų.

Liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai bei kiti įrodymai patvirtina ir E. A. N. sumušimo 2006 m. birželio 3-10 d. laikotarpyje aplinkybes. Liudytoja B. S. parodė, kad 2006 m. birželio 3 d. po pietų pas ją užėjo A. N. , turėjo nusipirkęs vyno, pas ją jie gėrė alaus. Po to dviese nuėjo į N. namus. Ten E.. A. N. rado lovoje, ji buvo sumušta, rankos ir plaukai buvo sutepti krauju, ji nieko nesakė, tik ranka parodė, kad ją sumušė A. N. . Ji pati su A. N. išgėrė vyno, išgėręs A. N. pradėjo ant savo žmonos šaukti ir puolė ją norėdamas suduoti jai smūgius kumščiais, bet ji jį sulaikė. Liudytojas S. A. T. parodė, kad pas N. atėjo 2006 m. birželio 8 d. E. A. N. tada gulėjo lovoje ir nekalbėjo, o A. N. pasakė, kad ji išsipagirios ir atsikels. Tačiau jis pamatė, kad ant E. A. N. rankų pridžiūvęs kraujas, o paakiuose matosi mėlynės. Kitą dieną vėl matė E. A. N. susirietusią gulinčią lovoje ir apie tai pranešė jos giminėms. Nukentėjusysis B. J. parodė, jog apie tai, kad jo giminaitė E. A. N. guli lovoje sumušta, sužinojo iš S. A. T. . Atvažiavęs pas N., rado savo giminaitę lovoje. Jos rankos ir plaukai buvo kruvini. E. A. N. nieko nepaaiškino, tik skundėsi, kad jai šalta. Jis suprato, kad E. A. N. sumušta ir kad jo neatpažįsta, todėl iškvietė greitąją pagalbą ir ją išvežė į ligoninę. A. N. prašė greitosios pagalbos nekviesti, sakė, kad žmona pargriuvo ant butelių ir klausinėjo jos, kur ji padėjo pinigus. Liudytojų B. S. , S. A. T. ir nukentėjusiojo B. J. parodymai patvirtina, kad jie matė E. A. N. sumuštą būtent kaltinime nurodytu laikotarpiu, jų nurodytos aplinkybės apie krauju suteptus nukentėjusios plaukus ir rankas patvirtina, kad E. A. N. buvo sumušta būtent tomis dienomis. B. S. parodymai patvirtina ir tai, jog pati E. A. N. jai ženklais parodė, kad ją sumušė būtent A. N. .

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo kelias jo žmonos sužalojimo ar jos susižalojimo versijas, tačiau visos jos teisme buvo paneigtos. Senyvo amžiaus E. A. N. beveik visą laiką būdavo namuose, niekur iš jų neišeidavo, todėl niekas kitas, išskyrus jos sutuoktinį A. N. , jos sumušti negalėjo. Pats nuteistasis parodė, kad nors į svečius kartais užeidavo kai kurie kaimynai, niekas iš jų jo žmonos nemušė. Apeliantas nurodė apie tai, kad 2006 m. birželio mėn. pradžioje žmona buvo išėjusi į parduotuvę, tą dieną namo nesugrįžo, o grįžusi kitą dieną sakė, kad nakvojo pas B. S. . Jo nuomone, žmona galėjo sugrįžti jau būdama sumušta. Tačiau ši versija irgi paneigta. Pirmiausia, pats nuteistasis teisme parodė, kad grįžusi namo jo žmona nebuvo sužalota ir jokių jos sumušimo pėdsakų jis pats nematė. Be to, liudytoja B. S. teisme kategoriškai paneigė nuteistojo parodymus, kad E. A. N. pas ją nakvojo. B. S. parodė, kad E. A. N. pas ją niekada nenakvojo, o 2006 m. birželio pradžioje netgi nebuvo pas ją užėjusi. Netikėti šiais liudytojos parodymais nėra jokio pagrindo, o priežasčių, dėl kurių B. S. galėtų duoti melagingus parodymus, negalėjo nurodyti ir pats nuteistasis. Apeliantas skunde dar nurodo, kad jo žmona galėjo susižaloti pati griūdama ant namuose sukrautų tuščių butelių, taip pat nurodo, kad jis negalėjo sumušti E. A. N. dėl savo paties sveikatos būklės. Tačiau šiuos jo argumentus visiškai paneigia teismo medicinos specialistų ir ekspertizės išvados. Jau paminėtose specialisto išvadose kategoriškai nurodyta, kad galvos sužalojimai, sukėlę nukentėjusiosios mirtį, nebūdingi griuviminei traumai, o būdingi būtent tiesioginiam smūginiam kontaktui ir galėjo būti padaryti suduodant smūgį kietu buku ir turinčiu ribotą paviršių daiktu. Akivaizdu, kad tokie smūgiai galėjo būti suduoti kumščiu. Apeliantas dar nurodo, kad serga sunkiomis ligomis, be to, nesilanksto vienas jo dešinės rankos pirštas. Tačiau jau apeliacinės instancijos teisme teismo nutartimi paskirtos teismo medicinos ekspertizės išvados šiuos argumentus dėl A. N. galėjimo sumušti savo žmoną irgi paneigė. Ekspertizės išvadose nurodoma, kad jokių A. N. rankų sužalojimų iš viso nenustatyta. Be to, jose nurodoma, kad nors nuteistasis tikrai sirgo ir serga įvairiomis sunkiomis ligomis, tačiau dėl savo sveikatos būklės jis galėjo suduoti smūgius rankomis, o taip pat galėjo panaudoti ir bet kokį kitą fizinį smurtą prieš kitą asmenį.

Visus šiuos jau aptartus įrodymus patvirtina dar ir paties nuteistojo A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir perskaityti teisiamajame posėdyje. Apklaustas įtariamuoju 2006 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b.l. 83-84) A. N. parodė, kad su savo žmona eilinį kartą buvo susipykęs 2006 m. gegužės mėn. Jis supyko, kad žmona atsisakė eiti į parduotuvę pirkti alaus. Tada supykęs ranka, neprisimena - kumščiu ar delnu, sudavė jai į veidą. Po to ėjo į parduotuvę, grįždamas užėjo pas B. S. , su ja gėrė alų, o po to su ja parėjo į savo namus, ten kartu gėrė vyną. Dar vėliau kartu su savo žmona gėrė vyną, susiginčijo „dėl gėrimo“ ir jis sėdinčiai ant lovos E. A. N. sudavė savo ranka jai į petį. Dar vėliau žmonai iš parduotuvės parnešus alaus, jie kartu gėrė, vėl susiginčijo, tada griebė jai už krūtų ir paguldė į lovą. Dar kitą dieną sudavė jai ranka per pečius. Iš dalies tas pačias aplinkybes A. N. nurodė ir dar kartą apklaustas įtariamuoju 2006 m. gruodžio 1 d. (t. 1, b.l 89-90). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. N. šiuos savo parodymus patvirtino. Iš šio protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų (t. 1, b.l. 91-97) matosi, kad pats A. N. parodė, kaip mušė savo žmoną ir kaip sudavė jai smūgius kumščiu į galvą ir ranką. Teisme perskaičius šiuos ankstesnius parodymus, A. N. juos atkakliai neigė, tačiau nenurodė jokių savo parodymų pakeitimo priežasčių. Iš bylos matosi, kad visų ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu dalyvavo A. N. gynėjas, todėl manyti, kad tie parodymai buvo duoti naudojant prieš nuteistąjį kokį nors neteisėtą poveikį, nėra jokio pagrindo. Todėl teismas visiškai pagrįstai rėmėsi A. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes kaip tik tuos jo parodymus patvirtino ir visi kiti teisme išnagrinėti jau aptarti įrodymai. Tuo tarpu nuteistojo parodymus teisminio nagrinėjimo metu ir jo atkaklų bet kokio smurto prieš savo žmoną panaudojimo neigimą teismas pagrįstai įvertino tik nuteistojo bandymu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės. Sutinkant su tokiu nuteistojo parodymų įvertinimu, kolegija atkreipia dėmesį į dar kai kurias A. N. anksčiau nurodytas aplinkybes. Jau nurodytos pirmosios apklausos metu A. N. pats parodė, kad keletą kartų mušė savo žmoną kumščiais, o vieną kartą sudavė jai ranka ir į veidą. Tačiau tai, nuteistojo nuomone, galėjo įvykti 2006 m. gegužės mėn. Tačiau po to pats A. N. parodė, kad smūgį į veidą sudavė būtent tą dieną, kai nusipirkęs alaus buvo užėjęs pas B. S. , o po to kartu su ja grįžęs namo dar gėrė vyną. Tačiau iš liudytojos B. S. parodymų matosi, kad visi šie įvykiai buvo ne 2006 m. gegužės mėn., o būtent 2006 m. birželio 3 d. Tai reiškia, kad nuteistasis savo pirmųjų apklausų metu tiesiog suklydo nurodydamas savo žmonos sumušimo laiką. Iš tikrųjų tų apklausų metu jis pats prisipažino, kad sudavė E. A. N. ranka į veidą būtent 2006 m. birželio 3 d., o po to kelis kartus ją mušė tol, kol atvykęs žmonos giminaitis B. J. iškvietė greitąją pagalbą ir E. A. N. buvo išvežta į ligoninę. Visų išnagrinėtų ir aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad teismas faktines nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes nustatė teisingai. Įrodyta, kad kaltinime nurodytų dienų laikotarpiu A. N. keletą kartų mušė E. A. N., taip pat ir sudavė jai smūgį ranka į veidą, padarydamas kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiosios mirtį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo, kad niekada nenorėjo savo žmonos nužudyti, o teismas neteisingai nustatė jo kaltės formą ir rūšį. Dar nurodo, kad nebuvo vadovautasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ ir, konkrečiai, šio nutarimo 27 p. išaiškinimais, pagal kuriuos nusikalstama veika turėjo būti įvertinta tik kaip neatsargus gyvybės atėmimas ir kvalifikuojama pagal BK 132 str. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Pirmiausia, apeliaciniame skunde neteisingai išdėstytas pats jau nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo punkto išaiškinimas. Iš tikrųjų šiame nutarimo punkte išaiškinta, kad jei asmuo nesuprato savo veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei ir nenumatė, kad dėl jo veikos bus atimta gyvybę kitam žmogui, tačiau suprato ir numatė, kad dėl jo veikos gali būti sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir taip veikdamas padarė sveikatos sutrikdymus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. ir 135 ar 138 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį, jeigu dėl žmogaus gyvybės atėmimo yra neatsargi kaltė. Tačiau šioje byloje teismas nustatė ne A. N. neatsargią kaltę, o kaip tik jo tyčią ir tokia teismo išvada, kolegijos nuomone, yra pagrįsta. To paties AT senato nutarimo 5 punkte išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Būtent tokias aplinkybes teismas ir nustatė šioje byloje. Joje tikrai nėra jokių duomenų apie tai, kad A. N. būtų norėjęs savo žmoną nužudyti ir kad siekė būtent tokio tikslo. Tačiau tyčia suduodamas jai smūgius kumščiais, taip pat ir suduodamas žmonai kumščiu į veidą, nuteistasis tikrai suprato, kad tokiu būdu kėsinasi į jos gyvybę bei suprato, kad gali jai gyvybę atimti. Sumušęs E. A. N., nuteistasis ne tik nebandė suteikti jai pagalbą, tačiau nekreipė į ją jokio dėmesio, ir po to toliau naudojo prieš E. A. N. fizinį smurtą ir netgi prieštaravo greitosios medicinos pagalbos iškvietimui. Tai patvirtina, kad nors A. N. ir nenorėjo savo žmonai atimti gyvybės, tačiau jis buvo visiškai abejingas tokiems padariniams ir sąmoningai leido jiems atsirasti. Dėl viso to teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. N. atėmė savo žmonai gyvybę ne dėl neatsargumo, o padarė tai veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai įvertinta kaip nužudymas ir teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Iš nuosprendžio matosi, jog teismas pripažino įrodytu ir tai, kad A. N. savo žmoną E. A. N. nužudė apsvaigęs nuo alkoholio, be to, šią aplinkybę pripažino ir nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors su tuo nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka, šios teismo išvados irgi yra pagrįstos.

Iš nuosprendžio matosi, kad tikslus nusikaltimo ir pačių nukentėjusiosios mirtį sukėlusių kūno sužalojimų padarymo laikas nustatytas nebuvo, o pavyko nustatyti tik tam tikrą keleto dienų, kurių metu A. N. mušė savo žmoną, intervalą. Pats A. N. irgi buvo sulaikytas ne iš karto, todėl jo girtumas net nebuvo nustatinėjimas. Nepaisant to, teismo išvadą, kad nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina kitos bylos aplinkybės. Pirmiausia tai patvirtina visų jau išvardintų liudytojų ir nukentėjusiojo B. J. parodymai. Visi šie asmenys vienodai parodė, kad nuteistasis su savo žmona labai dažnai piktnaudžiavo alkoholiu, dviese kartu girtaudavo, o po to bardavosi ir mušdavosi. Pažymėtina, jog visi liudytojai ir nukentėjusysis parodė, kad smurtą prieš savo žmoną naudodavo ir ją mušdavo tik išgertuvių metu. Liudytoja B. S. be to konkrečiai parodė, kad 2006 m. birželio 3 d. ji pati gėrė kartu su A. N. , šis buvo girtas ir, jai matant, vėl bandė mušti savo žmoną. Kolegija jau buvo aptarusi ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu duotus paties nuteistojo parodymus, kuriuos patvirtino kiti įrodymai ir kuriais teismas pagrįstai rėmėsi priimant nuosprendį. Taigi tos pačios įtariamojo apklausos metu (t. 1, b.l. 83-84) pats A. N. aiškiai buvo parodęs, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu keletą kartų mušė arba stumdė savo žmoną ir kad visi šie konfliktai kildavo jų bendro girtavimo metu. Tai reiškia, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir šioje dalyje paneigia paties A. N. ankstesni parodymai. Kolegijos nuomone, visuma nustatytų jau aptartų bylos aplinkybių neabejotinai patvirtina, kad A. N. mušė savo žmoną ir padarė jai mirtinus sužalojimus būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tos pačios jau aptartos aplinkybės taip pat neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Todėl ir šią faktinę nusikaltimo padarymo aplinkybę bei šią nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas irgi nustatė teisingai bei pagrįstai.

Apibendrinant visa tai, kas jau buvo išdėstyta, daroma išvada, kad teismas įrodymus įvertino tinkamai, pagrįstai pripažino A. N. kaltu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikavo teisingai. Vis dėlto, nuteistojo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, nes teismas neišsiaiškino kai kurių kitų svarbių šios bylos aplinkybių, nenustatė tikrosios paties nuteistojo sveikatos būklės, jo fizinių galimybių atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o paskyręs jam tokios rūšies bausmę netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis serga sunkia nepagydoma liga, o teismas apsiribojo tik kelių medicinos specialistų apklausa ir nepagrįstai atsisakė paskirti byloje teismo medicinos ekspertizę. Nors apeliantas skunde savo sveikatos būklę sieja ne su galimybe atlikti laisvės atėmimo bausmę, o tuo bando paneigti patį smurto prieš savo žmoną panaudojimą, tačiau skundo argumentai apie nuteistojo tikrosios sveikatos būklės nustatymą iš tikrųjų yra pagrįsti. Iš bylos matosi, kad ir pats nuteistasis, ir jo gynėja apie sunkią A. N. sveikatos būklę nurodinėjo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje, pats teismas dėl to buvo išsireikalavęs kai kuriuos medicininius dokumentus, apklausė teisme specialistes okulistę R. Boguševičienę ir kardiologę E. A. Statkevičienę, taip pat teismo medicinos ekspertę L. Karčiauskaitę, tačiau po to priėmė nutartį, kuria atmetė gynėjos prašymą paskirti A. N. teismo medicinos ekspertizę. Tokį sprendimą nutartyje teismas motyvavo tuo, kad A. N. ligos atitinka jo amžių, nuteistasis dėl širdies ligų nesigydė, vengė gydytojų ir todėl ekspertizės paskyrimui byloje nėra objektyvių duomenų. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir kaip tik neatitinkančios tų pačių bylos aplinkybių. Tai, kad nuteistasis pats savo iniciatyva anksčiau nesigydė ir jau esamose jo ligos istorijose nekonstatuotas jo sirgimas kokiomis nors sunkiomis ligomis, tikrai negalėjo būti pagrindu nesiimti priemonių jo sveikatos būklės patikrinimui, juo labiau, kad abejonių dėl A. N. sveikatos, kaip matosi iš bylos, iš tikrųjų buvo kilę ir pačiam teismui. Prie bylos jau tuomet buvo pridėta V. Į Gelgaudiškio ambulatorijos pažyma apie tai, kad A. N. serga lėtine išemine širdies liga su lėtiniu prieširdžių virpėjimu ir širdies funkcijos nepakankamumu (t. 1, b. l. 148). Kardiologė E. A. Statkevičienė teisme parodė, kad ši liga bėgant laikui gal tik sunkėti, tačiau atsakyti, ar dėl tos ligos nuteistasis galėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę, ji galėtų tik pati ištyrusi ligonį. Dar prieš tai teisme apklausta teismo medicinos ekspertė L. Karčiauskaitė irgi parodė, kad A. N. susirgimus, ir ypač širdies ligas, galėtų įvertinti tik tų sričių medikai klinicistai. Nepaisant šių bylos duomenų ir jau išdėstytų teismo medicinos specialistų paaiškinimų, teismas, nors ir pabandęs aiškintis A. N. sveikatos būklę, šių aplinkybių taip ir neišsiaiškino, be to, dar ir priėmė nepagrįstą nutartį atsisakyti paskirti byloje atitinkamą ekspertizę.

Siekiant išsamiai išsiaiškinti nurodytas aplinkybes, teismo medicinos ekspertizę šioje byloje paskyrė apeliacinės instancijos teismas, o atliktos ekspertizės išvados paneigė ir jau nurodytos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta skirti ekspertizę, argumentus, ir pačią teismo išvadą, kad dėl sveikatos būklės nuteistasis galės atlikti jam paskirtą realaus laisvės atėmimo bausmę. Teismo medicinos ekspertizės išvadose (t. 2, b.l. 65-67) nurodoma, kad ir kaltinime nurodytu laiku (2006 m. birželio mėn.), ir šiuo metu A. N. sirgo ir serga lėtine išemine širdies liga su lėtiniais prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo paroksizmais, sinusinio margo silpnumu, stabilia III funkcinės kategorijos krūtinės angina, III laipsnio širdies funkcijos nepakankamumu, smegenų kraujotakos nepakankamumu, centrine abiejų akių tinklainės degeneracija su lęšių drumstėjimu ir priešinės liaukos adenoma. Šios išvardintos A. N. ligos yra chroniškos, susijusios su jo amžiumi ir yra visai nepagydomos. Dėl išvardintų ligų A. N. reikalingas nuolatinis ambulatorinis stebėjimas ir gydymas. Dėl nurodytų A. N. širdies ligų šiuometinės būklės, esant sinusiniam mazgo silpnumui ir širdies ritmo suretėjimui iki 29 k/min. su buvusiais sąmonės netekimo epizodais, reikalinga chirurginė intervencija – širdies stimuliatoriaus implantavimas, kurios laisvės atėmimo vietoje nebūtų galima atlikti. O ir po atliktos operacijos gali išlikti III laipsnio kraujotakos nepakankamumas. Dėl to nuteistajam A. N. atlikti laisvės atėmimo bausmę įkalinimo vietoje būtų per sunku. Ekspertizės išvadose taip pat nurodyta, kad LR VRM ir SAM patvirtintame nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atlikimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąraše, patvirtintame 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578, šio sąrašo 6.1. punkte yra nurodytos širdies ligos su lėtiniu trečiojo laipsnio kraujotakos nepakankamumu kompleksinio gydymo eigoje. Tokias ligas ekspertai ir nustatė nuteistajam A. N. .

BK 76 str. 1 d. yra nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Šiuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

Atsižvelgdama į visas šias įstatymo nuostatas bei įvertinusi konkrečias bylos aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistąjį A. N. yra pagrindas atleisti nuo jam paskirtos bausmės atlikimo dėl ligos. Visų pirma, kolegija remiasi jau nurodytomis teismo medicinos ekspertizės išvadomis apie tai, kad A. N. tikrai serga sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, dėl kurių atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę jam būtų per sunku. Šią ekspertizę atliko trijų kompetentingų teismo medicinos ekspertų komisija, ekspertizės išvados grindžiamos ne tik ankstesniais medicininiais duomenimis, bet ir ekspertizės metu kardiologijos klinikoje atliktu specialiu A. N. sveikatos būklės ištyrimu. Be to, ekspertizės išvados išsamios, motyvuotos, jose tiksliai atsakyta į teismo užduotus klausimus. Todėl abejoti šiomis išvadomis jokio pagrindo nėra. Iš šių išvadų matosi, kad nurodytomis sunkiomis ligomis A. N. serga ne tik šiuo metu, tačiau sirgo šiomis ligomis ir iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, ir kaltinime nurodomu nusikaltimo padarymo metu. Vis dėlto kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal pobūdį A. N. ligos yra ne tik sunkios ir nepagydomos, tačiau ir progresuojančios, be to, jos nustatytos tik paskyrus teismo medicinos ekspertizę ir jos metu atlikto kompleksinio gydymo eigoje. Todėl šių ligų nustatymas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka netrukdo nuteistajam taikyti BK 76 str. 1 d. nuostatų. Taikyti šį baudžiamąjį įstatymą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl sprendžiant šį klausimą kolegija atsižvelgia ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, ir į nuteistojo asmenybę bei jo ligų pobūdį. A. N. padarė nužudymą, šis nusikaltimas yra labai sunkus ir sukėlęs sunkias bei neatstatomas pasekmes. Vis dėlto, nors šiuo nusikaltimu ir buvo padaryta labai didelė žala visuomenei, atsižvelgtina ir į kitas konkrečias šio nusikaltimo aplinkybes. Byloje nustatyta, kad A. N. nužudė savo žmoną E. A. N. eilinio tarpusavio konflikto metu ir sudavęs jai vienintelį mirtinas pasekmes sukėlusį smūgį. Nors byloje yra duomenų, kad nuteistasis prieš savo žmoną smurtą naudodavo ir anksčiau, tačiau visi šie konfliktai vykdavo tik tarp pačių sutuoktinių N.. Apie jokias kitas A. N. nusikalstamas veikas prieš kitus asmenis nėra jokių duomenų. Todėl darytina išvada, kad senyvo amžiaus ir prastos sveikatos A. N. kitiems asmenims jokio pavojaus niekada nekėlė ir nekelia šiuo metu. Nors nustatyta, kad A. N. piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau jokių kitų aplinkybių, kurios neigiamai apibūdintų jo asmenybę, taip pat nesustatyta. Šiuo atveju kolegija remiasi ir pačiame pirmosios instancijos nuosprendyje išdėstytais bausmės skyrimo motyvais. Nuosprendyje pažymėta, kad A. N. neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis, yra senyvo amžiaus, todėl pats teismas nusprendė jam skirti bausmę, kuri yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkį. Dar kartą įvertinant teismo medicinos ekspertizės išvadas ir nustatytų A. N. ligų pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad tos ligos ne tik sunkios ir nepagydomos, bet ir progresuojančios. Nors teismui buvo pateiktas A. N. jau išduotas talonas planinei hospitalizacijai ir širdies stimuliatoriaus implantavimui, tos pačios ekspertizės išvados esminio sveikatos būklės pagerėjimo galimybę vis tiek paneigia. Iš bylos matosi, kad 1935 m. gimęs nuteistasis ne tik serga sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, bet ir yra jau senyvo amžiaus. Šiuo metu gyvena savo vienkiemyje vienas ir juo pasirūpina tik jo seserys. Nors teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. N. psichikos ligomis neserga, gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus, vis dėlto kolegija įsitikino, kad dėl senyvo amžiaus ir sveikatos būklės bendravimas su nuteistuoju ir pats jo vykstančio teismo proceso suvokimas yra ganėtinai apsunkintas. Visos šios aplinkybės tik dar kartą patvirtino teismo vidinį įsitikinimą, kad šiuo metu dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nuteistasis A. N. jau nekelia pavojaus kitiems asmenims ir visuomenei, o paskirtą laisvės atėmimo bausmę jam būtų tikrai per sunku. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Kolegijos nuomone, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. N. ir šios bausmės atlikimas pataisos namuose šiuo atveju tikrai sukeltų nuteistajam būtent fizines kančias ir reikštų nepateisinamai žiaurų elgesį su šiuo nuteistuoju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios bausmės paskyrimas šiam nuteistajam neatitiktų ir BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties. Dėl nuteistojo amžiaus ir jo sveikatos būklės daugelis šiame įstatyme numatytų bausmės tikslų yra neįgyvendinami, tuo tarpu BK 41 str. 2 d. 5 p. nurodytam teisingumo įgyvendinimo principui tokios bausmės paskyrimas A. N. netgi prieštarautų.

Įvertinusi visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad teismas, nepilnai išsiaiškinęs ir nenustatęs tikrosios A. N. sveikatos būklės, net nesvarstė nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo galimybės, o šią teismo klaidą ir nuosprendžio trūkumą patvirtino jau apeliacinio proceso metu atliktos teismo medicinos ekspertizės išvados. Tai reiškia, kad teismas nepritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, numatytos BK 76 str. 1 d., esant pagrindui ją taikyti, ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas, o nuteistasis A. N. , taikant BK 76 str. 1 d., nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleidžiamas dėl ligos.

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistąjį A. N. nuo jam pagal BK 129 str. 1 d. paskirtos 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleisti dėl ligos.

Nuteistajam A. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.