Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN) dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad virtuvėlėje ir tualete nebuvo kriauklės, vandens bei atsakovas pateikė Kalėjimų departamentui prie LR TM klaidinančią informaciją apie pareiškėjui paskirtą gyvenamąją patalpą laikotarpyje nuo 2015-12-02 iki 2016-03-09.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Byloje esantys duomenys (b. l. 17-18) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-12-02 iki 2016-01-21, nuo 2016-01-25 iki 2016-03-09 buvo paskirtas į 18 būrį.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 18 būrio virtuvėlėje ir tualete nebuvo kriauklės, vandens tiekimo sistemos.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (redakcija galiojusi iki 2016-01-28), 5.7 punktą, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami sanitariniai ir higienos mazgai (kiekvienam būriui). Remiantis minėtų taisyklių 6 punktu, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams. Pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos esant techninėms galimybėms, virtuvėlė (kiekvienam būriui) (5.11 p.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje (toliau- Aprūpinimo norma) (redakcija galiojusi iki 2017-01-01) nustatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti stalas, maisto produktų spintelė, suolas, elektrinė viryklė, šiukšlių dėžė, valymo inventorius, dviejų dalių plautuvė, garų surinktuvas, buitinis šaldytuvas, sieninė rankšluosčių pakaba, pakabinama indų džiovykla, virdulys. Prausykloje, tualete turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms virš kiekvienos praustuvės, sieninė drabužių pakaba (1 vnt. dešimčiai asmenų), sieninis veidrodis virš kiekvienos praustuvės, praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), šiukšlių dėžė (1 vnt. prie kiekvieno klozeto arba unitazo), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaras.

Atsakovas nurodė, jog 18 būrio virtuvėlėje nėra praustuvo, bet karšto vandens boileris ir dvi praustuvės indams išsiplauti įrengtos šalia esančioje prausyklos patalpoje, todėl 18 būrio nuteistiesiems sudarytos puikios sąlygos indams išsiplauti po karštu tekančiu vandeniu. 18 būryje, greta tualeto patalpų yra prausyklos patalpa, kur galima nusiplauti rankas bei 18 būrio tualete, šalia pisuarų, dar papildomai yra įrengta ir praustuvė.

Teisės aktai numato, jog virtuvėlė įrengiama tik esant techninėms galimybėms. Atsakovas įkalinimo įstaigoje yra įrengęs virtuvėlę, tačiau ji neatitinka Aprūpinimo normoje numatytų reikalavimų, t.y. joje neįrengta dviejų dalių plautuvė. Todėl teismas pripažįsta, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Atsakovas nurodė, jog prausykloje yra įrengta praustuvė bei šalia pisuarų įrengta papildoma praustuvė, kaip ir numato Aprūpinimo norma, todėl pareiškėjo argumentai dėl kriauklės neįrengimo tualete atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – Higienos norma HN 134:2015) 18 punkte nurodyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, tačiau nėra reglamentuota, kad kitose patalpose (virtuvėlėse), išskyrus išvardintas, turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema. Darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl karšto vandens tiekimo yra nepagrįsti, todėl atmestini. Higienos normos nereglamentuoja šalto vandens sistemų įrengimo, todėl pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Alytaus pataisos namai pateikė Kalėjimų departamentui prie LR TM neteisingą informaciją.

Kalėjimų departamentas prie TM pateikė teismui duomenis ( b. l. 40-47) iš kurių matyti, jog pareiškėjas S. D. kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą prie LR TM dėl 18 būrio virtuvėlės ir tualeto įrenginių bei karšto ir šalto vandens sistemos neįrengimo. Kalėjimų departamentas prie LR TM 2016-06-09 raštu Nr. 1S-2166 kreipėsi į Alytaus PN dėl informacijos pateikimo. Alytaus PN pateikė Kalėjimų departamentui prie LR TM 2016-05-25 atsakymą nuteistajam ir S. D. perkėlimo lentelę, kurioje matyti įrašas, jog S. D. paskirtas į 18 būrį, bet neėjo (laikotarpiu nuo 2015-12-02 iki 2016-03-14). Kalėjimų departamentas prie LR TM, remiantis Alytaus PN pateikta informacija, pateikė S. D. atsakymą 2016-06-23 Nr. 2S-3558, kuriame nurodė, jog nuteistasis S. D. buvo paskirtas į 18 būrį, tačiau į jį neėjo, todėl pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėtas iš esmės.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, jog klaidingos informacijos Kalėjimų departamentui neteikė ir nurodė, jog Kalėjimų departamentas prie TM neteisingai interpretavo dėl pareiškėjo nebuvimo 18 būryje.

Teismas įvertinęs pateiktus byloje dokumentus, konstatuoja, jog atsakovas Alytaus PN Kalėjimų departamentui prie LR TM pateikė netikslią informaciją, dėl ko pareiškėjo skundas buvo neišnagrinėtas iš esmės, t.y. pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą ir objektyvų skundo nagrinėjimą. Pripažintina, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. pvz. bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dėl kriauklės nebuvimo virtuvėlėje, tualete bei dėl vandens sistemos nebuvimo kreipėsi į atsakovą 2016-05-05, nors 18 būryje gyveno laikotarpyje nuo 2015-12-02 iki 2016-03-09, t.y. beveik po dviejų mėnesių. Todėl spręstina, jog gyvenant minėtame būryje, pareiškėjui netrukdė ir nesukėlė skunde nurodytų nepatogumų, jog virtuvėlėje bei tualete nėra kriauklės, vandens. Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad dėl to, jog Alytaus PN pateikė klaidinančią informaciją Kalėjimo departamentui prie TM, pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų pateikta tiksli informacija Kalėjimų departamentui prie TM ir ji būtų išnagrinėjusi pareiškėjo skundą iš esmės. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis, bei į tai jog pareiškėjas realizavo teisę ir teikė skundą teismui dėl minėtų pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, t.y., kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis nebuvo intensyvus, pareiškėjas aktyviais veiksmais dėl to pretenzijų nereiškė iš karto, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, bei į tai, jog pareiškėjas realizavo teisę teikti skundą teismui, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas bei tinkamą ir objektyvų skundo nagrinėjimą pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2015-12-02 iki 2016-03-09 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas bei tinkamą ir objektyvų skundo nagrinėjimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo S. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas bei tinkamą ir objektyvų skundo nagrinėjimą buvo pažeista.

Pareiškėjo S. D. reikalavimą dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.