Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 1A-182-92-2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Data: 2012-04-02
Bylos Nr.: 1A-182-92-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Damanskienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Laureta Ulbienė
Nuteistasis: R. M.
Nukentėjusysis: J. M., G. M.
Civilinis atsakovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“

Kategorijos

1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 182/2012

Teisėjas Mamertas Misiūnas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.9.2., 2.1.15., 2.4.2., 2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNuosprendisLietuvos Respublikos vardu

2012 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teisėjų Lauretos Ulbienės ir Pavelo Frolovo,sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei,dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,nuteistajam R. M.,gynėjui advokatui G. A. Peredniui,nukentėjusiesiems J. M. ir G. M.,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui adv. A. M.,UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Dovilei Bogomolskytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „„(duomenys neskelbtini)““ ir nuteistojo R. M. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 nuosprendžio, kuriuo R.M.nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. , paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Nuteistasis įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš UAB „„(duomenys neskelbtini)““ nukentėjusiojo J. M. naudai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d., apie 17 val. 30 min., Molėtų rajone, kelio Vilnius-Utena 77-ame kilometre, vairuodamas automobilį „Citroen Jumper", valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų reikalavimus, o būtent: važiuodamas automobiliu “Citroen Jumper” Vilniaus kryptimi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o pastebėjęs kelyje kliūtį – kairįjį posūkio manevrą besiruošusį daryti, šalia kelio vidurį žyminčios punktyrinės linijos stovintį automobilį “Ford Fiesta”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. M., nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į automobilį “Ford Fiesta”, kuris nuo smūgio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nuvažiavo nuo kelio, ko pasekoje automobilio „Ford Fiesta“ keleivei G. M. ir vairuotojui J. M. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu UAB „„(duomenys neskelbtini)““ direktorius V. S. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžio dalį, kuria buvo patenkintas J. M. civilinis ieškinys – iš UAB „„(duomenys neskelbtini)““ pastarojo naudai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir šį civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog UAB „„(duomenys neskelbtini)““ civilinė atsakomybė yra drausta privalomu transporto priemonių savininkų ir valdytojų civiline atsakomybe bei už žalos atlyginimą pagal draudiminį įvykį, kuriame nukentėjo J. M., yra atsakinga UAB DK „PZU Lietuva“, kuri nukentėjusiesiems sumokėjo materialinius nuostolius, o dėl neturtinės žalos atlyginimo pastarieji į šią bendrovę nesikreipė. Teigia, jog civiliniu atsakovu šioje byloje turėjo būti pripažinta UAB DK „PZU Lietuva“, o trečiuoju asmeniu - UAB „„(duomenys neskelbtini)““. Pažymi, kad nei J. M., nei G. M. nebuvo pareiškę civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo raštu nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl teismas neturtinę žalą nukentėjusiesiems priteisė nepagrįstai. Anot apelianto, teismas, konstatuodamas nuosprendyje J. M. neturtinės žalos atsiradimo pagrindus, nepateikė jokių žalos dydžio vertinimo kriterijų bei nustatė žalos dydį, nemotyvuojant iš ko ji tokia gali atsirasti ateityje. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas nustatė per didelę neturtinę žalą, nes nukentėjusysis dėl autoįvykio patyrė nesunkias pasekmes, todėl minėtos žalos dydis neturi viršyti 500 eurų asmeniui.

Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendį ir paskirti baudą, netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas dėl neteisingai paskirtos bausmės. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau apylinkės teismas nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. Pažymi, kad su nukentėjusiaisiais siekė susitaikyti ir ketino atlyginti padarytą žalą, tačiau dėl sunkios materialinės padėties to padaryti neturėjo realios galimybės. Teigia, jog jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – atėmus teisę vairuoti, jis neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio, nes turi vienintelę vairuotojo specialybę. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę, nepagrįstai akcentavo tai, jog praeityje jis yra baustas administracine tvarka. Pažymi, jog pažeidimai nėra grubūs bei padaryti 2009 metais, todėl nėra jį neigiamai charakterizuojantys. Apelianto nuomone, baudžiamosios priemonės- teisės vairuoti atėmimo jo atžvilgiu taikymas prieštarauja suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai bei protingumo principui. Nurodo, kad teismas, įpareigodamas jį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be nuosprendžio vykdymą prižiūrinčios institucijos leidimo, apriboja jo darbines teises bei užkerta kelią dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti, paskyrus jam BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB „„(duomenys neskelbtini)““ apeliacinį skundą R. M. sutinka su šio skundo motyvais ir prašo jį tenkinti iš dalies, o būtent: apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo panaikinti, pripažinti nukentėjusiajam J. M. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio ir atsakovų perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, jog nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš UAB „„(duomenys neskelbtini)““ yra nepagrįsta. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, jog UAB „„(duomenys neskelbtini)““ teismo posėdžio metu nebuvo pripažinta civiliniu atsakovu, o byloje dalyvavęs draudimo kompanijos atstovas neturėjo įgaliojimų pastarąją įmonę atstovauti. Pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme buvo pateiktas prašymas civilinį klausimą perduoti nagrinėjimui civilinio proceso tvarka, todėl jis negalėjo būti išspręstas priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti, civilinio atsakovo UAB „„(duomenys neskelbtini)““ atstovas – skundą tenkinti, prokurorė prašė UAB „„(duomenys neskelbtini)““ ir nuteistojo R. M. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas ir UAB „„(duomenys neskelbtini)““ atstovo skundas tenkintini iš dalies.

Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentų

Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu teisėtai R. M. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir pagrįstai paskyrė bausmę - laisvės atėmimą1 metams, atidedant jos vykdymą 1 metams. Apeliantas prašo skirti jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Tačiau kolegijos nuomone, atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, t.y., jog nuteistasis, vairuodamas automobilį, pažeisdamas KET 133 ir 134 p. reikalavimus, važiuodamas automobiliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, ko pasekoje buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata G. M. ir J. M., apylinkės teismas paskyrė tinkamą bausmę.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai R. M. atžvilgiu taikė BK 75 str. 1 d., 2 d. normas, tačiau nuteistajam nepagrįstai paskyrė įpareigojimą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (tarptautinės kompanijos LEX SYSTEM“ direktoriaus rašto (b.l. 166) ), R. M. dirba vairuotoju, t.y. darbą, susijusį su tarptautiniais pervežimais, kurie užtrunka iki kelių savaičių. Taigi, įpareigojus nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, jam būtų apribota teisė dirbti šį darbą bei dėl to jo šeima netektų pragyvenimo šaltinio. Kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo bei objektyvumo principais, R. M. skirtinas BK 75 str. 2 d. numatytas kitas įpareigojimas – be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos (Įstatymo Nr.X-1233, įsigal. 2007-07-21 redakcija), dėl to ši nuosprendžio dalis keistina BPK 328 str. 1 p., 2 p. pagrindu.

Apeliantas skundu prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. teismas gali taikyti vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių - uždraudimą asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, taip pat ir teisę vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, tai yra turi būti siekiama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo. Sprendžiant reikalingumą taikyti baudžiamąją poveikio priemonę kaltam asmeniui, įstatymas palieka teismui deskreciją. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką šiuo atveju turi būti atsižvelgta į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones, netinkamai įvertino padarytos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę ir dėl to padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ko pasekoje netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nors pagrįsdamas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, apylinkės teismas, nurodė, kad R. M. nusikalstamą veiką padarė netinkamai naudodamasis specialiąją teise, tačiau visiškai neatsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog jis turi vienintelę vairuotojo profesiją, pagal kurią dirba tarptautinių pervežimo kompanijoje „LEX SYSTEM“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, netekdamas teisės vairuoti, prarastų darbą, neseniai sukūręs šeimą, augina mažametį vaiką, yra vienintelis šeimos maitintojas. Atėmus iš R. M. teisę vairuoti transporto priemones, šeima liktų be pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės paskirtis R. M. atžvilgiu gali būti įgyvendinta ir be baudžiamojo poveikio priemonės –užraudimo vairuoti kelių transporto priemones, paskiriant jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmokėti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą 10 MGL (1300 Lt). Šia prasme apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p., 2 p. 3 p. pagrindu, t.y. dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir to pasekoje neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl neturtinės žalos

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir iš UAB„(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam J. M. priteisė 10 000 Lt. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis J. M. ir jo žmona G. M. patyrė dvasinius išgyvenimus bei fizinę skriaudą. Tokiai apylinkės teismo išvadai pritartina, ji pagrįsta bylos duomenimis ir atitinka susiformavusiai teismų praktikai, neprieštarauja teisingumo, protingumo bei objektyvumo principams.

Pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykio metu, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta civilinio ieškovo J. M. ir G. M. sveikata, nuteistojo R. M. vairuojamos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, vairuojant krovininį automobilį „Citroen Jump“, v/n BZN166, buvo apdrausta draudimo bendrovėje UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ Tai patvirtina draudimo sutartis Nr. AYA 7653246.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. Nr. 122 patvirtintos „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės".

Vadovaujantis LR CK 6.988 str. nuostata, privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir interesus reglamentuoja kiti įstatymai, todėl draudimo išmokos dėl eismo įvykiu padarytos žalos mokėjimo pagrindai bei sąlygos yra nustatyti specialiame šiuos klausimus reglamentuojančiame Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. nurodo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. yra 2 500 eurų asmeniui dėl neturtinės žalos. Atsižvelgiant į draudimo sutarties Nr. AYA 7653246 suteikiamą draudimo apsaugą, draudimo bendrovės UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė dėl nukentėjusiam J. M. padarytos neturtinės žalos yra 2500 EUR ( 8632 Lt) ribose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atliekant įrodymų tyrimą, buvo apklausti nukentėjusieji, pateikti rašytiniai duomenys, iš kurių matyti, kad UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2011 m. rugpjūčio 11 d. eismo įvykio atlikusi draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus bei vadovaudamasi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 12 punktu, nukentėjusiam J. M. sumokėjo 840 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas nukentėjusiajam J. M. priteisė neturtinės žalos 10 000 Lt, o draudimo kompanija jau yra išmokėjusi 840 Lt, tai, gauta dalimi neturtinės žalos išmoka turėtų būti mažintina. Kadangi draudimo kompanija pagal Įstatymą nukentėjusiajam turi atlyginti 2500 eurų (8625 Lt), iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 7785 Lt suma, kurią sudaro neišmokėtos sumos skirtumas 8625 Lt – 840 Lt. Likusi priteistinos neturtinės žalos dalis – 1375 Lt 10 0000 Lt – 8625 Lt) priteistina iš darbdavio - UAB „(duomenys neskelbtini)“

Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl jame išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, to pasekoje netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei neteisingai išspręstų kitų klausimų.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2, 3, 4 p.,

nusprendė:

nuosprendį pakeisti: panaikinti jo dalį, kuria R. M., nuteistam pagal BK 281 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 75 str. ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams, paskirti įpareigojimai: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

Į. R. M. be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Remiantis BK 67 str. 2 d. 4 p., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmokėti į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL (1300 Lt).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiojo J. M. naudai priteista 10 000LT neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti J. M. neturtinės žalos atlyginimui:

iš UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ – 7785 Lt;iš UAB „„(duomenys neskelbtini)““ – 1375 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Jūratė DamanskienėTeisėjai (parašas) Pavelas Frolovas(parašas) Laureta UlbienėNuorašasKolegijos pirmininkė Jūratė Damanskienė