Šiaulių apygardos teismo nutarimas

2016-12-16 · Byla Nr. ATP-510-316/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-12-16
Bylos Nr.
ATP-510-316/2016
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00370-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Boleslovas Kalainis
Kategorijos
  • 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-510-316/2016Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00370-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. P. apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimo, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalį ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubaustas 43 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. gegužės 27 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) R. V. sodybos kieme nevykdė Pakruojo rajono PK VPS tyrėjo V. P. teisėtų reikalavimų pasakyti savo asmens duomenis, pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, prieiti prie tarnybinio automobilio asmens nustatymui, įtariant nelegaliu darbu ir vengė sulaikymo eidamas tolyn. Tokiais veiksmais jis pažeidė ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nubaustasis prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016-10-25 nutarimą ir bylą nutraukti, nes minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

V. P. teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė. Jis pažymi, kad pirmosios instancijos teismui policijos atstovas pripažino jog jokio nelegalaus darbo fakto nustatyta nebuvo. Apelianto teigimu, policijos pareigūnas nesant būtinybei be nuosavybės savininko leidimo įsibrovė į gyvenamąją valdą, kur prisiartino prie pareiškėjo tiek kad prisiglaudė ir išsitepė į jo tepaluotas rankas. Tai tebuvo vienkartinis kontaktas, šį faktą patvirtina foto nuotraukos. Apelianto nuomone yra akivaizdu, jog V. P. melavo kad buvo stumdomas ir atsitrenkdavo į V. P., nes byloje esančios nuotraukos įrodo jog kontaktas tarp V. P. ir V. P. buvo vienkartinis. Apeliantas pažymi, kad jam savo asmens duomenų policininkui sakyti nereikėjo, nes jie V. P. buvo žinomi, ką yra pripažinęs pats V. P.. Be to, kaip pažymi apeliantas, jis su A. V. buvo dviese, o V. P. buvo vienas, todėl norėdamas galėjo nesunkiai pasišalinti, bet to nepadarė. V. P. akcentuoja, jog jei ir buvo kuom nors įtarimas, turėjo teisę tylėti, nes, laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies, draudžiama versti duoti parodymus prieš save.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nubaustojo apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK viršininkas prašo palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 187 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad V. P. 2016 m. spalio 25 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, todėl šis nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių.

Kaip minėta, V. P. buvo nubaustas už policijos pareigūno V. P. teisėtų reikalavimų pasakyti savo asmens duomenis, pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, prieiti prie tarnybinio automobilio asmens nustatymui, įtariant nelegaliu darbu, nevykdymą ir vengimą sulaikymo einant tolyn.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. P. kaltę grindė įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos nagrinėjant kitą administracinio teisės pažeidimo bylą (Nr. A2.11.-495-496/2016 ), tiesiogiai susijusia su nagrinėjama V. P. administracinio teisės pažeidimo byla. 2016 m. liepos 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-495-322/2015 A. V. buvo nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 m. gegužės 27d. 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), savo namų kieme, nevykdė Pakruojo rajono PK VPS tyrėjo V. P. teisėtų reikalavimų pasitraukti į šalį ir netrukdyti sulaikinėti V. P., trukdė policijos pareigūnui vykdyti tiesiogines savo pareigas. Šis nutarimas buvo paliktas galioti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, todėl pritariama pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad jame konstatuotos aplinkybės negali būti ginčijamos.

Nagrinėjant minėtą administracinę bylą Nr. A2.11.-495-496/2016 teismo posėdyje nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2016 m. gegužės 27 d. jam nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą pas R. V. patikslinti jos pateiktą pareiškimą, kieme pamatė kitą asmenį, kaip vėliau buvo išsiaiškinta V. P., kuris remontavo traktorių, krapštėsi traktoriaus kabinoje, buvo visas tepaluotas. V. P. įtarė, kad galimai šis asmuo nelegaliai dirba, norėjo tai išsiaiškinti. Tačiau asmuo atsisakė prisistatyti, nesakė, ką veikia prie traktoriaus, ėjo tolyn. A. V. jam liepė nieko nesakyti, neiti prie tarnybinio automobilio. V. P. einant tolyn, A. V. kūnu stengėsi atskirti jį nuo V. P., kad jis nepasiektų V. P., nenusivestų prie tarnybinio automobilio. Vėliau V. P. iškvietė pastiprinimą. Maždaug po 10-15 min atvažiavo du pareigūnai. V. P. tada buvo prikalbintas prieiti prie policijos tarnybinio automobilio. Medžiaga dėl galimo nelegalaus darbo buvo išsiųsta tirti Darbo inspekcijai. Analogiškai įvykio aplinkybes V. P. nurodė 2016-05-30 tarnybiniame pranešime. Jame užfiksuota, kad A. V. stumdė V. P. savo kūnu į šalį nuo V. P., kai jis jį bandė sulaikyti. Nuo jo stumdymosi, V. P. atsitrenkė į purviną V. P., dėl to išsitepė tarnybinius marškinėlius (b. l. 5). Fotonuotraukose užfiksuota, kad traktorius „MTZ 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini), R. V. kieme, policijos pareigūno tarnybiniai marškinėliai akivaizdžiai sutepti ties krūtine (b. l. 6, 7).

Šioje byloje pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. P. parodė, kad atvažiavęs į A. V. kiemą pareigūnas pats neprisistatė, tačiau reikalavo, kad jis (V. P.) pateiktų savo asmens dokumentus, fotografavo jį remontuojantį savo traktorių, klausinėjo ką jis čia dirba, liepė niekur neiti. Kadangi jis remontavo traktorių tai buvo visas tepaluotas, todėl pareigūnas nuo jo išsitepė tepalais. Pas A. V. V. P. buvo atvažiavęs su savo traktoriumi dirbti A. V. žemę (b. l. 49).

Toje pačioje byloje pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta D. D. paaiškino buvusi Vaitekūnų kieme ir mačiusi kaip pareigūnas fotografavo V. P. ir traktorių, kieme buvo ir A. V.. Atvykus pareigūnui ji visą laiką buvo šalia ir matė, kad tarp pareigūno, A. V. ir V. P. nebuvo jokio konflikto (b. l. 50).

Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis tuo laikotarpiu gyveno Pakruojo r., (duomenys neskelbtini)., pas pažįstamą A. V.. Įvykio dieną apie pietus atvykęs jam nepažįstamas uniformuotas policininkas kažką kalbėjosi su A. V., o jis buvo kieme remontuojamo traktoriaus „T-82“ kabinoje. Netrukus priėjęs policininkas neprisistatęs jo paklausė „ką darai?“. Jis atsakė, kad remontuoja traktorių. Policininkui paklausus jis pasakė savo vardą, o pareikalavus pateikti asmens dokumentus paprašė leisti nusiplauti rankas, kurios buvo tepaluotos, todėl nenorėjo ištepti dokumentų. Policininkas jam to padaryti neleido, bet iškvietė kitus policininkus, kurie atvykę jį ir A. V. sulaikė ir pristatė į Pakruojo r. PK, kur surašė dokumentus. Analogiškas aplinkybes apie policijos pareigūno ir jo paties konflikto pradžią V. P. nurodė ir įvykio dieną jo pateiktame paaiškinime. Šiame paaiškinime užfiksuota, kad su A. V. pasikalbėjęs policijos pareigūnas priėjo prie V. P., kuris tuo metu remontavo traktorių, paklausė, ką jis čia daro ir kas toks yra. V. P. jį ignoruojant ir neatsakant, policijos pareigūnas paklausė, ar jis dirba legaliai bei paprašė parodyti asmens dokumentus. V. P. vis vien tylėjęs ir nenorėjęs prisistatyti, pradėjo eiti tolyn nuo traktoriaus. Policijos pareigūnas buvo paėmęs jį už rankos, norėdamas nusivesti prie automobilio, įvyko nedidelis susistumdymas tarp policijos pareigūno, A. V. ir paties V. P., nes A. V. stumtelėjo policijos pareigūną ir šis atsirėmė į V. P. tepaluotas rankas. Policijos pareigūnui iškvietus pastiprinimą, jie visi nusiramino ir palaukė atvažiuojant kitų pareigūnų (b. l. 10).

Iš minėtos bylų ylos medžiagos matyti, kad konfliktinė situacija iš esmės kilo tik tarp policijos pareigūno V. P. ir A. V., o V. P. jame atliko pasyvų vaidmenį. Pats nukentėjusysis parodė, kad jį stumdė A. V., ir todėl jis atsitrenkdavo į V. P. bei išsitepė tarnybinius marškinėlius. Kaip matyti, V. P. jokių aktyvių veiksmų neatliko. Jis, nors ir nepasakė savo asmens duomenų, nepaaiškino, ką dirba, tačiau iš įvykio vietos nepasišalino, palaukė kol atvyko kitas policijos ekipažas. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. P. nevykdė policijos pareigūno reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio bei vengė sulaikymo einant tolyn.

Įvertinus minėtą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, nors V. P. kurį laiką nepateikė policijos pareigūnui savo asmens duomenų bei vengė jam paaiškinti, ką dirba, šių jo veiksmų nagrinėjamu atveju negalima vertinti kaip administracinės teisės pažeidimą, nes buvo susidariusi vertimo duoti parodymus prieš save situacija.

Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnui V. P. atvykus į įvykio vietą patikslinti aplinkybes dėl R. V. pareiškimo, jis pradėjo aiškintis galimai kito administracinės teisės pažeidimo, susijusio su V. P. nelegaliu darbu, aplinkybes. Tuo tikslu jis V. P. paklausė, ką jis čia dirba, ar dirba legaliai ir paprašė prisistatyti bei pateikti asmens dokumentus. V. P. kurį laiką vengė tai daryti, įvyko konfliktas. Atvykus kitam policijos ekipažui, konfliktas baigėsi, visos svarbios aplinkybės buvo nustatytos. Tokią įvykių seką pirmiausiai nurodė pats policijos pareigūnas V. P., ją patvirtino ir V. P. bei tiesioginiai įvykį matę A. V. ir D. D.. Tokia įvykių eiga buvo konstatuota ir įsiteisėjusiu 2016 m. liepos 22 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.11.-495-322-2016.

Todėl, esant nustatytai minėtai procesinių veiksmų atlikimo sekai, pritartina apelianto skundo argumentui, kad nagrinėjamu atveju V. P. teisėtai pasinaudojo savo teise tylėti, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje. Šioje normoje numatytas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save ir tuo užtikrinama teisė pateikti save kaltinančius duomenis valstybinių institucijų atstovams arba jų neteikti.

ATPK 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – ATPK numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu teisės pažeidimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Įvertinus bylos medžiagą minėtų normų kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. P., teisėtai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis negalėjo pažeisti ir nepažeidė administracinės teisės normų, todėl nagrinėjamu atveju V. P. nekilo administracinė atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, tiriant aplinkybes dėl jo galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, vengė pateikti savo asmens duomenis bei asmens dokumentą.

Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog V. P. nepažeidė ATPK 187 straipsnio 2 dalies, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant V. P. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Boleslovas Kalainis