Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė ieškinį nutraukti su atsakovu santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono Civiliniame metrikacijos skyriuje, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai yra dėl atsakovo nuolatinio psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, dėl ieškovės žeminimo vaikų akivaizdoje, agresyvaus būdo. Ieškinyje nurodoma, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 metų pradžios, neveda bendro ūkio, nebendrauja, gyvena atskirai. Nepilnamečių vaikų, kreditorių, bendro santuokinio turto, išskyrus automobilį VOLVO, kurį po santuokos nutraukimo prašo paskirti atsakovui, neturi. Neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo nei materialinės paramos iš atsakovo nereikalauja. Pageidauja pasilikti po santuokos nutraukimo santuokinę pavardę.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Santuoką šalys įregistravo (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono Civiliniame metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų sutuoktiniai neturi. Iš ieškinio turinio, ieškovės atstovės paaiškinimo matosi, kad ieškovės šeima faktiškai iširo prieš daugiau kaip metus laiko, nes atsakovas sutuoktiniams gyvenant kartu ne tik nepadėdavo ieškovei buityje nei ūkio darbuose, bet ieškovės atžvilgiu nuolat naudojo psichologinį smurtą, vaikų akivaizdoje ieškovę žemino ir skaudino dėl ko labai pablogėjo jos sveikata ir savijauta. Maža to, buvo net tokia situacija kuomet atsakovas ieškovę ir judviejų dukrą apipylė benzinu ir grasino padegti. Iš ieškovės atstovės paaiškinimo matosi, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), sutuoktinių santykiai nutrūko.

Atsakovas su ieškiniu sutiko ir iš esmės neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, dėl ieškovės ieškinyje nurodyto fakto, kad ketino ieškovę su dukra padegti, atsakovas paaiškino, kad nei ant sutuoktinės nei ant dukters benzino nepylė, kad pati ieškovė išprovokavo konfliktą, o kadangi jis buvo neblaivus tai benziną pylė ant grindų kambaryje ir žadėjo sudeginti namus. Atsakovas pripažino, kad sutuoktinių santykiai buvo sudėtingi ir neneigė savo kaltės.

Iš aptartų įrodymų matosi, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2019 m. pavasario, neveda bendro ūkio ir nepalaiko jokių santuokinių ryšių, jų santykiai ir šiuo metu yra įtempti. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms skirti šalims terminą susitaikymui, manant, kad padėtis pasikeis ir sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, nėra pagrindo.

Sutuoktiniai kartu kaip šeima negyvena, bendro ūkio neveda ir nepalaiko santuokinių ryšių daugiau kaip metus laiko, anksčiau nurodytos aplinkybės, liečiančios atsakovo požiūrį į šeimą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis kaip sutuoktinis nevykdė savo pareigų rūpintis šeima, jo elgesys grasinant padegti namus, juo labiau sutuoktinę ar vaiką yra nepateisinamas jokiu požiūriu, dėl atsakovo netinkamo elgesio ir požiūrio į šeimą bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau- CK) 3.60 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „ B.“.

Iš teismui pateikto ieškinio, duomenų iš turto registrų ir ieškovės atstovės paaiškinimų, matosi, kad dėl kilnojamojo turto dalybų šalys ginčo nekelia, santuokos metu įgytą automobilį VOLVO V70, 500 Eur vertės ieškovė prašo palikti atsakovo nuosavybėje ir kompensacijos už atsakovui atitenkančią jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nereikalauja. Kito registruotino nei nekilnojamojo turto, kuris būtų įsigytas iš bendrų lėšų, šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra.

Ieškovė nurodė ieškinyje, kad kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi. Nei neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo, nei materialinės paramos po santuokos nutraukimo iš atsakovo ieškovė nereikalauja. Atsakovas nurodė, kad kreditorių neturi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK ) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, o taip pat ieškovė patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų, todėl ieškovei šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti .

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono Civiliniame metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir L. B., a.k(duomenys neskelbtini), neturinčių nepilnamečių vaikų, pripažinti, kad santuoka iširo dėl A. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. B. palikti jos santuokinę pavardę „ B.“.

Padalinti santuokinį turtą ir palikti automobilį VOLVO V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k(duomenys neskelbtini), nuosavybėje.

Priteisti iš A. B., a.k(duomenys neskelbtini) L. B., a.k(duomenys neskelbtini) 375 Eur( tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.