Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. kasacinį skundą dėl 2006 m. lapkričio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutarties.

2006 m. lapkričio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. P. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai ir keturi mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2005 m. balandžio 8 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, skiriant galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Iš D. P. priteista 1527,28 Lt UAB (C).

2007 m. vasario 15 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. liepos 15 d., apie 12.30 val., Marijampolėje, UAB (A) prekybos salone, turėdamas tikslą sukčiaujant įgyti mobiliojo ryšio telefoną, pateikė parduotuvės atstovui svetimą – G. B. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įrašas apie tai, kad G. B. dirba UAB (B), ir su UAB (C) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašydamas G. B. vardu – taip suklastojo dokumentą, pagal kurį savo naudai apgaulės būdu žinodamas, kad už prekes nei jis, nei G. B. nemokės, įgijo svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230 I“, kainuojantį 1222,98 Lt; UAB (C) padarė 1222,98 Lt žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skunde nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminį BPK pažeidimą – nepatenkino jo prašymo skirti pakartotinę grafologinę ekspertizę ir iškviesti bei apklausti teismo posėdyje liudytoją N. N., taip buvo suvaržyta jo teisė į gynybą ir pažeista BPK 10 straipsnio 2 dalis.

Kasacinis skundas atmestinas.

BPK nenustatyti atvejai, kai tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme būtų būtina gauti specialisto išvadą ar skirti ekspertizę. Kodekse taip pat nenustatyta teismo pareiga gauti naujas specialisto išvadas ar skirti naujas ekspertizes, jei kas nors iš proceso dalyvių nesutinka su specialistų ar ekspertų byloje jau duotomis išvadomis. Specialios žinios baudžiamajame procese naudojamos, kai nusprendžiama, kad toks įrodinėjimo būdas yra reikalingas reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti; prireikus gali būti gaunamos kelios specialistų išvados ar atliekamos kelios ekspertizės. Tačiau kai nustatyti tiesai baudžiamojoje byloje specialių žinių panaudojimas nebūtinas ar kai tam pakanka vienos specialisto išvados ar ekspertizės akto, atmetant proceso dalyvių prašymus dėl naujų specialisto išvadų gavimo ar ekspertizių paskyrimo jokie BPK pažeidimai nepadaromi.

Nuteistojo D. P. kasaciniame skunde nurodytas argumentas dėl būtino pakartotinės ekspertizės paskyrimo nėra tinkamas kasacinis pagrindas kasaciniam skundui tenkinti. Šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme ekspertizė nebuvo paskirta, buvo atliktas objektų (G. B., D. P., R. D., D. M., S. D. ir N. N. parašų ir rašysenos) tyrimas. 2006 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje kategoriškai nustatyta, kad 2005 m. liepos 15 d. išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje PIRKĖJAS, eilutėje „(parašas)“, pasirašė D. P.; 2005 m. liepos 15 d. prekės perdavimo–priėmimo akte pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyje PIRKĖJAS, eilutėje („parašas“), G. B. vardu pasirašė D. P. Specialisto išvada surašyta nepažeidžiant BPK 90 straipsnio 3 dalies nuostatų, dėl specialisto išvados patikimumo, pagrįstumo abejonių nekyla, tad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo būtina skirti grafologinę ekspertizę.

Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas taip pat neprivalo apklausai kviesti visus liudytojus, kurių apklausos pageidauja bylos nagrinėjimo teisme dalyviai. Prašymas apklausti liudytoją turi būti tenkinamas, jei yra pagrindas manyti, kad gauti parodymai gali būti svarbūs nustatant įrodinėtinas byloje aplinkybes, tačiau BPK pažeidimai nėra padaromi ir proceso dalyvių teisės nėra suvaržomos, kai apklausai nekviečiamas liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie jau neabejotinai nustatytas aplinkybes ar kurio parodymai negali būti laikomi susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje netenkinant kasatoriaus prašymo apklausti teismo posėdyje liudytoją N. N. nei BPK 10 straipsnis, nei kitos Kodekso nuostatos nebuvo pažeistos, nes teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad apklausus šią liudytoją galėtų būti gauti kokie nors reikšmingi baudžiamajai bylai duomenys, juolab kad ir pats kasatorius kasaciniame skunde tik formaliai nurodo, kad neapklausus šios liudytojos jo teisės buvo pažeistos, tačiau nesukonkretina, kokias gynybai naudingas aplinkybes būtų galima įrodinėti šios liudytojos parodymais.

Nuteistojo D. P. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo grįsta nepažeidžiant BPK reikalavimų surinktų ir įvertintų įrodymų visuma: ne tik byloje esančia specialisto išvada, bet ir liudytojų parodymais, daiktų apžiūros protokolais, tad dėl įrodymų pakankamumo nėra pagrindo abejoti. Nuteistojo D. P. teisė į gynybą niekaip nebuvo suvaržyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti.