- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- 1S-761-348/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 22 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-599 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį R. K. išteisintas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė, paskirta 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, apėmimo būdu subendrinta su 2009 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 11 metų laisvės atėmimo. Šaulių apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2009 m. gegužės 11 d. ir 2009 m. gegužės 13 d. nuosprendžiai apėmimo būdu subendrinti ir paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. sausio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-599 nutarta taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsižvelgiant į tai, kad R. K. 7 kartus yra skatintas, dalyvavo įvairiose programose, įvykdė nevisas rekomendacijas: tęsė pataisą pagal jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgėsi, nepažeidinėjo rėžimo reikalavimų, tačiau rekomendaciją dalyvauti smurtinio elgesio korekcijos programoje neįvykdė dėl nuo nuteistojo nepriklausančių aplinkybių, nes Marijampolės pataisos namuose smurtinio elgesio korekcijos programos vykdymas su nuteistaisiais neorganizuojamas, todėl nuteistasis neturėjo jokių galimybių įvykdyti teiktą rekomendaciją, nors pats nuteistasis rodė norą dalyvauti minėtoje programoje. Nuteistasis ne tik dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, bet ir siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Asmuo yra pasiruošęs integruotis į visuomenę bei likusią bausmės dalį atlikti nuo jos neizoliuotas. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrint. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant. Nuteistasis įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikalstamo elgesio rizika vidutinė (76 balai), elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad R. K. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jog jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą - patvirtinti Komisijos 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad Europos Sąjungos valstybių teismų praktika jau daug metų remiasi metodika, jog nėra teisinga žmogų bausti ar atimti galimybę taisyti elgesį baudžiamojo poveikio priemones atsižvelgiant į asmens praeitį. Taip pat pati svarbiausia rekomendacija laikoma įstaigos, kurioje vykdoma asmens resocializacija ir elgesio korekcija. Atlikdamas paskirtą bausmę nuobaudomis nebaustas apie 7 metus. Teismui dėl lygtinio paleidimo eilinį kartą pristatomas nepažeidęs jokių numatytų rekomenduojamų pataisos planų. Akivaizdu, kad nuteistojo asmens darbo su savimi, išorinė ir vidinė motyvacija, nuolatinė elgesio korekcija, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, siekdamas pažinti savo gyvenimą ir jo prasmę, turėtų būti teismo įvertinti sprendžiant jo paleidimą lygtinai. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtas nutarimas, kurio sprendimas buvo vienbalsiai palankus nuteistajam, turėtų būti esminis akcentas teismui, nes pataisos įstaiga yra tiesioginė ir vienintelė institucija, kuri tiesiogiai atlieka pataisos darbą su nuteistu asmeniu. Pastebėtina, kad keli paskutiniai teismų sprendimai yra nekintantys, šabloninio aiškinimo ir pastebintys tik asmens prieš daug metų padarytas klaidas.
5.2. Skunde teigiama, kad nepaisant labai seniai įvykdyto nusikaltimo, jo požiūris kardinaliai pasikeitė, pakeitė mąstymą ir elgesį, pakito vertybės. Artimi žmonės juo tiki ir jis yra tikras, kad padarė viską, ką galėjo save keisdamas. Nuteistasis nurodo turintis kur gyventis ir galimybę iš karto pradėti dirbti. Yra tvirtai pasiruošęs integruotis į visuomenę ir mano, kad sugebės gyventi, nepažeisdamas įstatymų, juolab, kad iš paskirtų 11 metų laisvės atėmimo bausmės liko tik apie 3 mėnesiai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Birutė Čekauskienė prašo nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė.
11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad R. K. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 76 balai, t. y. jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Pažymima, kad asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados ankstesnių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu – 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2019 m. vasario 14 d. ir 2019 m. liepos 31 d. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas taip pat buvo 76 balai, todėl konstatuoti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, negalima, juolab, kad iš 76 nusikalstamo elgesio rizikos balų 27 balus sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos apeliantas savo teigiamu elgesiu gali koreguoti.
12. Nuteistasis R. K. yra 8 kartus teistas, jam 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus bausmių vykdymo atidėjimų metu buvo teisiamas teisme už kitas naujai padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat nuteistojo atžvilgiu vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis nesilaikė skirtų įpareigojimų ir buvo grąžintas į įkalinimo įstaigą atlikti likusios bausmės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, parodyto teismo pasitikėjimo nepateisino ir įvykdė dar vieną labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, t. y. tyčia nužudė žmogų. Padarytų nusikalstamų veiktų tyčinis pobūdis ir sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei, nenorą taisytis ir dorai gyventi, nenusikalsti bei leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
13. Nors nuteistasis R. K. pataisos įstaigoje dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, apie 1,5 metų dirbo VĮ „Mūsų amatai“ galvanikos ceche valymo įrenginių operatoriumi, tačiau šiuo metu jis nedirba. Nepaisant to, kad jis buvo 7 kartus skatintas, tačiau jis yra ir 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad pastaruosius septynerius metus jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir tai, kad nuteistasis pastaruoju metu nėra baustas parodo tik tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog jis savo elgsiu jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.
14. Vertindama visumą aptartų R. K. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. R. K. bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, į ką pagrįstai atsižvelgė apylinkės teismas.
15. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nepaisant labai senai įvykdyto nusikaltimo, jo požiūris kardinaliai pasikeitė, jis pakeitė mąstymą ir elgesį, pakito jo vertybės, jog padarė viską ką galėjo save keisdamas, nurodė, kad išėjęs į laisvę turėtų kur gyventi bei galimybę iš karto įsidarbinti, tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistojo argumentus vertina kritiškai ir atmeta juos kaip nepagrįstus, nes iš skundui nagrinėti pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis per visą ilgą bausmės atlikimo laikotarpį dirbo tik apie 1,5 metų, šiuo metu nedirba, be to, socialinės reabilitacijos programose dalyvavo nesistemingai, bausmės atlikimo metu ne kartą baustas griežtomis nuobaudomis, kas rodo atsainų nuteistojo požiūrį į savo elgesio korekciją teigiama linkme. Be to, pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimą), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. R. K. bausmę atlieka už tyčinio labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
16. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis R. K. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.