- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-615-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janovičienė Neringa Švedienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respubliką, Lietuvos valstybei
- Ieškovas
- T. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovei adv. L. U.
atsakovo atstovui I. R.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės T. Ž. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei dėl termino palikimui priimti pratęsimo bei notaro išduoto palikimo priėmimo valstybės vardu, liudijimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė T. Ž. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad ieškovė kaip 2005-06-15 mirusio pusbrolio E. V. šeštos eilės įpėdinė turi teisę į E. V. palikimą; pratęsti ieškovei terminą priimti 2005-06-15 mirusio pusbrolio E. V. palikimą; pripažinti negaliojančiu 2007-12-06 palikimo priėmimo liudijimą, išduotą Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr.5192, kurio pagrindu E. V. palikimą priėmė valstybė.
Nurodė, kad pusbrolis E. V. buvo nužudytas 2005-06-15, jo artimieji nustatyti nebuvo. Apie pusbrolio mirtį ieškovei pranešta nebuvo, jis buvo palaidotas valstybės lėšomis. Po pusbrolio mirties palikimą 2007-12-16 palikimo priėmimo valstybei liudijimo pagrindu priėmė valstybė – Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties, kadangi apie pusbrolio mirtį sužinojo tik 2008 metų pavasarį iš kaimynų, kai nusprendė aplankyti pusbrolį. Apie po pusbrolio mirties atsiradusį palikimą taip pat sužinojo tik 2008 metų pavasarį, todėl palikimo po pusbrolio mirties per įstatymu nustatytą 3 mėnesių terminą nepriėmė. Apie tai, kad butas perėjo valstybei, sužinojo iš gyvenamąjį namą (duomenys nesklebtini), Vilniuje, administrauojančios įmonės darbuotojų. Ieškovė yra šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą, kadangi ieškovės motina ir mirusio pusbrolio motina yra seserys. E. V. mirė nevedęs, artimesnių giminaičių ir tos pačios eilės įpėdinių be ieškovės neturėjo, testamento sudaręs nebuvo. Iš ieškovės paveldėjimo teisė atimta nebuvo, todėl palikimo priėmimo valstybei liudijimą prašė panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad priežastis, dėl kurios buvo praleistas palikimo priėmimo terminas, nėra svarbi. Ieškovė nenurodė, kokios aplinkybės jai kliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti palikimo priėmimo veiksmus per įstatymo nustatytą terminą, kaip aplinkybės ribojo ieškovės valią tris metus. Ieškovės nurodomas nesidomėjimas, nesirūpinimas artimo giminaičio gyvenimu nėra svarbi priežastis, dėl kurios gali būti praleistas terminas palikimui priimti.
Tretysis asmuo Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarė G. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Pripažinta, kad ieškovė T. Ž., kaip šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą turi teisę į 2005-06-15 mirusio pusbrolio E. V. palikimą; Ieškovei T. Ž., pratęstas terminas palikimui, atsiradusiam po E. V. mirties 2005 m. birželio 15 d., priimti; Pripažintas negaliojančiu 2007-12-06 palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr.5192.
Teismas pažymėjo, kad vertinant aplinkybes dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti praleidimo, būtina remtis ne vidutiniais, o individualiais sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijais bei įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir atsižvelgti į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, jog apie pusbrolio mirtį ji sužinojo tik 2008 metų pavasarį ir palikimo atsiradimo momentu objektyvios galimybės atlikti veiksmus, reikalingus palikimui priimti, neturėjo. Įvertinęs ieškovės bei liudytojos parodymus teismas padarė išvadą, jog tarp ieškovės ir pusbrolio buvo susiklostę geri santykiai, todėl teismo manymu, pusbrolis neturėdamas darbo Lietuvoje galėjo ieškovei pasakyti, kad vyks uždarbiauti į užsienį, nors ir turėjo neįgalumą bei prašė jo neieškoti žadėdamas su ja susisiekti pats. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, kad tikėtina, jog ieškovė, žinodama pusbrolio ketinimus, neturėjo pagrindo abejoti, jog E. V. neišvyko dirbti į užsienį ir Lietuvoje jo neieškojo. Be to, E. V. ieškoti užsienyje nebuvo galimybės, kadangi jokių savo koordinačių ieškovei nepaliko, ieškovei nepasakė, pas kokius draugus važiuoja į užsienį. Kadangi pusbrolis buvo jauno amžiaus, tai, kad jis bus nužudytas ieškovė negalėjo tikėtis, ką patvirtino ir baudžiamojoje byloje Nr.10-1-30047-05 esantys įrodymai. Be to, ieškovė, palaikiusi artimus santykius su giminaičiu, sužinojusi apie jo mirtį, būtų rūpinusis ir organizavusi pusbrolio laidotuves arba bent dalyvavusi laidotuvėse, tačiau iš G. T. ritualinių paslaugų namų „Nutrūkusi styga“ 2008-05-20 pažymos teismas nustatė, kad E. V. palaidotas už valstybės skirtą vienkartinę pašalpą, laidotuves organizavo mirusiojo draugė, o artimieji nedalyvavo.
Teismas konstatavo, kad sprendžiant termino palikimui priimti pratęsimo klausimą svarbu įvertinti ir ieškovės valią priimti palikimą, laikotarpį nuo sužinojimo momento apie pusbrolio E. V. mirtį iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, ieškovės elgesį nurodytu laikotarpiu, pastangas, siekiant realizuoti teisę priimti palikimą, bei sprendė, kad ieškovės elgesys atitinka atidumo, rūpestingumo kriterijus. Ieškovė, sužinojusi apie E. V. mirtį, atidžiai ir rūpestingai, pagal savo turimas galimybes ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant priimti pusbrolio palikimą: rinko informaciją, operatyviai kreipėsi su ieškiniu į teismą, aktyviais veiksmais rinko dokumentus giminystei nustatyti. Teismas įvertino ir aplinkybę, jog ieškovė yra šeštos eilės įpėdinė, vienintelė mirusiojo E. V. giminaitė, todėl padarė išvadą, kad termino mirusiojo pusbrolio palikimui priimti pratęsimas atitinka teisingumo ir protingumo principus (CK 1.5 straipsnio 3 dalis), nes yra protinga ir teisinga, kad užgyventas turtas atitenka giminaičiams.
Teismas sprendė, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė (CK 5.62 str. 1 d.). Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, kurios atstovaujamai Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2007-12-16 išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas, teismui nustačius, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių ir ieškovei kaip įpėdinei pratęsus terminą palikimui priimti yra pagrindas nurodytą palikimo priėmimo valstybei liudijimą, išduotą Vilniaus miesto 18-ojo notarų biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. 5192, pripažinti negaliojančiu, kadangi nebeliko Civilinio Kodekso 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn.
Nurodytais argumentais ieškinys buvo patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį atmesti.
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkami įvertino byloje esančius įrodymus bei trečiųjų asmenų paaiškinimus. Skundžiamame sprendime teismas rėmėsi aplinkybe, kad E. V. su pusesere T. Ž. bendravo artimai ir dažnai, o išvykdamas į užsienį prašė prižiūrėti jo turtą bei teigė jai parašysias kada planuoja grįžti, todėl ieškovė neturėjo pagrindo abejoti pusbrolio teiginiais. Ieškovė nurodė, kad apie pusbrolio E. V. mirtį 2005-06-15 sužinojo tik 2008 metų pavasarį, kai nusprendė jį aplankyti. Tokie paaiškinimai turėjo būti įvertinti vadovaujantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tik įvertinus įrodymų pakankamumą byloje galėjo būti padaryta išvada apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turėjo įvertinti ar ieškovės nurodyti liudininkai patvirtino jos nurodomas aplinkybes. Teismas neįvertino, kad ieškovės pusbrolis buvo neįgalus asmuo, išvyko į užsienį, prašė jo neieškoti bei paliko savo butą ir jame esantį turtą ieškovės priežiūrai, tačiau byloje įrodymų, kad paliktas turtas buvo ieškovės prižiūrimas nėra. Teismas nepagrįstai rėmėsi su ieškove artimai bendravusios kaimynės paaiškinimais ir jos duotus parodymus turėjo vertinti kritiškai, tačiau byloje buvo apsiribota nustatant tik ieškovės sužinojimo apie pusbrolio mirtį momentą faktą, todėl byloje nesant pakankamų įrodymų apie tai, kad ieškovė galėjo laiku sužinoti apie brolio mirtį ir įgyvendinti savo teisę į palikimo priėmimą yra pagrindas skundžiamąjį teismo sprendimą panaikinti. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės nežinojimas apie pusbrolio E. V. mirtį ir palikimo atsiradimą buvo svarbi priežastis pratęsti terminą palikimui priimti, tokia išvada nepagrįsta, kadangi byloje nėra pakankamai įrodymų, jog apie pusbrolio mirtį ieškovė negalėjo sužinoti laiku ir priimti palikimą, todėl pagrindo teigti, kad egzistavo aplinkybės trukdančios priimti palikimą nėra.
Atsiliepimas
Ieškovė T. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Nurodo, kad teismas vertindamas įrodymus, tinkamai nustatė ieškovės sužinojimo apie pusbrolio mirtį momentą, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad apie pusbrolio mirtį ieškovė sužinojo tik 2008 metų pavasarį. Teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje nustatyta, kad po jo mirties atlikus paiešką, giminaičių rasti nepavyko, o pusbrolis buvo palaidotas už valstybės lėšas. Teismas nustatė ir įvertino, kad tarp ieškovės ir pusbrolio buvo geri santykiai, pusbrolis planavo išvykti uždarbiauti į užsienį, todėl jam nelankant ieškovės ji neturėjo pagrindo jo ieškoti. Tuo labiau pusbrolis buvo jaunas ir jo mirties niekas nesitikėjo. Ieškovė sužinojusi apie pusbrolio mirtį iš karto pareiškė valią palikimo priėmimui. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė pusbroliui esant neįgaliam turėjo jį kontroliuoti, nes brolis nebuvo pripažintas neveiksniu ir gyveno savarankiškai. Be to, atsakovas nenurodė, kada jo manymu ieškovė sužinojo apie pusbrolio mirtį. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė palikimo nepriėmė dėl svarbių priežasčių ir pagrįstai pratęsė terminą palikimui priimti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str., 176 str.) konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimas iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str., 265 str.).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais ir jų nebekartoja.
Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui teisę savo sukurtą turtą palikti artimiesiems ar giminėms.
Paveldėjimo teisė reiškia atitinkamų institucijų pareigą netrukdyti paveldėtojams ir leisti jiems laisvai įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Nagrinėjamoje byloje neįrodyta, kad ieškovė būtų atsisakiusi nuo palikimo. Gindama savo, kaip paveldėtojos teisę, ji per nustatytą terminą (CK 5.8 str.) sužinojusi apie atsakovo priimtą paveldėjimą ėmėsi aktyviais veiksmais ginčyti savo pažeistą teisę, o tai reiškia, kad ieškovė nebuvo pasitraukusi iš paveldėjimo teisinių santykių.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, jog toks ieškovės bendravimo su E. V., kurį nurodė ieškovė, nepateisina termino priimti palikimą praleidimo priežasčių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. V., gimęs 1965 m. birželio 11 d., buvo pripažintas III grupės invalidu nuo vaikystės (b.l. 109). Byloje įrodymų apie ligas, kurios galėjo būti mirties priežastimi arba ilgalaikio sirgimo priežastimi, nėra (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino (CPK 176 str., 183 str.) ieškovės nurodytas termino priimti palikimą praleidimo aplinkybes.
Teisėjų kolegija sutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei argumentais sprendžia, kad negalima nustatyti standarto suaugusiam asmeniui, kaip jis privalėtų elgtis, prognozuoti arba derinti savo veiksmus. Ieškovės ieškinio pagrindas nenuginčytas, todėl pripažintinas įrodytu (CPK 178 str.).
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio, 98 straipsnio pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 1320 Lt išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 str. 2 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybę atstovaujančios Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujančios Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188728821, ieškovės T. Ž. a.k. 451082200036 naudai 1320 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.