Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-50-167/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-14
Bylos Nr.
AN2-50-167/2017
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00459-2017-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alfredas Vilbikas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AN2-50-167/2017Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00459-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija: 18.1.; 21.1.7.; 2.1.11.10
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alfredas Vilbikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria G. V. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 86 Eur dydžio bauda ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 15 d., 21 val. 57 min., Radviliškyje, ties A. P. g. pastatu Nr. 2A, būdamas neblaivus šlapinosi viešoje vietoje, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. V. prašo panaikinti 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti bei nurodo, kad 2017 m. gegužės 15 d. jis eidamas A. P. gatve mėgino pasiskambinti savo mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) savo pažįstamai R. Š., tačiau telefono akumuliatorius išsikrovė ir telefoną jis įsidėjo į striukės šoninę kišenę, kuri yra juosmens lygyje, todėl G. V. nesutinka su priimta nutartimi, kad policijos pareigūnai G. Palapis ir R. Grigaliūnienė matė apelianto daromą nusižengimą, t. y. kad jis šlapinosi viešoje vietoje. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje esantis vaizdo registratoriaus įrašytame vaizdo įraše nei posūkio metu, nei važiuojant A. P. gatve, nenufilmavo G. V., o iš pareigūnų reakcijos nėra pagrindo konstatuoti, apeliantas padarė nusižengimą, t. y. šlapinosi viešoje vietoje. Apeliantas teigia, kad vaizdo registratoriaus įraše matosi, jog nusižengimo padarymo metu lauke buvo prietema, todėl 100 metrų ir didesniu atstumu matomumas yra blogas ir dėl to daro išvadą, kad liudytojai - policijos pareigūnai G. Palapis ir R. Grigaliūnienė negalėjo gerai matyti, todėl galėjo suklysti ir G. V. veiksmą, t. y. mobilaus telefono įdėjimo į striukės šoninę kišenę, galėjo palaikyti kaip šlapinimąsi. Pažymi, kad pareigūnai privalėjo pastatyti tarnybinį automobilį taip, kad būtų nufilmuotas G. V. tariamai padarytas nusižengimas, nes šiuo atveju nepagrįstai nutartyje konstatuojama, kad liudytojai - policijos pareigūnai G. Palapis ir R. Grigaliūnienė gerai matė G. V. daromą nusižengimą.

Taip pat G. V. nurodo, kad ANK 484 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė, kyla už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimą gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto renginių metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leisto pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. G. V. teigia, jog jis neneigė, kad buvo neblaivus, sutiko su alkotesterio parodymais, todėl byloje nesant objektyvių apelianto kaltę įrodančių duomenų padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 481 str. 1 d., jo atlikti veiksmai turėtų būti kvalifikuoti pagal kito ANK straipsnio dispozicijoje numatyta administracinį nusižengimą. Pasak G. V., bylos nagrinėjimo metu nėra surinkta objektyvių jo kaltę įrodančių duomenų padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 481 str. 1 d., todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu „in dubio pro reo“ principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. G. V. įvertinęs faktines įvykio aplinkybes ir inkriminuojamo ANK straipsnio nusižengimo sudėčiai reikalingus elementus konstatuoja, kad apelianto kaltė padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje faktiškai neįrodyta, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato reagavimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl G. V. kaltės padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus, visus įrodymus, įvertino jų visumoje, teisingai kvalifikavo G. V. veiką pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, nepilnai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.

Nors G. V.neigia padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, jo kaltę padarius inkriminuojamą administracinė teisės nusižengimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Iš liudytojų, policijos pareigūnų G. Palapio ir R. Grigaliūnienės parodymų teismo posėdyje matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių sutampa – abu pareigūnai tvirtina matę besišlapinant asmenį apeliantą, o pareigūnui G. Palapiui priėjus prie jo, pastarasis vis dar šlapinosi. Pareigūnai nurodė, kad G. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, negalėjo nurodyti savo draugės, pas kurią ėjo adreso, pats buvo Šiaulių miesto gyventojas. Taip pat parodė, kad apelianto daromą nusižengimą matė gerai, teigia, kad be reikalo nebūtų jo sulaikę (31 b. l.). Netikėti minėtais policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo – iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos policijos pareigūno G. Palapio tarnybiniame pranešime, šiuos parodymus patvirtina ir alkoholio kiekio matuoklio užfiksuoti duomenys ( 43 b. l., medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad liudytojų policijos pareigūnų G. Palapio ir R. Grigaliūnienės parodymai yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, parodymus jie davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi nėra, netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Apygardos teismas pažymi, kad nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad nesišlapino viešoje vietoje, o tik dėjosi į kišenę mobilaus ryšio telefoną, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta G. V. versija yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, be to, ši versija yra paneigta byloje esančiais surinktais patikimais įrodymais.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Aukštesniojo teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismo išvados dėl G. V. kaltės yra pakankamai motyvuotos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Iš bylos matyti, kad paskirta nuobauda už padarytą nusižengimą yra paskirta teisingai, ji nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarimą nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Alfredas Vilbikas