- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 1-913-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00946-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- J. S.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Laimutė Petraitienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla ((duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo įtariamas ir perduotas teismui kaltinant jį tuo, kad jis 2019-01-06 apie 15 val. garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,33 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. žodinio konflikto metu su sutuoktine J. S., rankoje demonstratyviai laikydamas medinę malką, žodžiais grasino nužudyti J. S., t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. S. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. S. ir dukra. Kartu su nukentėjusia gyvena 19 metų. Dar įsivaikinęs nukentėjusiosios sūnų. Jo santykiai su nukentėjusia stipriai pasikeitė, kai ji išėjo į naują darbą. Pradėjo nebendrauti, kartu nemiegojo. Jis klausė žmonos, gal ką kitą susirado. Nors žmona nieko nesakė, bet kaimynai jam tai papasakojo. Jis anksčiau buvo siūlęs žmonai skirtis. Seksas tarp jų per metus būdavo 3 kartus. Jam buvo susidaręs toks įspūdis, kad jis yra reikalingas tik dėl pinigų, nes žmonai niekas netiko. Šiuo metu jis yra santuokos nutraukimo iniciatorius.
2019-01-06 maždaug nuo 6 val. iki 9 val. jis dirbo garaže, kuris yra jo darbo vieta. Po to atėjo į namus. J. S. miegojo iki 9 val. Dukra pasakė, kad mamai reikės mašinos. Po to prasidėjo konfliktas su žmona. Kadangi jie susipyko, tai jis nuėjo ir nusipirko trauktinės butelį, kurį išgėrė, po to nuėjo į garažą parūkyti. Kadangi tarp jų prasidėjo konfliktas, nes jam reikėjo važiuoti pas klientus, o žmonai taip pat prireikė mašinos, tai jis išleido iš mašinos padangų orą, kad netektų mašinos nei jam, nei jai. Po to jis nuėjo į garažą pakurti krosnies. Po to žmona atsekė paskui jį į garažą. Tuo metu jis kūreno pečių, dėjo malką į krosnį. Žmona pasakė, kad jis eitų pripūsti padangas. Nors jis pasakė, kad neis pūsti padangų, kad ji gali ir su taksi važiuoti, tačiau žmona įkyriai to prašė. Jis ragino J. S. išeiti iš garažo gal penkis kartus. Garaže J. S. buvo gal 5 minutes. Jis tuo metu rankoje laikė malką ir besiginčydamas numetė ją sau po kojomis sakydamas: „(duomenys neskelbtini)“. Taip sakė, norėdamas išvaryti nukentėjusią. Kad užmuš, nesakė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena nuosavame name, adresu A(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teisėmis priklauso jam ir jo sutuoktinei J. S.. Minėtame name gyvena su sutuoktine ir dukra D., 17 metų amžiaus. Santuokoje su J. gyvena apie 19 metų. Jų tarpusavio santykiai normalūs, kaip ir kiekvienoje šeimoje kyla žodiniai konfliktai, fizinio smurto prieš sutuoktinę nėra naudojęs, yra stipriau suėmęs jai už rankos, tačiau fiziškai nesmurtavęs. 2019-01-06 05.30 val., atsikėlė ir nuėjo į garažą dirbti, kadangi individualiai taiso automobilius. Dirbo iki 14.00 val., visą laiką jam labai skaudėjo sąnarius, dėl to gėrė nuskausminamuosius, jam vaistai nepadėjo. Dar dirbant dukra atėjo ir pasakė, kad mama nori važiuoti automobiliu. V. pasakė, kad ji niekur nevažiuos, kadangi slidu, o ant automobilio yra vasarinės padangos. Pasiūlė važiuoti mikroautobusu arba taxi. Kadangi jam nepraėjo skaudėti sąnarius jis išgėrė degtinės apie pusę butelio ir iš automobilio, kuriuo sutuoktinė ketino važiuoti, padangų išleido orą. Apie 15.00 val., jam būnant garaže, atėjo į jį sutuoktinė ir pradėjo jo prašyti, kad jis pripūstų automobilio padangas, jis atsisakė tai padaryti ir pasakė, kad ji eitų iš garažo. Ji iš garažo nėjo ir toliau reikalavo, kad pripūstų padangas. Tuomet norėdamas, kad ji išeitų iš garažo, būdamas piktas paėmė prie pečiaus buvusią malką į ranką, ją pakėlė ir pasakė sutuoktinei, kad ji dingtų iš garažo, nes kitaip jis mes į ją malką. Ji stovėjo keturių metrų atstumu nuo V., tarp jų buvo automobilis. Gali būti, kad būdamas piktas pasakė žodį „užmušiu“. Tačiau parodo, kad jis tikrai neketino mesti į sutuoktinę malkos ir neketino ja sutuoktinę užmušti. Neturėjo tokių minčių tuo labiau, kad jis nebūtų pataikęs į sutuoktinę, kadangi ji buvo už automobilio. Įvykusį konfliktą matė dukra. Kodėl sutuoktinė iškvietė pareigūnus jis nesupranta, kadangi jis ją norėjo tik išvaryti iš garažo, niekaip jos nuskriausti neketino. Namas, kuriame gyvena yra didelis, turi du atskirus įėjimus, jeigu jam bus paskirta nebendrauti su sutuoktine, su ja nebendrauti sutinka, tačiau jis neturi, kur kitur apsistoti. Sutinka gyventi kitoje namo dalyje, kad nebendrautų ir nematytų sutuoktinės. Įsipareigotų su ją nepalaikyti jokių kontaktų (1 t., b.l. 87-88).
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis V. S. nurodė, kad jis tik pakėlė malką, nes žmona jį erzino. Tuo metu garaže dar buvo ir dukra. Sutinka, kad pasakė kažką necenzūrinio, tačiau nesutinka, kad būtų metęs malką, nes šalia stovėjo mašina, kurios kaina- 20000 €. Po to žmona ir dukra išėjo iš garažo. Dukra tik pasakė, kad jis nepradėtų. Gal po kokių 10 minučių atvyko policija.
Neigia, kad ginčo su žmona metu jis pasakė jai „užmušiu“. Apklausus jį ikiteisminio tyrimo metu, jis apklausos protokolo neskaitė, nes buvo uždarytas.
Nukentėjusioji J. S. parodė, kad su dukra D. atsikėlė apie 10 val., vyras jau buvo garaže. Jos abi pavalgė. Po to ji paprašė, kad dukra nueitų į garažą ir pasakytų vyrui, kad vakare reikės vykti į vaistinę ir į tikrinimą. Vyras dukrai pasakė, kad jam skauda sąnarius. Dukra jam nunešė vaistų. Vyras iki 12 val. išėjo į parduotuvę. Apie 12.30 val. atėjo vyras išgėręs ir pasakė, kad ji niekur nevažiuosi, pradėjo ją kolioti, po to trenkė durimis ir išėjo. Ji paprašė dukters, kad ši nueitų į garažą ir pažiūrėtų, ar automobilio padangos nuleistos. Dukra grįžusi pasakė, kad V. S., kalbėdamas telefonu pasakė, kad ji eitų iš garažo. Po kiek laiko ji vėl paprašė dukros nueiti į garažą. Dukra grįžusi pasakė, kad V. S. jai pasakė, kad nepūs padangų.
Apie 19 val. J. S. reikėjo važiuoti į patikrinimą. Tuomet ji su dukra nuėjo į garažą. Ėjo į garažą, nes apeliavo į vyro sąžinę. Vyras sėdėjo prie krosnies ir gėrė. Ji paprašė, kad jis pripūstų padangas, tačiau kaltinamasis pradėjo rėkti, kad ji važiuotų troleibusu, po to jis pakėlė uosinę apie 45 cm. ilgio malką, šaukė, kad ją nukoš. Dukra sulaikė vyro ranką. J. S. manė realiai, kad kaltinamasis jai suduos. Tuomet ji iškvietė policiją.
Garaže J. S. prabuvo apie 5 minutes. Ji barėsi su vyru, šis pradėjo ją kaltinti. Neprisimena, ar kaltinamasis sakė: “ Eik iš čia“- vieną kartą tai tikrai kaltinamasis sakė.
Barėsi dėl bendrų dalykų. Vyras sakė, kad ji nekalba su juo. J. S. jam sakė, kad jam reikėtų mesti gerti, užsikoduoti ir pan., pradėjo verkti, prašė nesipykti. Besiginčijant kaltinamasis griebė malką ir užsimojo, po to malką numetė per vidurį tarp jų kojų. Tarp jos su vyru apie 1 metro atstumu stovėjo dukra. Dukra stovėjo gerokai į šoną. Kodėl J. S. atsistojo per metrą nuo agresyvaus girto V. S., ji nežino.
Žino, kad kai būna išgėręs, vyras būna labai agresyvus. Nuo vyro ji smurtą patirdavau nuolat. Kaulus jai metė į galvą. Kai būdavo kartu dukra, vyras taip jos nepuldavo. Anksčiau nesikreipė į policiją, nes bijojo, jai buvo gėda. Dabar kreipėsi į policiją, nes jau trūko kantrybė. Toks smurtas būna tik asocialiose šeimose. Pirmą kartą ją kaltinamasis sumušė, kai ji buvo nėščia. Kai tik jis išgeria, 19 metų vyras smurtauja. Kai buvo sumušta, pasiėmė atostogas ir sėdėjo namuose.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyvena priklauso jai ir jos sutuoktiniui V. S.. Name, minėtu adresu gyvena kartu su sutuoktiniu V. S., santuokoje gyvena ir bendrą ūkį veda apie 19 metų. Taip pat kartu gyvena jų abiejų dukra D., 17 metų amžiaus. Jos su sutuoktiniu santykiai yra nuolatos įtempti, kadangi V. nuolatos vartoja alkoholinius gėrimus, nuolatos prieš ją naudoja fizinį ir psichologinį smurtą, nuolatos jai grasina, elgiasi neprognozuojamai. Į policiją pagalbos dėl nuolatinio vyro smurtavimo nesikreipė, nes bijojo jo, buvo gėda prieš gimines ir draugus. Tačiau, matydama, kad dukra kenčia dėl tokio tėvo elgesio, taip pat jau neapsikentusi nuolatinio vyro žeminimo, grasinimo ir smurtavimų dėl įvykio įvykusio 2019-01-06 iškvietė policijos pareigūnus. Sutuoktinis jai nuolatos grasina, kad jos gyvenimą padarys pragaru, ją užmuš, ne kartą yra stipriai sumušęs ją, išdaužęs automobilio langus. 2019-01-06 buvo namuose su dukra, V. dirbo garaže. D. nuėjo pas V. paklausti ar jis nori kavos. Pastarasis jai pasakė, kad kavos nenori, kad jam skauda sąnarius. Tuo metu ji darė valgyti virtuvėje, buvo gal apie 11-12 val. Parėjusi iš garažo D. pasakė, kad jau tėtis piktas. Taip pat D. nuėjusi pas V. į garažą, jam pasakė, kad jai reikės važiuoti vakare į darbą. Atėjęs iš garažo į namus V., pasakė, kad niekur ji nevažiuos, sakė, kad išleis automobilio padangas ir ji tikrai niekur negalės važiuoti, jau tuo metu jis pradėjo ją įžeidinėti. Matė, kad V. turėjo alkoholio, kurį pradėjo vartoti. Vėliau jis nuėjo į garažą, dukra per langą pamatė, kad kieme stovinčiam automobiliui V. iš padangų išleidžia orą. Vėliau tikslios valandos nurodyti negali, kelis kartus dukra nuėjo pas V. paprašyti, kad jis pripūstų automobilio padangas, tačiau jis atsisakė tai daryti. Visą dieną, V. nuolatos ateidavo į kambarį, vartojo alkoholinius gėrimus ir nuolatos jai priekaištavo, kad ji bloga sutuoktinė, kad ji nesišypso, įžeidinėjo įvairiausiais necenzūriniais žodžiais, tokias kaip (duomenys neskelbtini). Vėliau būdamas garaže pradėjo skambinėti savo draugams ir telefonu J. šmeižti. Tuomet gal apie 17.30 val., nuėjo į garažą, kuriame buvo V. ir jo pradėjo prašyti, kad jis pripūstų automobilio padangas, kadangi jai tikrai reikėjo važiuoti į darbą. V. ją pradėjo žodžiais varyti iš garažo, ją įžeidinėjo ankščiau minėtais žodžiais, garaže taip pat buvo dukra D. Būnant vieno metro ar pusantro metro nuo V. atstumu, priešais stovint dukrai, V. į dešinę ranką paėmė malką ir ja užsimojo, sakydamas, kad ją priplos ir užmuš, tuomet dukra sugriebė V. už rankos ir pasakė jam: "Baik, ką tu darai". Tuomet ji labai išsigando, nubėgo į kambarį ir paskambino pagalbos telefonu. V. buvo neblaivus, ji jo tokius veiksmus suprato, kaip realų grasinimą ją nužudyti ar sunkiai ją sužaloti, kadangi kaip minėjo V. ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą prieš ją, tai mačiusi yra ir dukra D. Ji bijo savo sutuoktinio, kad jis gali ją ne tik sužaloti, bet ir nužudyti, nes būdamas neblaivus yra neprognozuojamas, nuolatos būna piktas, jam neįtinka jokie jos veiksmai. Sutinka, kad jos dukra duotų parodymus apie matytus įvykius. Namas, kuriame gyvena turi du įėjimus, tačiau patalpos nėra atskirtos ir jos neužsirakina, todėl ji nesijaustų saugi jeigu jis būtų kitose namo patalpose, kadangi jos nėra rakinamos, ir todėl jis ją toliau galės terorizuoti, smurtauti prieš ją ir jai grasinti. V. turi seserį, kuri gyvena, (duomenys neskelbtini), su ja sutaria gerai, todėl mano, kad sesuo tikrai jį priimtų gyventi, kol vyks ikiteisminis tyrimas (1 t., b.l. 40-41).
Papildomos apklausos metu J. S. parodė, kad savo ankstesnius parodymus tvirtina visiškai, jų nekeičia, papildo, kad ji labai bijo savo sutuoktinio V. S., kuris ne kartą yra prieš ją naudojęs fizinį smurtą ir ne kartą grasinęs ją nužudyti, ar sunkiai sužaloti. Šiuo metu sutuoktiniui paskirta kardomoji priemonė, jis jos laikosi, namuose adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Jis gyvena pas savo draugą R. N., adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi V. S. turi garažą esantį šalia namų, ten užsiima individualia veikla, jam leidžiama dirbti garaže, tuo metu kai jos nėra namuose ir nevartojant alkoholio. Todėl V. S. dirba garaže ir jo darbas nėra sutrikęs. Ji neketina atleisti savo sutuoktiniui, kadangi ir taip labai ilgai kentėjo jo nuolatinius grasinimus ir smurto protrūkius, šiuo metu ruošia dokumentus skyryboms. Tiek jai, tiek dukrai šiuo metu kai V. S. negyvena namuose, ankščiau minėtu adresu, yra psichologiškai lengviau, dukra tapo ramesnė, mažiau įsitempusi ir atviresnė, labiau bendraujanti, jai labai padeda buityje. Ji taip pat psichologiškai ir fiziškai jaučiasi geriau, kadangi kai V. S. būdavo namuose kilus bet kokiam žodiniam konfliktui iš baimės, kad jis ją gali nuskriausti ji visa drebėdavo, bijodavo, kad jis nakties metu jai gali ką nors blogo padaryti todėl nemiegodavo. Dar kartą parodo, kad V. S. labai bijo ir nenori, kad jis gyventų name, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jam būnant šalia nesijaučia saugi dėl savo sveikatos (1 t., b.l. 44-45).
Pagarsinus šiuos parodymus, J. S. nurodė, kad net neatsimena, ar buvo grasinimai nužudyti. Buvo žodžiai ir „ nudėsiu“, ir „nukošiu“. Vyras galėjo realiai tai padaryti.
Tikrai buvo vienas kartas grasinimo nužudyti garaže. Prieš tai ir namuose kaltinamasis sakė, kad jam „(duomenys neskelbtini)“ jos darbas, kad ji gali autobusu nuvažiuoti. Tačiau ji negalėjau vykti autobusu, nes reikėjo apsipirkti . Būdavo naudojamas ir psichologinis, ir fizinis smurtą. Kai vyras puldavo, tai ji tik susigūždavo.
Kai kaltinamasis užsimojo malka, jis pasakė : “Aš tave vieną kartą, bliat, nudėsiu“. „Nukošiu“ sakė, kai jie pykosi prieš malkos epizodą. J. S. atsiraukė po to, kai vyras pasakė, kad nukoš. Ji tada tylėjo, o kaltinamasis rėkė. Iš garažo tada neišėjo, nes galvojo, kad kaltinamasis nurims.
Kai užsimojo malka, ji jau nestovėjo.
Ji nedaro kliūčių patekti į namą. Ji nesutiko daryti namo kadastrinių matavimų, nes neturi pinigų. Ji nesakė, kad namas turi atitekti jai, ji gali sumokėti kompensaciją. Dukra dar mokosi mokykloje, jai reikėtų gyventi name.
V. S. prie turto vertintojos pradėjo ant jos šaukti, todėl ji neįsileido turto vertintojo į namus. Kadangi namas įkeistas, ji moka paskolą o vyras nedirba, todėl, J. S. nuomone, vyras negalėtų jai sumokėti kompensacijos.
Ji pilnai nesusiramino iki to laiko, kol nepradėjo bendrauti su psichologe. Kai ji buvo pas tyrėją, tai su psichologe dar nebuvo bendravusi. Anksčiau nesikreipė dėl vyro smurto, nes jai buvo gėda. Tada dirbo banke. Po konflikto su vyru buvo pasiėmusi atostogas, užsipudruodavo mėlynes.
Šiuo metu kas antrą savaitę vyksta terapija pas psichologę. Psichologė sakė, kad matosi, jog buvo patirtas stiprus psichologinis smurtas.
Vyras sakydavo, kad, jei ji paliks jį, tai jis ją nudės.
Šalies argumentai
Kaltinamasis yra skyrybų iniciatorius, nes ji neturėjo advokato. Su advokate ji buvo susitikusi sausio 8 d. bet advokatė nebuvo fiziškai pajėgi su ja dirbti. Po to ji susirado kitą advokatą. Nežinojo, kad galima teismui pateikti ranka rašytą prašymą dėl skyrybų.
Ir dabar ji nesijaučia gerai psichologiškai.
Savo civilinį ieškinį palaiko, nes patyrė stresą, išgyvenimus. Tai matė psichologė, dukra, policijos pareigūnai.
Šis įvykis buvo paskutinis lašas. Kai anksčiau ji buvo sumušta vyro, matė kaltinamojo draugai- buvo akis užtinusi, skilęs šonkaulis, ji negalėjo tada eiti į darbą. Šis įvykis buvo išskirtinis, nes ji suprato, kad kyla rali grėsmė jai ir vaikui. Epizodas su kaulais buvo prieš kelis metus. Tada ji nekvietė policijos, nes bijojo. Dabar ji bijo, todėl ir kvietė policiją.
Liudytoja D. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėtis, tačiau ji sutinka duoti parodymus.
Sausio 6 d buvo sekmadienis. Ryte, po pusryčių, ji nuėjo pas tėtį į garažą ir pasakė, kad vakare su mama reikės važiuoti į patikrinimą. Tėtis atsakė, kad jam skauda sąnarius, todėl ji nunešė jam vaistų. Kiek pamenu, tą dieną su tėčiu televizoriaus nežiūrėjo.
Po to ji matė, kad tėtis išėjo pro vartus, nešinas kuprine, kurioje parsineša alkoholio. Kai grįžo, matėsi iš kuprinės formos, kad atsinešė alkoholio. Po kiek laiko atėjo išgėręs tėtis į virtuvę ir pasakė, kad mama niekur nevažiuos, kad jis nuleis padangas. Po to trenkė durimis ir išėjo. Iki 17 val. tėtis buvo atėjęs į namą apie 13 val., ką tada kalbėjo tėvai, ji tiksliai neprisimena, tačiau jie kaip ir nesipyko. Tada tėtis negrasino, bet pasakė mamai, kad ji niekur nevažiuos, kad nuleis padangas.
Po kiek laiko D. S. nuėjo pažiūrėti, ar padangos nuleistos. Padangos buvo nuleistos, o tėtis gėrė. Ji pasakė tėčiui, kad šis pripūstų padangas. Tėtis pasakė kelis kartus nusikeikė ir pasakė, kad nepūs. Po kiek laiko ji antrą kartą vėl nuėjo paprašyti, kad tėtis pripūstų padangas, tačiau šis ją išvarė iš garažo.
Apie 17 val. D. S. kartu su mama J. S. nuėjo į garažą. Tėtis sėdėjo prie pečiaus, kuris yra garažo gale. Mama prašė, kad tėtis pripūstų padangas. Tėtis pradėjo šaukti, sakė, kad nukoš, varė jas iš garažo, bet jos neišėjo. Ji su mama įėjo giliau į garažą. Mama paprašė pripūsti padangas. Mama verkdama prašė nesipykti. Tada tėtis pagriebė malką, užsimojo. Tik prieš pakeliant malką tėtis vieną, gal kelis kartus sakė, kad jos eitų iš garažo. Kai D. S. pagriebė tėčio ranką, šis numetė malką ir atsisėdo ant kelmo prie pečiaus. Tėtis pats nuleido malką ir numetė ją ant grindų. Mama pasakė, kad eina pasiimti vaistų. Po kelių minučių į garažą įėjo policininkas. Tėtis pasakė: „o, vis tik iškvietė“. Policininkas paklausė mamos, ar ji rašys pareiškimą. Mamai liepė laukti tyrėjo. Tėtį išsivežė policininkai. Atvyko tyrėjas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos D. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su mama J. ir tėčiu V. Su mama sutaria labai gerai, visada su ja sutarė gerai. Su tėčiu kaip buvo maža sutarė normaliai, prieš kokius tris metus pradėjo mažiau bendrauti su tėčiu, kadangi jis vis dažniau ir dažniau girtas būdavo. Šiuo metu su tėčiu mažiau bendrauja, paskutinėmis savaitėmis iš vis nebendrauja. Kiek prisimena nuo mažens tarp tėtės ir mamos vykdavo konfliktai. Visi konfliktai būdavo panašūs, kai tėtis išgerdavo, rasdavo priežastį prie mamos prisikabinti ir pradėdavo su ja konfliktuoti. Buvo atvejų, kad tėtis prieš mamą ranką kėlė, ne kartą grasino nužudyti, visa tai matydavo ji. Mama tėtės bijo. 2019-01-06 viskas prasidėjo ryte, kai tėčiui pradėjo skaudėti sąnarius, mama davė jam vaistų, bet jam nepadėjo. Jis dirbo šalia esančiame garaže. Jis iš garažo parėjo susinervinęs, apšaukė mamą sakė, kad per ją skauda sąnarius. Tuomet išėjo į parduotuvę. Iš parduotuvės grįžo su pilna kuprine alkoholio, matė degtinės butelį. Jis tą alkoholį išgėrė. Kai tėtis išgeria jis tampa kitu žmogumi jis tampa agresyvus. Jis prisigėrė. Vakare jai su mama reikėjo važiuoti į vaistinę ir parduotuvę, tam kad jos neišvažiuotų tėtis iš automobilio padangų išleido orą. Ji su mama nuėjo į garažą jo paprašyti, kad jis pripūstų automobilio padangas. Tačiau tėtis pradėjo šaukti, vadinti mamą visokiais negražiais žodžiais, grasino daug kartų, kad ją nužudys. Galiausiai paėmė į ranką malką ir ja užsimojo ant mamos. Tuomet ji jį sulaikė, nes ištikrųjų jeigu ji jo nebūtų sulaikiusi, jis būtų tikrai sudavęs mamai. Ji tuomet labai išsigando. Tada kai jis užsimojo malka žiauriai išsigando, tada pagalvojo, kad viskas to per daug. Viskas vyko garaže. Jie buvo tryse: mama, ji ir tėtis. Kai tėtis užsimojo malka mamai sakė "aš tave nukošiu", tai yra nudėsiu. Po to kai ji jį sulaikė, tėtis padėjo malką, atsisėdo, bet jis vis tiek visokiais žodžiais mamą vadino. Kada viskas vyko tikslios valandos neprisimena gal tarp 18-19 val. Kai tėtį sulaikė, kad jis nesuduotų mamai malka, mama išėjo iškviesti policijos. Policija atvažiavo apie 19 val., labai greitai. Dar prieš užsimojant malka kai tėtis ant mamos šaukė, ji visą laiką praverkė, kai tėtis užsimojo ta malka ji tikrai išsigando. Mama pasakojo, kad ji bijo, kad tėtis naktį gali ateiti ir ją nuskriausti. Ji tuomet tikrai labai išsigando, tiesiog jai buvo baisu dėl mamos. Ji nuo tėtės stovėjo maždaug per metrą, o mama už jos maždaug per du tris metrus nuo tėtės. Tarp jos ir tėčio stovėjo mašinos detalė, jis kai rėkavo ją paspyrė, automobilis tarp jų nestovėjo. Kai jie pykdavosi prieš porą metų, tai prie jos tėtis apsiramindavo, o dabar neapsiramina. Kiek ji matė jis taip siautėdavo, kai būdavo girtas. Jis kai blaivus jis būna normalus, kai išgeria visai pasikeičia. Ji galvoja, kad taip daugiau nebegalima. Mama neturėtų jo bijoti, o jinai jo bijo. Dar vienas dalykas jis tikrai per daug gera, daugelis žino, kad jis per daug geria, bet jis to nepripažįsta. Kai ateina pas jį į garažą mato alaus butelį pastatytą, paskutinius metus jis geria kas antrą dieną. Ne visada kai jis būna išgėręs būna konfliktai, bet nuo jo eidavo kvapas, pastebėdavo, kad jis išgėręs. Viena kartą jis buvo išgėrę jai buvo 13-14 metų atsimena, kad jis su mama susipyko, jis metė į mamą šunims skirtus kaulus, jis tuomet sužalojo mamą, prisimena, kad valė kraują. 2018 metų vasarą buvo konfliktas iš nieku nieko, jis norėjo užsimarinuoti agurkus, mama patarė jam kaip tai daryti, o jis iš kart supyko, tada jie visi buvo garaže jis paėmė lempą ir į savo galvą ją sudaužė, o į mamą alaus skardinę paleido. Šiais atvejais nebuvo niekada kviesta policija. Nuo konfliktų mamai sveikata šlubuoja. Būna, kad dėl tokio tėčio elgesio į namus ji nenori grįžti. Tėtis niekada po tokių konfliktų neatsiprašo, jis kitą dieną nieko neprisimena (1 t., b.l.. 32-33).
Pagarsinus šiuos parodymus, liudytoja D. S. paaiškino, kad tėtis, prieš paimant malką, pastoviai kartojo: „Aš tave nukošiu“. Prieš paimant malką, tėtis šaukė. Po to jis paėmė malką ir užsimojo. Mama bandė jį nuraminti, prašė, kad baigtų šaukti.
„Nukošiu“ buvo pasakyta prieš paimant malką. Kai paėmė malką, tai pasakė: „Aš tave vis tiek nudėsiu“. Tada D. S. sulaikė tėtį. Po to jis numetė malką ant grindų. Tėtis ketino mesti malką. Jei D. S. nebūtų jo sulaikiusi, tai būtų metęs malką. Ji verkdama prašė tėtės, kad nusiramintų.
Su mama į garažą ėjo jau ketvirtą kartą, nes galvojo, kad gal tėtis nusiramins. Tikrai ėjo pas tėtį į garažą kelis kartus. Nežino, kodėl to nenurodė ikiteisminio tyrimo metu.
Ir anksčiau būdavo tokie konfliktai. Kartą vasarą buvo konfliktas, kai mama pasakė tėčiui, kad jis ne taip marinuoja agurkus. Tėtis labai susierzino, supyko, išgėrė alkoholio. Jis paėmė vieną lempą ir sudaužė į galvą, šaukdamas, į mamą paleido alaus skardinę. Iki šio įvykio tėvai beveik nebendravo, jų santykiai buvo blogi.
Po konflikto ir mama, ir ji labai nervavosi. Buvo reali grėsmė, kad mamai kas nors gali atsitikti- malka gali sužaloti žmogų. Vakare abi gėrė vaistus, sunkiai užmigom. Šiuo metu su mama vaikšto pas psichologę, o pati D. D.-dar ir pas psichiatrą.
Liudytoja N. S. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jos brolis, tačiau ji sutinka duoti parodymus.
Jos brolis yra darboholikas ir šeimos žmogus. Jis stengiasi, kad šeima būtų aprūpinta. Su broliu ji susiskambina, susitinka, kai nuvažiuoja pas mamą. Apie konfliktus brolis nepasakojo. Brolis papasakojo apie šį įvykį, o iki to laiko jis jai nepasakodavo apie konfliktus šeimoje. Prieš Kalėdas ji buvo atvažiavusi pas brolį, viskas buvo tvarkoje. Kai atvyko, stalas buvo paruoštas, bet J. nesėdo prie jo.
Su broliene-brolio žmona J. S. ji dirbo vienoje darbovietėje-(duomenys neskelbtini) apie 20 metų. Dažnai su ja susitikdavo darbe. J. neturėjo biuletenio, nėra neatėjusi į darbą. N. S. niekada nekilo įtarimų dėl to, kad brolis galėjo smurtauti prieš J.
Jei jai brolis paskambindavo, tai reiškia, kad šeimoje kažkas atsitiko. Brolis pasakojo, kad žmonai netiko kaulai, kuriuos jis nupirko. Kadangi buvo pilnas šaldytuvas, nebuvo kur padėti kaulų, tai jis juos nutrenkė ant žemės. Taip pat brolis sakė, kad žmona jį išvadino durniumi dėl to, kad jis padarė lesyklėlę.
Kai įvyko šis įvykis, brolio šeimoje santykiai buvo pašliję. J. kaltina brolį, kad jis išgėrinėja. Brolio šeima iširo, kaip jai pasakojo brolis, nes užtiko draugo žmona J., besibučiuojančią su krikšto tėvu virtuvėje.
Jos nuomone J. S. yra uždaras, išprovokuojantis žmogus. Brolis V. sakė, kad J. viskas netikdavo, ji buvo priekabi. Sakė, kad žmona su juo daugiau kalbėdavo, kai jis jai duodavo pinigų. Kiek ji žino, J. gyvena su dukra, o brolis-dukros kambaryje jau 2 metus. Šeimyninių santykių brolis su J.a jau neturėjo 2 metus tikrai. Kai N. S. buvo atvažiavusi pasveikinti dukros su gimtadieniu, tai brolis jau miegojo. Galima pasakyti, kad jų šeima jau buvo iširusi.
2019-01-06 ji skambino broliui, tačiau šis neatsiliepė. Po to jis paskambino ir pasakė, kad buvo sulaikytas. Brolis pasakojo, kad su dukra D. žiūrėjo filmą. Tą dieną buvo labai slidu. J. automobilio padangos buvo vasarinės, todėl V. išleido iš padangų orą, kad ji neišvažiuotų. J. išprovokavo konfliktą. V. sakė, kad metė malką ir pataikė sau į koją.
Jos brolis negali būti alkoholikas, kadangi remontuoja mašinas žinomiems žmonėms- K., krepšininkams. Brolis nesivelia į konfliktus. Jai V. padėjo sūnų užauginti.
Jeigu brolis, anot J. S., smurtaudavo, tai kas žiūrėdavo vaikus, kai vykdavo firmos, kurioje dirbo J. S., baliukai? Brolis užaugino vaikus, darydavo jiems valgyti. Žino, kad brolio dukra neturi savo nuomonės.
Liudytojas L. S. parodė, kad kaltinamasis V. S. yra jo patėvis, tačiau jis sutinku duoti parodymus.
Jam dabar yra 22 metai. Iki 21 metų jis gyveno su tėvais. Šiuo metu virš metų gyvena atskirai nuo tėvų. Mano, kad paskutiniu metu tėvai buvo nelabai suderinami. Vienas- aršus, o kita- provokuojanti. Vyko dirginimas. Vienas nenori daryti, o kita pusė įkyriai lenda. Įkyri pusė- mamos. Mama būdavo priekabi. Įvairiai būdavo. Būdavo taip, kad tėtis nori užsidaryti, o mama lįsdavo. Atrodydavo, kad ji norėdavo, kad tėtis tą padarytų, tą padarytų.
Mano, kad tėvai abu kalti. Tikrai nebūdavo, kad tėtis vienas sukeldavo konfliktus. Jis nematė, kad tėtis būtų smurtavęs prieš mamą. Tik matė, kad jis išsiliedavo ant daiktų. Nebūdavo taip, kad muštų mamą. Nebuvo agresyvus tėtis ir prieš jį. Mano kad tėtis jį augino ir auklėjo kaip savo sūnų.
Tėtis aštresnio būdo. Mama būna švelni, o po to būna, kad nutrūksta kantrybė. Mano, kad tėvų šeimyniniai santykiai paskutiniu metu buvo nutrūkę.
Pačio įvykio L. S. nematė, todėl negali apie jį kalbėti.
Jo nuomone, meluoja visi. Yra pasitaikę, kad mama meluotų. Ir jis pats yra melavęs. Tačiau tėtis visada būdavo už tiesą. L. S. niekada nėra pagavęs jo meluojant, o mamą yra pagavęs meluojant. Vizualiai nėra matęs mamos su mėlyne. Smurto neprisimena. Jokių mėlynių ant mamos jis niekada nematė. Riksmus girdėdavo. Abu tėvai rėkdavo. Tėtis rėkdavo: „atstok nuo manęs, nelįsk“. Mama rėkdavo tą, nuo ko prasidėdavo konfliktas, sakydavo, kad neardytų šeimos. Mama verkdavo iš susigraudinimo. Tai būdavo daugiau jo paauglystėje.
Mama kažko norėdavo iš tėčio. Kartais gal ir darbų reikalaudavo. Būdavo tas įkyrumas. Jam nelabai patinka tokie dalykai.
Nuo kažkurių metų tėvai pradėjo gyventi atskiruose kambariuose. Tėčio santykiai su sese buvo labai geri, jie kartu leisdavo laiką.
Jis su abiem tėvais bendrauja. Su tėvu paskutinį kartą bendravo šį rytą, kalbėjo apie darbą.
Jo sesuo meluodavo. Jis pats visada „filtruoja“ tai, ką sako sesuo. Daugiau „filtruoja„ tai, ką sako sesuo, nei tėtis.
Liudytoja R. R. parodė, kad S. apie du metus yra jos kaimynai. Ji gyvena daugiabučiam name, o S.- nuosavame name. Pas juos ji nėra buvusi. Niekada nematė, kad J. S. būtų su mėlynėmis, kad šauktųsi pagalbos.
Manau, kad S. galėtų kartu gyventi. Jiems reikėtų tik rykštės duoti.
Žino, kad V. S. taiso automobilius. Kadangi jai labai smirda, tai ji pasakė V. S.. Kai jis jai atsakė, tai jam pasakė: „Nežinai, žmogau, kas pas tave užpakaly stovi“. Ir viskas.
Jokio jos lango V. S. nesudaužė. Ji parašė į policiją skundą „ant V. S.“, nes pas ją buvo atėjusi jo žmona, kuri vėliau, kaip sužinojo R. R., 5 valandą po pietų iškvietė jai policiją. Kai R. R. atidarė buto duris, tai policininkai juokėsi, sakė, kad ji iškoliojo.
Parašė pareiškimą „ant V. S.“, nes nežinojo, kas iškvietė policiją.
J. S. buvo atėjusi pas ją ir prašė paliudyto teisme, kaip ji su juo 19 metų vargsta.
Tačiau ji tikrai niekada negirdėjo, kad S. bartųsi ar muštųsi. V. S. yra labai darbštus. Niekada nėra mačiusi J. S. sumuštos, negirdėjo jos rėkiančios, ši nebuvo niekada atėjusi pasiguosti.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas
BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas V. S., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai–bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-26/2010)
Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Grasinimas nužudyti gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą išsako taip, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti.
Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo V. S. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.
Šioje situacijoje būtina nustatyti, ar V. S. veiksmai yra padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusios J. S. baimę, norint, kad ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai BK 145 straipsnio prasme, kuris numato atsakomybę ne už bet kokį grasinimą ar bauginimą, o už grasinimą nužudyti ar sunkai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar žmogaus terorizavimą.
Susiklosčius įtemptiems santykiams šeimoje itin įdėmiai vertintina, ar konfliktinėje situacijoje išsakyti žodžiai yra suprasti adekvačiai, ar iš tiesų viena iš konflikto šalių turėjo tyčią realiai grasinti nukentėjusiajai. Taigi spręstina, ar kaltininkas suvokė, jog jis įgyvendina grasinamojo pobūdžio veiką, pavojingai psichiškai veikia nukentėjusiąją, keldamas jai baimės jausmą arba jį palaikydamas, ir nori taip elgtis.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. S. ir nukentėjusioji J. S. gyvena santuokoje 19 metų. Gyvena šeimoje (duomenys neskelbtini) Su jais kartu gyvena jų dukra D. S..
2019-01-06 kilusio tarp V. S. ir J.,S. metu V. S., nenorėdamas tęsti ginčo, išėjo į šalia gyvenamojo namo esantį garažą. Kadangi J. S. reikėjo važiuoti į miestą, o iš jų automobilio padangų V. S. buvo išleidęs orą, J. S. nusiuntė dukrą D. S. paprašyti V. S., kad šis paruoštų automobilį važiavimui, t.y. pripūstų oro į padangas. D. S. kelis kartus ėjo pas V. S. į garažą, perduodama J. S. reikalavimus, tačiau V. S. atsisakė sutvarkyti automobilį. Tuomet pati J. S. su D. S. nuėjo į garažą. Nors J. S. matė, kad V. S. yra neblaivus, be to, jis ne kartą prašė, kad ji išeitų iš garažo, t.y. siekė išvengti ginčo ar galimo konflikto, taip nutraukdamas nemalonų bendravimą, tačiau J. S. nekreipė į tai jokio dėmesio ir toliau liko garaže, aštrindama įtampą ir savo tokiais veiksmais inicijuodama konfliktinę situaciją.
Nors nukentėjusioji J. S. ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šeimoje tarp jos ir V. S. nuolat kildavo konfliktai, ne kartą V. S. prieš ją vartodavo fizinį smurtą, tačiau tokius J. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, nenuoseklius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, J. S., priimant iš jos pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką, nurodė, kad sutuoktinis V. S., pasiėmęs medinę malką, grasino ją nužudyti, todėl ji pabėgo ir iškvietė policiją (1 t., b.l. 11). Apklausiama liudytoja J. S. nurodė, kad V., paėmęs malką į dešinę ranką ir ja užsimojęs, pasakė, kad ją priplos ir užmuš (1 t., b.l. 41).
Gi teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad V. S. pakėlė malką šaukdamas, kad ją „nukoš“. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad V. S. dar pasakė: “aš tave vieną kartą, bliat, nudėsiu“, nors to sakant nepatvirtino nei pats V. S., nei šalia buvusi jų dukra D. S..
Kad V. S. būtų kada nors anksčiau vartojęs fizinį smurtą J. S. atžvilgiu, nepatvirtino nei jų dukra-liudytoja D. S., nei jų įsūnis-liudytojas L. S., nei V. S. sesuo N. S..
Iš visų liudytojų parodymų akivaizdžiai matyti, kad tarp V. S. ir J. S. kildavo įvairūs ginčai, konfliktinės situacijos, kurių iniciatore dažniausiai būdavo ir pati nukentėjusioji. Tai patvirtino ir liudytojas L. S. nurodęs, kad mama (J. S.) būdavo priekabi, būdavo atvejų, kad tėtis (V. S.) norėdavo užsidaryti, o mama lįsdavo įkyriai su įvairiais prašymais. Nors liudytojas gyveno kartu su tėvais, tačiau niekada nematė, kad tėtis būtų smurtavęs prieš mamą, o pastarąją ne kartą yra pagavęs meluojant. Be to, niekada nėra matęs mamos su kokias nors sužalojimais.
Liudytoja R. R. nurodė, kad gyvena šalia V. ir J. S., tačiau niekada nematė ir negirdėjo, kad jie konfliktuotų ar kad V. S. naudotų kokį nors smurtą prieš J. S..
Todėl nukentėjusiosios J. S. teiginius, kad V. S. dažnai prieš ją smurtaudavo ir net kartą yra ją taip sumušęs, kad ji negalėjo eiti į darbą, dėl to buvo pasiėmusi atostogas ir sėdėjo namuose, teismas vertina kritiškai, juo labiau, kad tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepateikė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaltinamojo V. S., nukentėjusiosios J. S. bei liudytojos D. S. parodymų, nukentėjusioji apie 15 val. atėjo pas V. S. į garažą. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, tuo metu V. S. sėdėjo prie krosnies, ją kūreno ir vartojo alkoholį. Nors V. S., nenorėdamas eskaluoti ginčo ir prašė, kad ji išeitų iš garažo, tačiau J. S. į tai dėmesio nekreipė ir toliau reikalavo, kad V. S. sutvarkytų automobilį. Toks nukentėjusiosios elgesys teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jos nurodytos baimės, kad V. S., kaip dažnas smurtautojas, gali prieš ją pavartoti fizinę jėgą, ją suluošinti.
Nors V. S. ginčo metu ir laikė rankoje malką, tačiau (tą patvirtino ir pati nukentėjusioji bei liudytoja-jų dukra D. S.), jis tuo metu įdeginėjo krosnį, t.y. nesugriebė malkos ginčo metu, kad ją mestų į nukentėjusiąją ir ją sužalotų. O išsakytas V. S. žodis “nukošiu” negali būti traktuojamas kaip realus grasinimas, nes tuoj po to V. S. malką numetė ant žemės. Nors ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad po šių V. S. žodžių ji išsigando ir iš garažo išbėgo, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji jau nurodė, kad po tokių V. S. žodžių ji tik atsitraukė ir stovėjo tylėdama. Iš garažo neišėjo, nes galvojo, kad sutuoktinis nurims, kas akivaizdžiai parodo, kad kaltinamojo nerimtai ištarti necenzūriniai žodžiai ir nerealūs grasinimai nukentėjusiosios nebuvo klaidingai suvokti kaip grasinimas, nes jokios grėsmės dėl savo sveikatos ar gyvybės ji nejautė.
Iš viso bylos konteksto matyti, kad konfliktas tarp kaltinamojo V. S. ir nukentėjusiosios J. S. vyko kaip eilinis sutuoktinių buitinis ginčas dėl automobilio paruošimo. Nors byloje nustatytos V. S. išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu ir galėjo sukelti nukentėjusiajai neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau išsakyti žodžiai, įvertinus ir įvykio kontekstą, teismo nuomone, sietini su emocijomis, o ne su realiu grasinimu nužudyti. Visuma įrodymų leidžia teigti, kad V. S. veiksmai nebuvo nukreipti į grasinimus BK 145 straipsnio prasme, o jis supyko dėl nukentėjusiosios įkyraus prašymo bei siekė, jog nukentėjusioji išeitų iš garažo ir nutrauktų ginčą, t. y. kaltinamojo tyčia buvo nukreipta į savo interesų tenkinimą.
Akivaizdu, kad V. S., būdamas neblaivus, išsakė savo neigiamą nuomonę dėl J. S. reikalavimų, tačiau tokia išsakyta nuomonė negali būti traktuojama kaip realus pavojus J. S.. Grasinimai turi būti realūs, t.y. turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-542/2011). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.
Pažymėtina, kad vertinant grasinimų realumą, didžiulę reikšmę turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Atsižvelgiant, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nesutarimai vyksta jau ne pirmi metai, taip pat į tai, kad kaltinamasis V. S. yra inicijavęs santuokos nutraukimą ir sprendimas dėl jo kaltės (pripažinus jį kaltu ir paskyrus kriminalinę bausmę) šioje baudžiamojoje byloje gali turėti lemiamą reikšmę tolesniems skyrybų, turto dalybų procesuose, taip pat į tai, kad ir po nukentėjusiosios nurodytų jai išsakytų grasinimų ji ir toliau pasiliko garaže, tuo pačiu patvirtindama, kad ji tuo metu nejautė jokios baimės dėl savo sveikatos ar gyvybės, nesudaro pagrindo manyti, kad pati nukentėjusioji visgi buvo tikra, kad grasinimai nebus įvykdyti. Aukščiau išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados buvus V. S. tyčios kryptingumui ir nesuteikia pagrindo 2019-01-06 konflikto metu V. S. išsakytas frazes laikyti realiais grasinimais BK 145 straipsnio 1 dalies prasme.
BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.
Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.
BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ir įvertinus V. S. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nepavyko paneigti jo parodymų apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo BK 145 str. 1 d. nusikaltimo. Todėl, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime V. S. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo V. S. naudai. Teismas šiame bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, No.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).
Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., BPK 44 str. reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, baudžiamoji atsakomybė galima tik neginčijamai, įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais neginčijamai pagrindus Baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens padarytoje veikoje ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji J. S. dar prieš šiuo nuosprendžiu aptariamą įvykį būtų buvusi persekiojama, jai kaip nors grasinama, kad prieš ją kaltinamasis V. S. būtų naudojęs bet kokį psichologinį ar fizinį smurtą, siekiant ją įbauginti.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo V. S. veiksmai- jam po ginčo su žmona išėjus į garažą, taip savanoriškai siekiant išvengti bet kokio ginčo ar konflikto, malkos paėmimas ir pagrasinimas nukentėjusiajai ją „nukošti“ nebuvo realūs, nes kaltininkas neturėjo nei tyčios, nei realios galimybės mesti malką į nukentėjusiąją, jokio tikslo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą neturėjo, o tik reikalavo, kad nukentėjusioji išeitų iš garažo ir jo neerzintų, kaltinamasis V. S. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, teismas palieka nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nesilankyti A. K. g. 36, Kaune, nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės bylai nagrinėti teisme-malka nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
V. S., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, jam nepadarius veikos turinčios BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių.
Nukentėjusiosios J. S. civilinį ieškinį dėl 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant V. S. nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su J. S., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-malką nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.