- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-23
- Bylos Nr.
- 2YT-2274-761/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00270-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas M. P. pateikė teismui pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo A. P. mirties (duomenys neskelbtini), jis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjo M. P. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai nutraukė savo santuoką (duomenys neskelbtini). Po A. P. mirties niekas į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 14). Po tėvo A. P. mirties pareiškėjas ir jo brolis A. P., tėvą palaidojo, abu iki šiol rūpinasi tėvo kapo priežiūra. Kai tėvas A. P. mirė, pareiškėjui liko jo įgyti buities apyvokos daiktai, asmeniniai daiktai. Kadangi palikėjas nekilnojamojo turto neturėjo, dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Palikėjo A. P. palikimą sudaro asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 1599,70 eurų. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo matosi, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų po palikėjo A. P. mirties (b. l. 28). Iš uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ Metinės pensijų fondo sąskaitos apžvalgos adresuotos A. P. matosi, kad palikėjo A. P. asmeninėje pensijų sąskaitoje sukauptų lėšų 2019 m. sausio 1 d. sukaupta 1 460,93 Eur (b. l. 17-18).
Nors M. P. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius, kaip yra reikalaujama Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje, ir nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo neparašė, tačiau iš tiesų palikimą po tėvo A. P. mirties jis priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad po palikėjo A. P. mirties M. P. priėmė palikėjo buities, apyvokos, asmeninius daiktus. Todėl A. P. palikimą M. P. priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Dėl to yra pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl A. P. turto paveldėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl A. P. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.