Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-10 nutarties, kuria atsisakyta naikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyr. prokuroro I. M. 2015-07-23 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro I. M. 2015-07-23 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjo subjektyvi nuomonė nesuteikia pagrindo manyti, kad šiame nutarime nurodyti teisėjai vykdydami savo pareigas padarė pareiškėjo nurodytas nusikalstamas veikas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-10 nutartimi atmetė V. K. skundą dėl prokuroro nutarimo. Teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas, remiantis vien pareiškėjo samprotavimais, prielaidomis, tam būtina turėti objektyvių faktinių duomenų apie galimas nusikalstamas veikas. Baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingi visi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str., 228 str., 229 str. sudėties požymiai ir nesant bent vienam iš jų, ikiteisminis tyrimas negalimas, o pradėtas turi būti nutrauktas ((Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p.). Prokuroras pagal savo kompetenciją sprendžia, ar faktinių duomenų visuma patvirtina, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Tam, kad pareikšti įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, jis negali remtis prielaidomis. Teismas pateiktoje medžiagoje ir pareiškėjo skunde nenustatė duomenų dėl skunde minimų asmenų galimai padarytų nusikalstamų veikų, todėl prokuroro 2015-07-23 nutarimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

Anot pareiškėjo, Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos pareigūnai bei kiti asmenys padarė veikas (veikimas ir neveikimas), turinčias korupcijos ir nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. (sukčiavimas), 183 str. (turto pasisavinimas), 186 str. (turtinės žalos padarymas apgaule), 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), 300 str. (dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento įgijimas arba realizavimas), 304 str. (melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą), kuriu pasekmė yra milžiniška materialinė ir nematerialinė žalą Lietuvos valstybei, G. K., V. K. ir kitiems tačiau prokurorai ir teisėjai slėpė jos netirdamas bei taip savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu padidino padarytą žalą.

Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 5 d. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto ir kitiems konstituciniams principams.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad prokurorų skyrimo tvarką nustato įstatymas ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 22 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei teisingumo ir teisinės valstybės, demokratijos, suvereniteto ir kitiems konstituciniams principams..

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 str. įtvirtinta teisės norma, kurioje įtvirtintas draudimas Lietuvos Respublikos piliečiams tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 2 str., 3 str., 4 str., 5 str., 6 str., 7 str., 18 str., 28 str., 29 str., 30 str., 33 str., 102 str., 103 str., 104 str., 105 str., 107 str. bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės demokratijos ir suvereniteto, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, teisinio saugumo. ekonomiškumo, subsidiarumo ir proporcingumo principams.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras D. V. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą prokuroro priesaiką ir/ar Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro D. V. ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas nagrinėjant 2013 m. lapkričio 21 d. skundą Reg. Nr. 5.6-5110 ir atsisakius tirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 bei ginti žmogaus teises ir viešą interesą neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai: Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja <...> prokuroras" ir Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro ir jam pavaldžių prokurorų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatai.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. P. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą prokuroro priesaiką ir/ 2013 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. P. priimtas nutarimas savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar G. P. veiksmai ir neveikimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti, ar poįstatyminis teisės aktas, turintis įstatymo galią - 2013 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja R. G. priėmė nutartį ITS-1251-203/2013 savo turiniu ir teisėjos R. G. priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjos R. G. veiksmai ir neveikimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti ar taikomas teisinėje sistemoje poįstatyminis teisės aktas, turintis įstatymo galią - 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos D. P.-Zalieckienės priimta nutartis byloje Nr. IS-12-495/2014 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar teisėjos D. P.-Zalieckienės veiksmai ir neveikimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti ar Laikinai einantis Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pareigas D. R. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą prokuroro priesaiką ir/ar prokuroro neveikimas pagal 2002 m. gegužės 10 d., 2013 m. lapkričio 21 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. birželio 29 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 2 d.} 2015 m. liepos 14 d. skundus ir atsisakius tirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 bei ginti žmogaus teisės ir viešą interesą neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies nuostatai.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti, ar Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. P. savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė duotą prokuroro priesaiką ir/ar prokuroro neveikimas pagal 2002 m. gegužės 10 d., 2013 m. lapkričio 21 d., 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. birželio 29 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 2 d.} 2015 m. liepos 14 d. skundus ir atsisakius tirti ikiteisminio tyrimo baudžiamąją bylą Nr. 10-9-064-04 bei ginti žmogaus teisės ir viešą interesą neprieštarauja inter alia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatoms.

Taip pat papildomu 2015 m. rugsėjo 4 d. pareiškimu pareiškėjas reiškia nušalinimą Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai Jolantai Čepukėnienei bei prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti, ar Vilniaus apygardos teismo teismas bei kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu nagrinėjamose Nr.1S-1217-487/2015 ir Nr. 1S-1217-487/2015 bylose proceso metu neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 str., 2 str., 3 str., 4 str., 5 str., 6 str., 7 str. 1 ir 2 d., 18 str., 23 str., 25 str., 28 str., 29 str., 30 str., 33 str., 46 str.., 47 str., 102 str., 103 str. 1 d., 104 str. 1 d., 105 str., 106 str., 107 str., 109 str., 110 str. 5 d., 109 str. ribas ir/ar nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės, teisingumo ir teisinės valstybės principų, demokratijos ir suvereniteto, teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir kitus konstitucinius principus.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti, ar taikomas byloje teisinėje sistemoje bei Nr.1S-1261-487/2015 ir Nr. 1S-1217-487/2015 poįstatyminis teisės aktas, turintis įstatymo galią - 2015 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Jolantos Čepukėnienės priimta nutartis Nr. 1S-1217-487/2015 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Jolantos Čepukėnienės veiksmai ir neveikimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą konstitucingumo kontrolės, prašant spręsti, ar taikomas byloje teisinėje sistemoje bei byloje Nr. 1S-1261-487/2015 poįstatyminis teisės aktas, turintis įstatymo galią - 2015 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Jolantos Čepukėnienės priimta nutartis Nr. 1S-1217-487/2015 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir/ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos Jolantos Čepukėnienės veiksmai ir neveikimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus bei teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Taip pat 2015 m. rugsėjo 9 d. skundais pakartotinai reiškia nušalinimą Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai Jolantai Čepukėnienei bei prašo nedelsiant kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą konstitucingumo kontrolės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjus V. K. pareiškimą ir skundą dėl Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos Jolantos Čepukėnienės, paskirtos nagrinėti bylą Nr.1S-1261-487/2015, nušalinimo, darytina išvada, kad nušalinimo teisėjai J.Čepukėnienei pagrindų, numatytų BPK 58 str., nėra. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad teisėja nenusišalino pagal pareiškėjo 2015-09-04 pareiškimą dėl netinkamo bylos Nr.1S-1217-487/2015 nagrinėjimo, nesudaro pagrindo skundą nagrinėjančios teisėjos J.Čepukėnienės nušalinimui. Teisėjos nušalinimų pagrindų, numatytų BK 58 str. 1 ir 2 dalyse, V. K. nenurodė, o taip pat nenurodė jokių kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių skundą nagrinėti paskirtos teisėjos nešališkumu. Viso teismo, kuriam teismingas skundo nagrinėjimas, nušalinimas baudžiamojo proceso įstatymuose nenumatytas.

LR BK 2 str. 4 d. nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis - baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis - teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda padarius Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos. Tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir prokuroro nutarime išdėstyti esminiai ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas. V. K. pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės buvo įvertintos, dėl esminių skundo argumentų buvo pasisakyta, padarytos išvados apie nusikalstamos veikos požymių ir pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvimą pagrįstos.

Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne prielaidomis ar subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.).

V. K. formaliai nurodo, kad tam tikri valstybės pareigūnai netinkamai atlieka savo darbą, taip pažeisdami LR Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksų normas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad vien tas faktas, jog procesinis sprendimas jo netenkina ar asmuo, subjektyviai vertindamas byloje esančius duomenis, laikosi kitokios pozicijos dėl procesinio sprendimo pobūdžio ir argumentų, automatiškai nereiškia, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kaip jau minėta, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Teismų įstatymas bei kiti teisės aktai reglamentuoja, kad teisiniai procesiniai sprendimai yra priimami, remiantis įstatymu, išnagrinėjus byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Tiek prokuroro, tiek teisėjo veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja, nagrinėjant ginčą, remtis tik galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais. Byloje nesama duomenų, kad prokuroras ar teisėjas veikė nesilaikydami įstatymų nustatytų reikalavimų, peržengė savo kompetencijos ribas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo skundo argumentas, kad nagrinėjant jo pateiktus skundus bei pareiškimus, įvairiuose teismuose priimti teismų (teisėjų) sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teisingumo ir teisinės valstybės principams. Priimtų teismų sprendimų apskundimo tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos įstatymuose, teismas, nagrinėdamas skundą vienoje byloje, negali vertinti kitoje išnagrinėtoje byloje priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi bylose priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik aukštesnės instancijos teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jo skunde minimų prokurorų ir teisėjų ankstesnių procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas įstatymuose nustatyta instancine tvarka. Be to, teisėjo procesinė veikla ir priimti procesiniai sprendimai galimos baudžiamosios atsakomybės aspektu gali būti vertinami, tik esant duomenų, jog atlikdamas teisėjo kompetencijai priskirtus veiksmus, teisėjas padarė tokio pobūdžio ir masto teisės pažeidimus, kurie atitinka nusikalstamos veikos požymius, tuo tarpu nagrinėjamu atveju duomenų apie galimai neteisėtus teisėjų veiksmus pareiškėjas nepateikė. Vien aplinkybė, kad teismai priėmė pareiškėjui nepalankius procesinius sprendimus, nesant kitų objektyvių duomenų, neleidžia manyti, kad jų veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių.

Žemesnės instancijos teismas nutartyje lakoniškai nurodė, kad V. K. pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, nurodomų V. K. skunde. Skundą nagrinėjantis teismas laiko, kad toks faktinių aplinkybių įvertinimas nagrinėjamu atveju nereiškia, kad yra pažeidžiami procesiniai įstatymai ar pareiškėjo teisės. Teismo turimais duomenimis, V. K. sistemingai kreipiasi į teisėsaugos institucijas, nurodydamas tuos pačius deklaratyvius pagrindus, kuriais remiantis turėtų būti pradedamas ikiteisminis tyrimas atsakingų valstybės pareigūnų atžvilgiu, skunduose ikiteisminio tyrimo teisėjui bei apeliacinės instancijos teismui nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių turėtų būti naikinami skundžiami procesiniai sprendimai, o taip pat sprendžiama dėl anksčiau priimtų procesinių sprendimų teisėtumo. V. K. reiškiami kaltinimai nėra paremti objektyviais duomenimis, nėra formuluojamas konkretus kaltinimas ar nurodomos realios, patikrintinos aplinkybės. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją), apeliacinės instancijos teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo išdėstytiems motyvams. Pakartotinis analogiškų pareiškimų bei skundų teikimas teismui, kuomet dėl tų klausimų teismas yra jau pasisakęs, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.

Sutiktina su išvada, kad V. K. argumentai laikytini deklaratyviais, subjektyviais ir remiantis jais pradėti ikiteisminį tyrimą visų nurodytų asmenų atžvilgiu yra neįmanoma. Priešingu atveju būtų sukuriama klaidinga teisės taikymo praktika, ikiteisminio tyrimo institutą naudojant kaip spaudimo būdą, nepasitenkinimo išraiškos formą.

LR BPK 441 str. 3 d. įtvirtinta, kad skundas, paduotas dėl BPK 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas, remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Jeigu skundą paduoda suimtas kaltinamasis ar nuteistasis, teisme dalyvauja jų gynėjai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą. Taigi, įstatymų leidėjas numatė pagrindus, dėl kurių rengiamas žodinis skundo nagrinėjimas, o visais kitais atvejais – skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra teismo diskrecija. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis teismas nemato pagrindo, dėl kurio būtų reikalinga V. K. skundą nagrinėti teismo posėdyje.

Pareiškėjas be kita ko prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą konstitucingumo kontrolės. LR Konstitucijos 106 str. nustatyta, kokie subjektai gali kreiptis į Konstitucinį teismą dėl įstatymų, Prezidento, Vyriausybės aktų. Teismams numatyta teisė kreiptis į Konstitucinį teismą dėl visų aukščiau išvardytų aktų atitikties Konstitucijai. Pažymėtina, kad kreipimosi į Konstitucinį teismą teisė priskirtina teismo diskrecijai. Teismas, įvertinęs kvestionuojamų aktų turinį, priima sprendimą dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą. Proceso dalyvių prašymai, siūlymai bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomi. Įvertinus V. K. prašymus, konstatuotina, kad V. K. nurodomų teisės aktų turinys yra suprantamas, nedviprasmis, neprieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms, todėl kreiptis į LR Konstitucinį teismą nėra objektyvaus pagrindo.

Skundu pareiškėjas taip pat prašo, panaikinus skundžiamus prokuroro ir teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo procesinius sprendimus, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos (veikimas ir neveikimas), turinčios korupcijos ir nusikaltimo, numatyto BK 228 str. (piktnaudžiavimas) ir 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas), požymių. Pažymėtina, jog BPK nesuteikia teismui tokios teisės, nes pagal BPK 169 str. ir 171 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra išimtinė prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencija, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas gali spręsti tik dėl prokuroro sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, jį palikdamas galioti, panaikindamas ar pakeisdamas, tačiau negali už prokurorą ar ikiteisminio tyrimo pareigūną priimti procesinį sprendimą pradėti, nutraukti ar atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Remiantis aukščiau išvardintais argumentais bei teisės normomis konstatuotina, kad naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-10 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.