Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2008-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-209-2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-04-23
Bylos Nr.
1A-316-209-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbiene, Teresele Kazlauskiene
Nuteistasis
V. P.
Advokatai
Alfredas Sokolovskis
Kategorijos

Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-316/2008 m.

Teisejas Robertas Rainys Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.8.1.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.4.; 1.2.8.1.; 2.1.6.3.; 2.1.12.2.1.; 2.1.12.3.; 3.2; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teiseju Tereseles Kazlauskienes, Lauretos Ulbienes,sekretoriaujant Vaidai Gailiutei,dalyvaujant gynejui Kaziui Pednyciai,privaciam kaltintojui P. N.,jo atstovui advokatui Alfredui Sokolovskiui,nuteistajam V. P.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal V. P. ir P. N. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. 50 MGL (6500 Lt) bauda, bauda sumokant per 2 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, del nusikaltimo padarymo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu.

Iš V. P. priteista 10000 litu P. N. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

V. P. nuteistas už tai, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) žemes ukio bendroves, esancios (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, vadovas, 2007-02-15 rašte, adresuotame žiniasklaidai, nurode, kad i bendrove kreipesi keletas vietiniu gyventoju, kurie pasakojo, kad kandidatas i savivaldybiu rinkimus P. N. perka rinkeju balsus - už balsa siuloma 50 Lt, alkoholis, prenumeruojamas laikraštis „Respublika“, kiti leidiniai, „nemokami“ laikrašciai buvo užsakyti L. K., D. M., G. S., R. B., V. S., V. K., M. T., H. A., J. D., L. M., J. G. ir taip paskleide apie P. N. tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ir pažeminti P. N., pakirsti pasitikejima juo, ir ši informacija buvo paskleista per visuomenes informavimo priemone- televizija (duomenys neskelbtini), Vilniuje 2007-02-19 parenge šio rašto pagrindu reportaža, kuris buvo parodytas vakaro žiniose, V. P. reportažo metu nurode, kad balsai perkami už 50 Lt, alkoholi, buvo parodytas P. N. kaip asmuo papirkinejantis rinkejus, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Be to, V. P. buvo kaltinamas tuo, kad, kaip (duomenys neskelbtini) žemes ukio bendroves vadovas, 2007-02-15 rašte, adresuotame LR Vyriausiajai rinkimu komisijai nurode, kad i bendrove kreipesi net keletas vietiniu gyventoju, kurie pasakojo, kad kandidatas i savivaldybiu rinkimus P. N. ir J. O. perka rinkeju balsus, už balsa siulo 50 Lt, alkoholi, nemokamai prenumeruoja laikrašti „Respublika“, kitus leidinius, nemokamai laikrašciai buvo užsakyti 11 asmenu, be to, pažiurejus i kandidato P. N. anketa, matyti, kad jis turi isipareigojimu J. O. ir galima manyti, kad pasitvirtina (duomenys neskelbtini) ŽUB itarimai del galimai neteisetai igytu lešu panaudojimo itakojant politinius procesus, t.y. padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas P. N. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendi dalyje, kurioje V. P. išteisintas padarius nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu, ir priimti nauja nuosprendi: pripažinti V. P. kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1 d. ir nubausti ji BK 154 str. 1 d. sankcijos ribose ir pakeisti nuosprendžio dali, kuria iš V. P. priteista jo naudai 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir padidinti priteistos neturtines žalos dydi iki 100 000 Lt ir nurodo, kad, jo manymu, nuosprendžio dalis, kuria V. P. del kaltinimo padarius nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1 d., išteisintas, yra nepagrista ir keistina, teismas nepagristai tenkino tik dali padarytos neturtines žalos.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokio turinio rašto parašymas LR VRK nelaikytinas šmeižtu, nors ši neigaliota tokio pobudžio skundu tirti. Apeliantas nurodo, kad paskleidimas yra tikroves neatitinkancios informacijos pranešimas žodžiu, raštu ar kuriuo nors kitu budu nors vienam asmeniui, o V. P. tokia informacija paskleide 2007-02-15 raštu LR VRK ir žiniasklaidai. V. P. rašto ir jo paaiškinimu žurnalistei A. V. pagrindu (duomenys neskelbtini) televizija parenge ir parode reportaža, iš kurio aiškiai galima suprasti, kad ji kaltina rinkeju papirkimu. Teismas turejo vertinti aplinkybe ar V. P. sažiningai kreipesi i LR VRK del padarytu ar daromu teises pažeidimu. V. P. nenurode vietiniu gyventoju, kurie kreipesi i ji iki 2007-02-15 nurodydami istatymu pažeidimu faktus, pats asmeniškai apie neva padarytus ar daromus teises pažeidimus nežinojo, niekas iš teismo proceso metu apklaustu asmenu nepatvirtino, kad iki 2007-02-15 apeliantas už balsa rinkimuose siule po 50 Lt, alkoholi, nemokamai užsake spauda, atliekant ikiteismini tyrima Vilniaus rajono policijos komisariate, V. P. venge atvykti ir duoti parodymus. Minetu aplinkybiu visuma duoda pagrinda daryti išvada, kad V. P. rašta i LR VRK paraše neturedamas jokiu duomenu apie galimai padarytus ar daromus teises pažeidimus. Tai reiškia, kad V. P. pranešimas i LR VRK yra nesažiningas, t.y. V. P. tycia paskleide apie ji žinomai tikroves neatitinkancia informacija, todel V. P. veiksmus - tokio pobudžio rašto parašyma i LR VRK, turejo kvalifikuoti kaip šmeižta pagal LR BK 154 str. 1 d. Asmens garbe ir orumas yra žmogaus konstitucines teises (LR Konstitucijos 21 str.). Akivaizdu, kad neatitinkancia tikroves informacija jis buvo paniekintas ir pažemintas, yra pakirstas pasitikejimas juo, kaip sažiningu asmeniu ir politiku, jis patyre dvasinius išgyvenimus, t.y., jam tyciniu nusikaltimu buvo padaryta neturtine žala. Jis mano, kad teismas neteisingai ivertino padarytos neturtines žalos dydi ir nepagristai ja sumažino iki 10 000 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendi dalyje, kuria jis pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta BK 154 str. 2 d. ir nuteistas 50 MGL bauda bei iš jo priteista 10 tukst. Lt P. N. naudai neturtinei žalai atlyginti ir priimti nauja nuosprendi, kuriuo ji išteisintu, nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, kadangi nuosprendis nepagristas ir neteisetas, jis nekaltas šio nusikaltimo padarymu, o nuosprendyje konstatuota veika nesudaro šmeižimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d. dispozicijoje, nusikaltimo sudeties. Apeliantas nurodo, kad nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucine dalys prieštaringos, teismo išvados apkaltinamojo nuosprendžio dalyje neatitinka bylos aplinkybiu, teismas padare esminius baudžiamojo proceso istatymo pažeidimus, netinkamai aiškino baudžiamaji istatyma ir nesilaike teismu praktikos šios kategorijos bylose, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma ir neteisingai išsprende kitus nuosprendžio klausimus.

Del BPK 305 str., 307 str. nuostatu esminio pažeidimo ir nuosprendžio prieštaringumo bei nesuderinamumo apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teiseju senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Del teismu praktikos, taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ pabrežta, kad visos nuosprendžio dalys turi buti suderintos (1.1 p.). Teismas tai pažeide, nes:

Pirma, pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p., teismas išdeste dali nusikalstamos veikos, už kurios padaryma jis nuteistas, aplinkybiu, taciau nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje, teismas šias aplinkybes išdeste ir kaip aplinkybes, del kuriu P. N. ji kaltino pagal BK 154 str. 1 d., o nuosprendžio rezoliucine dalimi ji pagal ši kaltinima išteisino. Esantys skirtumai šiu aplinkybiu aprašyme nera esminiai ir nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomosios dalies tarpusavio prieštaringumo bei nesuderinamumo nešalina. Išteisinus ji del 2007-02-15 rašto turinio, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomoji dalis tapo iš esmes prieštaringa šio nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomajai daliai, del kurios yra išteisintas (LAT 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 p. 1.1., 3 d.).

Antra, pripažinus, kad apkaltinamojo nuosprendžio nustatomoji dalis del jo 2007-02-15 rašto turinio prieštaringa ir nepagrista bei neatitinkanti bylos aplinkybiu, lieka apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomoji dalis, kuri visiškai neatitinka baudžiamojo proceso istatymo bei teismines praktikos reikalavimu. Minimos LAT 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 nuostatos apie apkaltinamojo nuosprendžio aprašomaja dali (3.1.1. p., 3.1.2. p.). Akivaizdu, kad teismas šiame nuosprendyje pažeide LR BPK 305 str. ir teismu praktikos reikalavimus, nes tariamos nusikalstamos veikos aprašyme nenurode veikos padarymo vietos, laiko, budo, nusikalstamos veikos sudeties požymiu, butinu veikai kvalifikuoti, kitu svarbiu aplinkybiu, jo kaltes formos, veikos budo ir vaidmens (duomenys neskelbtini) televizijos reportažo parengime, 2007-02-15 rašto paskleidime, pacios televizijos parengto reportažo parodyme Vakaro žiniose. Visiškai neaišku, ka jis turi bendro su tuo, kad televizija parode P. N. nuotrauka ir kaip i jo kalte ieina žurnalistes interviu su juo, nes jis neteige, kad P. N. papirkineja rinkejus, pavardes neminejo, kalbejo, kad žmones kalba apie papirkinejima apskritai. Nežiurint to, nuosprendyje teismas nepagristai pripažino, kad jis per (duomenys neskelbtini) televizija BK 154 str. 2 d. P. N. dispozicijos prasme apšmeiže.

Trecia, BK 154 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali buti tik fizinis asmuo, o nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomoje dalyje pripažinta, kad jis veike kaip (duomenys neskelbtini) žemes ukio bendroves vadovas, o rezoliucineje dalyje kaltu pripažintas ir nuteistas kaip fizinis asmuo.

Del apkaltinamojo nuosprendžio išvadu neatitikimo bylos aplinkybems, apeliantas nurode, kad teismas nuosprendyje pagristai konstatavo, kad nera irodymu, jog (duomenys neskelbtini) televizija 2007-02-15 rašta, adresuota LR Vyriausiajai rinkiniu komisijai ir žiniasklaidai, gavo iš jo, kadangi šio rašto jis nebuvo pasirašes ir (duomenys neskelbtini) televizijai iš tikruju neperdave, taciau teismo išvados, nurodytos nuosprendžio 11, 12, 13 ir 14 punktuose, bylos aplinkybiu neatitinka.

Pirma, adresato žiniasklaidai abstraktus nurodymas 2007-02-15 rašte negali buti objektyviu pagrindu teismo išvadai, kad tuo irodyta jo tycia paskleisti šmeižta apie P. N. per visuomenes informavimo priemones, nes (duomenys neskelbtini) televizijai jis šio rašto neperdave. Tai teismo posedyje patvirtino žurnaliste A. V., o kitokiu irodymu byloje nera.

Antra, bylos aplinkybiu neatitinka ir teismo išvada, kad jis žurnalistei patvirtino žodžiu ir reportažo metu 2007-02-15 rašte išdestytus duomenis, nes to nebuvo. Tai irodo žurnalistes A. V. parodymai teisme, (duomenys neskelbtini) televizijos 2007-02-19 Vakaro žiniose rodytos filmuotos medžiagos siužeto „Papirkinejami rinkejai“ garso ir vaizdo irašas, šio irašo stenograma, iš ko matyti, kad jis interviu metu nesake, kad P. N. papirkineja rinkejus, o kalbejo labai trumpai ir abstrakciai apie tai, jog žmones kalba apie rinkeju papirkinejima. Teismas nuosprendžio 11 išvada padare prielaidu pagrindu, nors ji akivaizdžiai prieštarauja irodymams.

Trecia, nuosprendžio 12 išvada jo kaltes neirodo, nes jis savo rašto LNK neperdave, neaišku, koki kaltinamaji rašta turi omenyje teismas.

Ketvirta, jis negali buti atsakingas už tai, kad nežinia iš kur (duomenys neskelbtini) televizijos žurnaliste A. V. gavo jo nepasirašyta 2007-02-15 rašta, paruoše ir parode (duomenys neskelbtini) televizijos Vakaro žiniose reportaža, kuri rengdama važinejo po rinkimines apylinkes ir jo metu be komentaru demonstravo P. N. nuotrauka. Jis prie šios (duomenys neskelbtini) veiklos neprisidejo.

Penkta, nuosprendžio 13 ir 14 išvados, kad iš 11 ir 12 išvadu galima spresti, jog jis tycia sieke paskleisti apie P. N. tikrovei neatitinkancia informacija ir tai padare per (duomenys neskelbtini) televizija, kad irodyta jo nusikalstama veika pagal LR BK 154 str. 2 d., yra nepagristos irodymais ir neteisingos. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados del jo nusikalstamos veikos nepagristos ir neteisingos, nes nemotyvuotos, negrindžiamos irodymais, prieštarauja nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomajai daliai ir neatitinka bylos aplinkybiu visumos bei padarytos spejimu, prielaidu pagrindu. BPK 20 str. 5 p., LAT 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 p. 3.1.8 nurodyta, kad prielaidomis ir spejimais, taip pat teismo nuomone, jeigu ji neparemta išsamiu ir bešališku bylos išnagrinejimu, irodymais, gristi teismo išvadas ir nuosprendi draudžiama.

Del jo veikos budo ir vaidmens (duomenys neskelbtini) televizijai ruošiant ir rodant reportaža apie rinkeju papirkinejima jis nurode, kad jis prie šios televizijos veiklos niekuo neprisidejo.

Pirma, interviu jis dave ne šio reportažo parengimo tikslu, apie jo rengima nežinojo ir negalejo žinoti. Antra, ne jo interviu leme šio reportažo parengima ir parodyma. Trecia, jis interviu nesake, kad P. N. papirkineja rinkejus, 2007-02-15 rašte to netvirtino, o tik paraše, kad apie tai praneše žmones, išreiške nuomone ir abejone, ar taip yra ir praše Vyriausiosios rinkimu komisijos žmoniu skundus patikrinti. Teismas nuosprendyje ivardijo 2007-02-15 rašta, bet jo turinio nevertino, del jo nepasisake ir išvadu nedare (b.l. 3-4). Taip pat teismas nepasisake del to, kad nemažai gyventoju tikrai gaudavo nemokamai laikrašcius, kad kai kurie liudytojai teisme parode, jog jie girdejo apie rinkeju papirkinejima ir apie tai praneše apeliantui, kaip bendroves vadovui. Tai matyti iš liudytoju A. M., M. K., N. P., C. P., V. R., E. M. parodymu, Liudytojai J. D., M. T., L. M., R. B., V. K., V. S., D. M., L. K., G. S., H. A. teisme parode, kad jie iš tikruju nemokamai gaudavo laikrašti „Respublika“ arba kitus leidinius, nors neparode, kas jiems juos užsake; tai pripažinta nuosprendžio aprašomosios dalies nustatomojoje dalyje. Šie liudytojai patvirtino, kad, apeliantas 2007-02-15 rašta paraše turedamas tam pagrinda. Teismas minetuju liudytoju parodymus nuosprendyje tik išdeste, taciau ju neaptare ir nevertino. Nuosprendyje nera irodymu analizes del apkaltinamojo nuosprendžio dalies, nera irodymu sasajumo ir irodymais paremtu motyvu jo kaltei pagristi. Tuo teismas pažeide LR BPK 305 str. reikalavimus ir teismu praktika. Teismas nesieke nustatyti, ar žurnaliste A. V. negavo 2007-02-15 rašto iš LR Vyriausiosios rinkimu komisijos, nes atmete jo prašyma apklausti šios komisijos pirmininka, neapklause jo kviesto liudytojo Z. P., kuris taip pat galejo paliudyti apie rinkeju papirkinejima ir tai, kad apeliantui jis apie tai praneše. Teismas nesieme priemoniu nustatyti kitu gyventoju, kurie taip pat apie tai apeliantui praneše, bet kuriu pavardžiu jis nežino, nes apylinkeje neseniai gyvena. LAT Senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 nurodyta, kad kiekviena gynybine pozicija turi buti kruopšciai ištirta be išankstinio skeptiško nusistatymo, o teismas šios nuostatos nepaise ir taip suvarže jo teise i gynyba.

Del netinkamo baudžiamojo istatymo pritaikymo apeliantas nurode, kad nusikalstamas šmeižimas padaromas tiesiogine tycia ir yra samoningas tikrovei neatitinkanciu duomenu, prasimanymu skleidimas, pateikimas kaip tikru duomenu, kurie iš tikruju neegzistuoja, o yra išgalvoti, pramanyti ar esmingai iškreipti. Jis neišgalvojo ir neprasimane bei esmingai neiškreipe 2007-02-15 rašte esminio dalyko, t.y., kad gyventojai jam praneše apie rinkeju papirkinejima.

Aukšciausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarime Nr. 1 nurodyta, kad nuteisiant už šmeižima butina nustatyti, jog žinios yra žinomai melagingos (15 p.). 1998-06-11 LAT teismu praktikos taikymo teismu praktikoje Apžvalgoje del šios kategorijos bylu, LAT teismu praktikoje aiškiai nurodyta, kaip šiose bylose svarbu atriboti informacija nuo nuomones, tokie informacijos atitikimo tikrovei nustatymo kriterijai, kaip turi buti suprantama informacija, žinia, faktas ir duomenys. Teismas šiu teismu praktikos nuostatu netaike, neteisetai kvalifikavo veika pagal BK 154 str. 2 d. Apelianto manymu, teismas, vertindamas aplinkybiu visuma, turejo pritaikyti BPK 3 str. 1 d. 1 p. ir ji išteisinti.

Del kitu nuosprendžio klausimu apeliantas nurode, kad nesant pagristo ir teiseto nuosprendžio, teismas negalejo priteisti iš jo 10 000 Lt neturtines žalos P. N. naudai. Be to, P. N. šioje byloje nera pareiškes ieškinio (LR BPK 109 str.), o teismas nera jo pripažines civiliniu ieškovu. Prašymas privataus kaltinimo pareiškime priteisti neturtine žala nera adekvatus ieškiniui baudžiamojoje byloje, kuris suponuoja baudžiamojo proceso kodekso normomis numatyta ieškinio pagrinda ir dalyka. Byloje turi buti išsamiai motyvais pagrista žala ir jos dydis, nustatytas priežastims ryšys tarp nusikaltimo ir žalos. Teismas šiu klausimu nesprende. Del to neturtine žala priteista nepagristai ir neteisetai. Šioje byloje turejo buti paduotas privataus kaltinimo skundas, o ne pareiškimas, kuri paduoti gali tik teisetas atstovas istatymo numatytais atvejais (LR BPK 408 str. 2 d., 3 d.). P. N. paduotas privataus kaltinimo pareiškimas savo turiniu neatitinka BPK 412 str. reikalavimu, jame neaiškiai ir netiksliai apibrežtos veikos, BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. dispozicijose numatytu nusikaltimu sudetis, nera aiškiai nurodyti šias veikas kvalifikuojantys požymiai, šiu veiku padarymo vieta, laikas, budas, jo vaidmuo (duomenys neskelbtini) televizijos reportaže, padariniai, kitos svarbios aplinkybes. Pareiškime nenurodyta, kokio nusikaltimo tariamu padarymu jis apšmeiže P. N.. Privataus kaltinimo pareiškimo rezoliucineje dalyje P. N. praše teismo privataus kaltinimo tvarka iškelti apeliantui baudžiamaja byla, taciau nepraše teismo perduoti ši pareiškima nagrineti teisiamajame posedyje, pripažinti ji kaltu del konkretaus nusikaltimo padarymo ir nuteisti. Del to teismas be teiseto pagrindo šioje byloje prieme 2007-09-03 nutarti perduoti toki P. N. privataus kaltinimo pareiškima nagrineti teisiamajame posedyje ir byla nagrinejo bei prieme apkaltinamaji nuosprendi ir tuo pažeide BPK 412 str., 414 str. nuostatas.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad teismas šioje byloje nenustate nusikaltimo, numatyto LR BK 154 str. 2 d. dispozicijoje numatytu objektyviuju ir subjektyviuju požymiu visumos ir del to nuosprendis dalyje, kuria jis nuteistas bei priteista iš jo neturtine žala, yra nepagristas ir neteisetas, todel naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo jis butu išteisintas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje privatus kaltintojas P. N. savo skunda palaike, jo atstovas praše jo apeliacini skunda tenkinti, nuteistojo apeliacini skunda atmesti. Nuteistasis V. P. ir jo gynejas praše jo apeliacini skunda tenkinti, P. N. skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltintojo P. N. ir nuteistojo V. P. skundai tenkintini iš dalies.

Del veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 1 d.

V. P. paskleide apie P. N. tikroves neatitinkancia informacija, galincia pakenkti ar pažeminti ji arba pakirsti pasitikejima juo, o butent: jis, 2007-02-15 raštu kreipesi i Lietuvos Respublikos Vyriausiaja rinkimu komisija, kad pil. J. O. bei kandidatas i savivaldybiu rinkimus P. N. perka rinkeju balsus. Pas ji kreipesi asmenys nurodo, kad už balsa siuloma 50 litu, alkoholis, nemokamai prenumeruojamas laikraštis „Respublika“, kiti leidiniai. Pasak vietiniu gyventoju, „nemokami“ leidiniai buvo užsakyti šiems gyventojams: L. K., D. M., H. S., R. B., V. S., V. K., M. T., H. A., J. D., L. M., J. G.... Leidiniai taip pat nemokamai platinami sodu bendrijoje (duomenys neskelbtini).

Šmeižimas yra tycinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbe ir orumas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestines septyniu teiseju kolegijos nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-545/2005). Objektyvines puses požymis – paskleidimas – tai istatyme nurodyto pobudžio informacijos perdavimas bent vienam treciajam asmeniui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestines septyniu teiseju kolegijos nutartis Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-645/2005). Galimi ivairus informacijos perdavimo budai: žodinis, rašytinis, panaudojant spauda, kitas visuomenes informavimo priemones.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimu komisijos istatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimu komisija yra juridinis asmuo, todel laikytina, kad (duomenys neskelbtini) žemes ukio bendroves 2007-02-15 raštas del galimu rinkimus reglamentuojanciu teises aktu pažeidinejimo (3,4 b.l.) buvo perduotas treciajam asmeniui, kadangi rašte pateikiama istatyme nustatyto pobudžio informacija ne apie ši asmeni. Surinktais irodymais paneigta minetame rašte nurodyta informacija, kad „I (duomenys neskelbtini) žemes ukio bendrove kreipesi net keletas vietiniu gyventoju, kurie pasakoja, kad pil. J. O. bei kandidatas i savivaldybiu rinkimus P. N. perka rinkeju balsus. Kreipesi asmenys nurodo, kad už balsa siuloma 50 litu, alkoholis, nemokamai prenumeruojamas laikraštis „Respublika“, kiti leidiniai. Pasak vietiniu gyventoju, „nemokami“ leidiniai buvo užsakyti šiems gyventojams <...>“. Teisme apklausti vietiniai gyventojai – N. P. parode, kad apie matytus pažeidimus informavo V. P. rinkimu diena, t.y. 2007-02-25, jos vyras C. P. nesikreipe i V. P.. Liudytojai M. K. ir A. M. parode, kad apie pažeidimus informavo V. P. likus iki rinkimu porai dienu, V. R. ir E. M. parode, kad informavo 2007 metu vasario pabaigoje- kovo pradžioje. Iš išdestyto teismas dare pagrista išvada, kad nera jokiu irodymu, kad i V. P. iki 2007-02-15 kreipesi rašte minimi vietiniai gyventojai. Ta patvirtina bylos medžiaga (N. ir C. P. (142- 144 b.l.), M. K. (140 b.l.), A. M. (140-141 b.l.), V. R. (144 – 145 b.l.), E. M. (145-146 b.l.) parodymai). Pažymetina, kad N. P. pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode (142-143 b.l.), kad ji girdejo, kad anksciau už balsus mokejo 2-3 litus, dabar 10 litu arba puse litro; apie balsu pirkima už laikrašciu prenumerata ji nieko nežino, t.y. jos nurodytos aplinkybes nesutampa su V. P. (duomenys neskelbtini) žemes ukio bendroves 2007-02-15 rašte del galimu rinkimus reglamentuojanciu teises aktu pažeidinejimo (3, 4 b.l.) itvirtinta informacija. Nors liudytojas A. M. parode, kad pas juos i bendrove buvo ateje žmones, skundesi del balsu pirkimo, sake, kad žino, kas perka balsus, taciau nesakys, bet nurode, kad liudyti jie atsisako, nes bijo, kadangi pas ka nors dirba nelegaliai ar priklauso nuo ko nors. Skundesi ne tik jam, bet ir A. P., šie A. M. parodymai nuteistojo V. P. kaltes nepaneigia, kadangi jis parode, kad pas juos i bendrove ateje žmones nesake kas perka balsus ir iš dalies vertintini kritiškai, nes jis nenurode minetu asmenu duomenu, V. P. pažista, pastarasis bendroveje dirba direktoriumi, o jis generaliniu direktoriumi, P. N. nepažista, tik yra mates. V. R. (144-145 b.l.) pirmosios instancijos teismo posedžio metu parode, kad jis su draugu supirkineja metala, buvo užvažiave i (duomenys neskelbtini) bendrove. Buvo šalta, vasario pabaiga ar tai kovo pradžia. Jis su M., pokalbio su P. metu, pastarajam pasake, kad jie girdejo, kad N. perka balsus už šnapsa. Jis dabar nepamena vyru pokalbio, bet jam atrodo, kad kalbejo apie alkoholi, pinigu tikrai neminejo. E. M. (145-146 b.l.) pirmosios instancijos eismo posedžio metu parode, kad buvo užvažiave i P. bendrove. Vasario men. pabaigoje, kovo men. pradžioje. Nori paliudyti, kad N. perka balsus už degtine. V. juos išklausinejo. Apie pinigus kalbos nebuvo. Šie V. R. ir E. M. parodymai nuteistojo V. P. kaltes nepaneigia, kadangi jie parode negirdeje apie perkamus už pinigus balsus, nieko neminejo apie laikrašcio prenumeratas.

Minetas teiginys pripažintinas informacija, kadangi vienareikšmiškai nurodo, kad kreipesi keletas vietiniu gyventoju ir ka jie pasakojo, o žinios, kurios atitinka Lietuvos Respublikos BK 172 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudeti, laikytinos žeminanciomis asmens garbe ir oruma. V. P. teiginiai buvo patikrinti teisme, buvo nustatyta, kad jie neatitinka tikroves, o tikroves neatitinkancia (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestines septyniu teiseju kolegijos nutartis Baudžiamojoje byloje 2K–7–408/2007), galinti paniekinti ar pažeminti asmeni informacija – tai tikroves neatitinkancios, žeminancios asmens garbe ir oruma žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir ju duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, ivykius, grindžiamus tiesa, kuria galima užtikrinti patikrinimo bei irodymo priemonemis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, taciau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomone butu reiškiama sažiningai ir etiškai, samoningai neiškreipiant faktu ir duomenu.

Jau aptartais irodymais nustatyta, kad ši informacija neatitinka tikroves. Be to, ši rašta Vyriausioji rinkimu komisija persiunte Vilniaus rajono policijos komisariatui, kur 2007-02-19 pradetas ikiteisminis tyrimas pagal BK 172 str. Tyrimo metu pateikta informacija nepasitvirtino. Laikrašti užsiprenumeravo patys žmones, partiju skyriai, kaip savo partijos nariams, kiti nežino kas jiems užprenumeravo laikrašti, taciau ne vienas iš apklaustu liudytoju nenurode, kad tai butu dares P. N.. Kadangi nustatyta, kad V. P. skunde pateikta informacija apie išvardytus žmones, istaigas, bendroves yra tikroves neatitinkanti ir nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 172 str., Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2007-05-05 nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-299-07, pradetas pagal BK 172 str. tyrimas, nutrauktas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (baudžiamoji byla Nr. 57-1-299-07, b.l. 64-65). Pats nuteistasis V. P. kvieciamas pas ikiteisminio tyrimo tyreja A. S. neatvyko, nors jam buvo 2007-03-23 ir 2007-04-13 registruotu paštu išsiusti šaukimai (minetos bylos 58 ir 59 lapai).

Pateikta Vyriausiajai rinkimu komisijai informacija buvo neinformacinio pobudžio, o tikroves neatitinkanti informacija, nurodant konkrecia nukentejusiojo P. N. pavarde kaip kandidato i savivaldybe narius. Nuteistasis paciame savo rašte Vyriausiajai rinkimu komisijai nurodo ir tokio savo elgesio motyvus: „(duomenys neskelbtini) ŽUB yra susidurusi su pil. J. O., kuris nežinia iš kur atsirades, eme reikšti pretenzijas i bendroves turta... Peržiurejus i kandidato P. N. anketa, matyti, kad tik pasitvirtina (duomenys neskelbtini) ŽUB itarimai del galimai neteisetai igytu lešu panaudojimo, itakojant politinius procesus“. Tai rodo, kad toks raštas Vyriausiajai rinkimu komisijai atsirado neatsitiktinai, o jau anksciau susiformavusiu priešingu santykiu pasekoje.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimu komisijos istatymo 1 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas Vyriausiosios rinkimu komisijos uždaviniu yra užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktu remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir istatymuose itvirtintais demokratiniu rinkimu principais, o 3 straipsnio 2 dalies 11 punkte, kad igyvendindama uždavinius, Vyriausioji rinkimu komisija prižiuri, kaip vykdomi rinkimu bei Referendumo istatymai; 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta Vyriausiosios rinkimu komisijos nario teise tikrinti, ar laikomasi rinkimu, Referendumo bei kitu istatymu ir teises aktu, reglamentuojanciu rinkimu ir referendumo organizavima ir vykdyma, reikalavimu, o 7 punkte numatyta teise istatymu nustatytais atvejais surašyti administraciniu teises pažeidimu protokolus. Lietuvos Respublikos Savivaldybiu tarybu rinkimu istatymo 6 str. yra numatytas draudimas papirkti rinkejus. Lietuvos Respublikos administraciniu teises pažeidimu kodekso 259(1) straipsnyje yra itvirtinta Vyriausiosios rinkimu komisijos pirmininko ir šios komisijos nariu teise surašyti administraciniu teises pažeidimu protokolus, tame tarpe ir balsavimo rinkimuose ar referendume tvarkos pažeidimu atvejais (207(7) straipsnis). Taciau istatymo nera numatyta, kad Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnyje nurodyto pobudžio informacijos perdavimas institucijai, kuri neigaliota arba igaliota tokio pobudžio skundus tirti arba igaliota skundus perduoti nagrineti kompetentingai istaigai atleidžia informacija paskleidusi asmeni nuo atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsni.

Nuteistojo V. P. raštas buvo adresuotas Vyriausiajai rinkimu komisijai, ne vienam žmogui. Tikroves neatitinkancios žinios buvo paskleistos komisijai, t.y. jos nariams, tapo žinomos daugeliui Lietuvos Respublikos žmoniu.

Pirmos instancijos teismas padare nepagrista išvada, kad tokio pobudžio rašto parašymas rinkimu komisijai nelaikomas šmeižtu, nes jis adresuotas ne tyrimo organams, o komisijai, kurios informacija prieinama visiems Lietuvos Respublikos gyventojams.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu teismas nepagristai V. P. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dali jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu ir jo veika kvalifikuotina pagal BK 154 straipsnio 1 dali.

Del veikos kvalifikavimo pagal BK 154 str. 2 d.

V. P. nuteistas už tai, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) žemes ukio bendroves, esancios (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, vadovas, 2007-02-15 rašte, adresuotame žiniasklaidai nurode, kad i bendrove kreipesi keletas vietiniu gyventoju, kurie pasakojo, kad kandidatas i savivaldybiu rinkimus P. N. perka rinkeju balsus - už balsa siuloma 50 Lt, alkoholis, prenumeruojamas laikraštis „Respublika“, kiti leidiniai, „nemokami“ laikrašciai buvo užsakyti L. K., D. M., G. S., R. B., V. S., V. K., M. T., H. A., J. D., L. M., J. G. ir taip paskleide apie P. N. tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ir pažeminti P. N., pakirsti pasitikejima juo, ir ši informacija buvo paskleista per visuomenes informavimo priemone- televizija (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), 2007-02-19 parenge šio rašto pagrindu reportaža, kuris buvo parodytas vakaro žiniose, V. P. reportažo metu nurode, kad balsai perkami už 50 Lt, alkoholi, buvo parodytas P. N. kaip asmuo papirkinejantis rinkejus.

BK 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvioji puse pasireiškia tuo, kad informacija turi buti paskleista per visuomenes informavimo priemone ar spaudinyje (Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-592/2006).

Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) televizijos 2007-02-19 vakaro žiniose rodytos filmuotos medžiagos, siužeto pavadinimas „Papirkinejami rinkejai“ stenogramos (114-115 b.l.), V. P. jame pasake, kad „Žmones kalba, kad suma yra 50 litu ir ateina kiekviena diena po du, po trys žmones, kurie gyventojai yra pas mus ten šalia dirba, nu taip“, todel pritartina V. P. apeliacinio skundo argumentui, kad jis žurnalistes interviu su juo metu neteige, kad P. N. papirkineja rinkejus, jo pavardes neminejo, jis prie šios (duomenys neskelbtini) veiklos neprisidejo. Reportaže pažymeta, kad vyriausioji rinkimu komisija gavo V. P. rašta, t.y. ne pati (duomenys neskelbtini).

Informacines priemones veikla (Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamoji byla Nr. 2K-592/2006) ir vieša informacijos platinima reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymas. Šio istatymo 2 straipsnio 63 punkte nustatyta, kad Viešosios informacijos skleidejas yra transliuotojas, retransliuotojas, informacines visuomenes informavimo priemones valdytojas ar kitas asmuo, parduodantis ar kitais budais skleidžiantis viešaja informacija visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisetuma. Nors, kaip teisingai pastebejo pirmosios instancijos teismas, V. P. 2007-02-15 raštas buvo adresuotas ir žiniasklaidai, taciau jis nebuvo adresuotas tiesiogiai visuomenei ar konkreciai informacijos priemonei. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad irodymu, kad iš V. P. 2007-02-15 rašta gavo (duomenys neskelbtini) televizija tiesiogiai ar per kitus asmenis nera. Mineta išvada patvirtina ir bylos medžiaga. V. P. pirmosios instancijos teismo posedyje paaiškino, kad jis i (duomenys neskelbtini) rašto neraše, nors jis to nepamena (134 b.l.). Savo rašta jis išsiunte rinkimu komisijai, žiniasklaidai jo nesiunte. Liudytoja A. V. (91 b.l.) parode, kad 2007-02-19 d. buvo savivaldybiu rinkimu priešrinkimine kompanija ir matomai gavo pranešima, nes buvo gautas skundas rinkimu komisijai. Ji negalejo pasakyti, kas jiems praneše. V. P. (panašiai argumentuojama Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-592/2006) neatitinka nei viešosios informacijos rengejo, nei viešosios informacijos skleidejo kriteriju, nes jis nebuvo (duomenys neskelbtini) televizijos transliuotojas, retransliuotojas, valdytojas ar darbuotojas, ne jis parenge 2007-02-19 reportaža, kuris buvo parodytas per visuomenes informavimo priemone- (duomenys neskelbtini) televizija, vakaro žiniose, mineto reportažo redakcija su juo nebuvo derinama. Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymo 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už informacines visuomenes informavimo priemones turini šio ir kitu istatymu nustatyta tvarka atsako jos valdytojas. Be to, byloje nera duomenu, kad V. P. visuomenei parduotu ar kitais budais skleistu viešaja informacija, kurioje žeminama P. N. garbe ir orumas, nors rašydamas rašta Rinkimu komisijai jis to tikejosi.

Ivertinusi aukšciau išdestytas aplinkybes, teiseju kolegija daro išvada, kad V. P. objektyvus veiksmai neapeme minetos informacijos apie P. N. paskleidimo visuomenei ar per visuomenes informavimo priemone ir Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžiu teismas nepagristai V. P. nuteise pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 2 dali, todel jis del šios veikos išteisintinas jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Del bausmes skyrimo

Pripažindama V. P. kaltu, padarius nusikaltima, numatyta BK 154 str. 1 d., kolegija atsižvelgia i BK 41 str. ir 54 str. itvirtinta bausmes paskirti ir bendruosius bausmes skyrimo pagrindus. Padarytas tycinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d., 154 str. 1 d.), kad nusikaltimas sunkiu pasekmiu nesukele, atsakomybe sunkinanciu ir lengvinanciu aplinkybiu nebuvima, kad V. P. charakterizuojamas teigiamai: turi nuolatine gyvenamaja vieta, šeima, pastovu darba, anksciau neteistas, yra tik iš dalies darbingas, nuo 2008-01-11 nustatytas darbingumo lygis 40%. Teismas daro išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti paskyrus bausme – bauda. Baudos dydis skiriamas atsižvelgiant i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, V. P. darbingumo lygi ir nustatomas 10 MGL.

Del civilinio ieškinio ir nukentejusiojo išlaidu advokato paslaugoms

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nustatyta, kad neturtine žala yra dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, reputacijos pablogejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentejusysis P. N. prašo priteisti 100000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Irodyta, kad P. N. buvo (duomenys neskelbtini) partijos saraše irašytas aštuntu numeriu. Šmeižiška informacija apie ji buvo paskelbta prieš pat rinkimus, Lietuvos Vyriausioji rinkimu komisija jokiu priemoniu netaike, tik V. P. rašta persiunte tyrimui Vilniaus rajono policijos komisariatui. Taciau tikroves neatitinkanti informacija tapo žinoma ne tik komisijos nariams, bet ir placiajai visuomenei, o to sieke V. P., rašydamas rašta Vyriausiajai rinkimu komisijai. P. N. neatitinkancia tikroves informacija buvo paniekintas ir pažemintas, pakirstas pasitikejimas juo, todel V. P. turi atlyginti nukentejusiajam padaryta neturtine žala, kurios dydis nustatomas 8 tukstanciai litu.

Apelianto V. P. teiginys, kad byloje nera civilinio ieškinio, nepagristas. Kreipdamasis i teisma nukentejusysis prašo iš kaltininko priteisti 100 000 Lt neturtines žalos atlyginimo ir savo reikalavimus motyvavo. Mažindama priteistinos neturtines žalos dydi, kolegija atsižvelgia i visas bylos aplinkybes, V. P. darbingumo lygi, vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Už advokato paslaugas nukentejusysis P. N. sumokejo 1500 Lt ir apeliacines instancijos teismo posedyje prašo šia suma priteisti iš kaltininko. Pagal BPK 106 str. nuostatas teismas, pripažines kaltinamaji kaltu, turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi. Privataus kaltinimo byloje patenkinti ne visi privataus kaltintojo reikalavimai, pagal BK 154 str. 2 d. V. P. išteisinamas, neturtines žalos atlyginimas tenkintinas iš dalies. Prašymas tenkintinas, taciau atsižvelgiant i proporcingai tenkinamus reikalavimus, priteisiant 500 Lt.

Apelianto V. P. apeliacinio skundo argumentas, kad teismui parašytas ne skundas, o pareiškimas del privataus kaltinimo bylos iškelimo, esmes nekeicia. Teisejo 2007-09-03 nutartimi P. N. privataus kaltinimo skundas, kuriame jis kaltina LR BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. V. P., perduotas nagrineti viešame teismo posedyje (b.l. 52).

Panaikinus pirmos instancijos nuosprendi ir priemus nauja nuosprendi, apeliaciniu skundu argumentai atskirai nenagrinejami.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 3, 4 d. dalimis, 329 str. 1, 2 punktais,

nusprende:

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendi panaikinti.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir nubausti 10 MGL (1300) Lt bauda.

V. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. išteisinti nepadarius veikos, turincios nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Priteisti iš V. P. aštuonis tukstancius litu P. N. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš V. P. P. N. naudai išlaidas advokato paslaugoms apmoketi – 500 (penkis šimtus) Lt.

Nuosprendis yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisejos Teresele KazlauskieneLaureta Ulbiene