Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-09-19 · Civilinė byla Nr. 2S-623-520/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-19
Bylos Nr.
2S-623-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. B.
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S47-623/2008Procesinio sprendimo kategorija 106.4.,125.11., 122.4.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjos Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. B. pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, kuriuo prašė priteisti jai iš tėvo J. B. išlaikymą po 500 Lt, mokamą periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo 2008-03-13 iki ji mokysis vidurinėje mokykloje.

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti pareiškimo trūkumus. Teismas nurodė, kad pateiktas ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nes iš pareiškimo nėra aišku, ar pareiškėja į teismą kreipėsi bendrosios teisenos tvarka, ar bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nustatyta tvarka. Teismas išaiškino, kad pagal CK 3.194 str. 3 d. tėvų pareiga teikti pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinių, aukštųjų, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis nei 24 metų, išlaikymą atsiranda tik tada, jei yra nustatomas paramos būtinumas ir galimybė ją teikti. Kadangi paramos būtinumas yra vertinamoji sąvoka, todėl toks reikalavimas, dėl kurio kreipėsi pareiškėja, gali būti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. B. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad į teismą dėl išlaikymo jai priteisimo iš tėvo J. B. kol ji mokysis vidurinėje mokykloje kreipėsi CPK XXIII skyriaus tvarka.

Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme, CPK 435 str. 2 d. 3 p. pagrindu, konstatuodamas, kad pareiškimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, negali būti nagrinėjamas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka, kadangi bylose dėl teismo įsakymo išdavimo dėl supaprastinto proceso ypatumų nėra galimybės įvertinti paramos teikimo būtinumo A. B.. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.194 str. 3 d. bei formuojama praktika šios kategorijos bylose, paramos teikimo būtinumas, taip pat asmens galimybės tą paramą teikti, privalo būti nustatytas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tokios kategorijos bylos yra nagrinėjamos tik ginčo teisenos tvarka.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir tenkinti jos prašymą, t.y. išduoti teismo įsakymą dėl išlaikymo jai priteisimo. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 431, 435, 436 str. bei priėmė neteisėtą nutartį. Teismas nepagrįstai, remdamasis tik viena Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, konstatavo, kad tokios kategorijos bylos nagrinėjamos tik ginčo teisenos tvarka. Teismas nevertino aplinkybės, kad išlaikymas yra reikalingas šiandien ir civilinis procesas numato galimybę greitai išspręsti išlaikymo klausimą, išduodant teismo įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 435 str., 315 str., t.y. neteisingai nurodė, jog nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo yra skundžiama atskiruoju skundu. CPK XXIII skyriuje nustatyti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai. Nagrinėdamas bylą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles gali taikyti tik tuo atveju, jeigu CPK XXIII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ tam tikro procesinio veiksmo atlikimas nėra reglamentuotas (CPK 432 str.). CPK 435 str. išdėstyti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo ir atsisakymo priimti pagrindai, o minėto straipsnio 4 d. nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą yra galutinė ir neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas 2008-05-13 nutartimi A. B. pareiškimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinėje mokykloje, iš tėvo J. B. atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 435 str. 2 d. 3 p., 137 str.). Išaiškino, kad pareiškėja dėl išlaikymo priteisimo į teismą turi kreiptis bendrąja ginčo teisenos tvarka bei nurodė, kad nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, yra skundžiama, ir priėmė pareiškėjos atskirąjį skundą. Pagal CPK 315 str. 2 d. 3 p., 338 str., jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymo teismui nustatytą pareigą apsaugoti viešąjį interesą šeimos bylose, vaikų ir tėvų tarpusavio teisių ir pareigų reikšmę valstybės socialinei orientacijai (CK 3.3 str. 1d.), apeliacinio proceso nenutraukia ir išnagrinėja klausimą dėl pirmosios instancijos teismo 2008-05-13 nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, netinkamai taikė CPK 435 str. 2 d., 4 d. bei nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, kad pareiškimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo nenagrinėtinas teisme CPK XXIII skyriaus „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta tvarka. Pareiškėjos A. B. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turėjo būti nepriimtas dėl to, kad pareiškėjos pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neatitinka CPK 433 str. numatytų reikalavimų. Dėl to apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti A. B. pareiškimą dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, tačiau tokią išvadą padarė vadovaudamasis netinkama šiai nagrinėjamai situacijai įstatymo nuostata. Atsižvelgiant į tai pastikslintina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis.

Iš pateiktų apeliacinės instancijos teismui dokumentų matyti, kad pareiškėja A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 4-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti jai iš tėvo J. B. CK 3.194 str. 3 d. numatytą išlaikymą po 500 Lt, mokamą periodiniais mokėjimas kas mėnesį nuo 2008-03-13 iki ji mokysis vidurinėje mokykloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylos dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo nenagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nes teismui yra būtina įvertinti paramos būtinumą pilnamečiam vaikui ir nustatyti J. B. galimybę tokią paramą teikti, o šių aplinkybių nustatyti, priimant teismo įsakymą, nėra galimybės. Iš nutartyje nurodytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė pareiškimo dėl to, kad pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 d. numatytų leistinumo reikalavimų (CPK 435 str. 2 d. 2 p.). Su šia pirmosios instancijos teismo nuoroda nesutiktina, nes pagal CPK 431 str. 1 d. CPK XXII skyriuje „Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“ nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo. Išlaikymo vaikui priteisimas yra šeimos teisės institutas, reglamentuojamas CK III knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrojo skirsnio „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“. Pagal CK 3.194 str. 3 d. išlaikymas pilnamečiam vaikui priteisimas, jeigu vaikui yra būtina parama ir jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Nagrinėjamu atveju svarbi ir reikšminga aplinkybė yra ta, kad prašoma priteisti išlaikymą pilnamečiam asmeniui, kuris dar mokosi vidurinėje mokykloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiui, akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį išsilavinimą, kuris būtų teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos ir darnios visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenurodė, kad pilnametis vaikas neturi teisės kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu jam yra būtina parama ir jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Skolininkas, gavęs teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam jo vaikui, turės teisę teikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo (CPK 439 str.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 435 str. 2 d. 3 p. numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu nepriimamas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kai yra CPK 137 str. 2 d. numatyti bendrieji atsisakymo priimti ieškinį pagrindai. Kadangi tik teismai nagrinėja pilnamečių vaikų reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškimas nenagrinėtinas teisme.

Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo yra nagrinėjamos supaprastinta tvarka, todėl itin svarbūs yra pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo forma ir turinys. Pareiškimo išduoti teismo įsakymą forma turi atitikti šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t.y. vienas iš šios kategorijos bylų ypatumų yra tai, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus (CPK 431 str. 5 d.), pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111, 113, 114 str.), turi būti nurodyti duomenys, nustatyti CPK 433 str. Pagal šio straipsnio 2 d. pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma skolininko gimimo data ir vieta, išlaikytinio gimimo data, jo gyvenamoji vieta, priteistino išlaikymo dydis kiekvieną mėnesį ir priteistino išlaikymo terminas, prie pareiškimo dėl išlaikymo turi būti pridėti atitinkamų civilinės būklės aktų įrašų nuorašai ir duomenys apie visas skolininko gaunamas pajamas. Taigi pareiškimui dėl išlaikymo priteisimo yra taikomi papildomi reikalavimai. A. B. su pareiškimu dėl išlaikymo jai, t.y. pilnamečiam vaikui, priteisimo pateikė teismui asmens tapatybės kortelės kopiją, gimimo liudijimo nuorašą, motinos ir tėvo ištuokos liudijimo nuorašą, pažymą apie mokymąsi Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje, tačiau nepateikė įstatyme (CPK 433 str. 2 d.) nurodytų duomenų apie visas skolininko gaunamas pajamas. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo neatitinka CPK 433 str. numatytų reikalavimų ir atsisakyti priimti pareiškimą CPK 435 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Teismo įsakymo procese netaikomas pareiškimo trūkumų šalinimo institutas. Pagal CPK 435 str. 4 d. kreditorius, ištaisęs trūkumus, įstatymų nustatyta tvarka gali pateikti naują pareiškimą arba pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių netenkintinas atskirojo skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos (kreditorės) A. B. pareiškimą dėl teismo išsakymo išdavimo, nes pareiškimas neatitinka CPK 433 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis patikslintina, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjos pareiškimas nenagrinėtinas teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kreditorės A. B. pareiškimą dėl išlaikymo priteisimo atsisakyti priimti“.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjos Romualda JanovičienėDalia Kačinskienė