- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-02
- Bylos Nr.
- 1-64-304/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27431-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- A. L.
- Kategorijos
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Arūnui Gailiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, nedirbantis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
A. L. 2019-06-30 apie 04.00 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, vykusio „(duomenys neskelbtini),“ sąskrydžio metu, įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, dėl chuliganiškų paskatų, jis J. Š. tyčia vieną kartą rankos kumščiu suduodamas į kairės pusės apatinį žandikaulį, taip padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklelio srityje bei kūno dešinėje 45-46 dantų projekcijoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. jis viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo J. Š. dėl chuliganiškų paskatų.
Apklaustas kaip kaltinamasis, A. L. teismo posėdyje visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad savo elgesį vertina neigiamai, labai gailisi ir paaiškino, kad nuo birželio 28 dienos(duomenys neskelbtini) vyko "(duomenys neskelbtini)" sąskrydis. Jis buvo atvykęs su savo tėvais, nes jie yra "(duomenys neskelbtini)" nariai. Vakare, koks laikas buvo nepamena, bet jau galėjo būti po vidurnakčio, kai jis kartu su savo draugais G. L. ir A. G. parėjo iki savo stovyklavietės. Tuo metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir kaip per miglą pamena, kad su kažkuo sukonfliktavo dėl kažkokių išsakytų žodžių vienas kitam. Tikrai nepamena kas ir ką jam pasakė, bet pamena, kad rankos kumščiu kažkam trenkė vieną kartą į veido sritį. Kiek pamena netrukus priėjo jo tėvai jo ieškodami ir jį nusivedė. Dar pamena, kad paklausė ką jis čia daro ir nusivedė prie savo teritorijos, kur buvo įsikūrę stovyklauti. Po to, kai grįžo į savo palapinę ir pusvalandžio laikotarpyje nuėjo miegoti ir nežino ar kas nors buvo atėję aiškintis ką nors dėl jo suduoto smūgio ar ne. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai aiškintis aplinkybių ir jis iš karto viską prisipažino, nuo nieko nesislėpė. Dėl to, kad vartojo alkoholį gailisi, nes jeigu būtų blaivas, jokių smūgių niekam nebūtų sudavęs. Nemano, kad tada kai sudavė smūgius buvo labai agresyvus, nes jis toks nėra nei girtas nei blaivas, jis nenorėjo pažeisti viešos tvarkos, jo elgesys buvo nukreiptas į tą asmenį su kuriuo sukonfliktavo.
Kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme proceso dalyviams sutinkant, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273, 291 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, be jo paties visiško prisipažinimo, neginčytinai įrodytos teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis J. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apytiksliai konfliktas įvyko 2019-06-30 apie 2:30 val. nakties iš šeštadienio į sekmadienį ,,(duomenys neskelbtini)“ organizuotame sąskrydyje, kuris vyko(duomenys neskelbtini). Incidentas įvyko ,, (duomenys neskelbtini)“ logotipo simboliais pažymėta juosta su numeracija atskirtoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) miesto darbo partijos nariams ir jų svečiams. Renginyje jis buvo kaip kviestinis svečias. Su juo kartu buvo keletas draugų. Jo draugai konflikto nematė. Ruošdamasis savo daiktus ir kraudamasis juos į automobilį iš stovyklavietės, ketino iš sąskrydžio išvažiuoti kiek anksčiau, kad dar spėtų užvažiuoti į namus nusiprausti ir persirengti, nes turėjo vykti į darbą. Atstumas nuo sąskrydžio iki namų apie 80 km, todėl kelionė trukti turėjo apie valandą. Automobilis stovėjo kitoje stovyklavietės vietoje, tolėliau nuo palapinių, tad ketindamas greitai viską susikrauti į automobilį ir išvažiuoti niekam netrukdomas, perstatė automobilį priešais įkurtą stovyklavietę ir savo palapinę. Užkūręs hibridinį automobilį, kuris neskleidžia variklio triukšmo ir palikęs įjungtas šviesas apsišvietė savo daiktus, tačiau kas dėjosi už automobilio nebuvo galima įžvelgti, nes buvo labai tamsu. Atsidaręs bagažinę, kuri buvo apšviesta automobilio salone esančiomis lemputėmis pradėjo krautis daiktus. Susilankstęs turistinį staliuką ir nešdamasis jį įdėti į automobilio bagažinę išgirdo šurmulį už savo automobilio ir pamatė juodus siluetus einančius tamsoje takeliu, tačiau tolyn nenuėjo, kiek jų buvo tiksliai pasakyti negali. Vienas asmuo buvo, kuris vėliau jį sumušė. Asmenų vardų ir pavardžių nežino. Juos matė pirmą kartą. 2 iš jų sustojo arčiau automobilio (kokie 2 metrai nuo automobilio), kiti likusieji kiek tolėliau, bet visi garsiai ir neadekvačiai šūkavo, juokėsi. Kadangi nepažįsta šių jaunuolių, pirmą kartą juos matė, jų ketinimų negalėjo nuspėti. Nesitikėdamas jokio konflikto ir galvodamas apie savo ir kitų aplink miegančių žmonių palapinėse ramybę, paklausė ar negalėtų eiti savo keliu iš kur atėję ir netriukšmautų. Jo žodžiuose nebuvo įžeidžiančių žodžių, tad įžeisti ar kaip kitaip paveikti jaunuolius neturėjo minčių. Tiksliai ką sakė pažodžiui nepamena, bet kiek pamena, tai skambėjo taip: ,,ko čia triukšmaujat, kai visi aplink miega? Gal galit neberėkauti ir eiti savo keliu iš kur atėję?“. Tų žodžių užteko, kad sureaguotų vienas žmogus, t. y. A. L. (vardą ir pavardę sužinojo gulėdamas po operacijos ligoninėje atsitiktinai). Jis sulaukė atsakymo ,,ar čia man sakai?“. Nesitikėdamas blogų ketinimų, kad žmogus įsižeidė paprašytas netriukšmauti, atsakė ,,taip, tau sakau“. Ir po kelių sekundžių pajuto vieną stiprų smūgį į kairės pusės apatinį žandikaulį. Nematė iš ko asmuo jam trenkė. Smūgis buvo stiprus, nes iškart pajuto, jog nebegali kalbėti kaip visuomet, tiek iš burnos, tiek iš nosies laikydamas rankose turistinį sulankstytą staliuką, užsimojo, kad nebūtų antrojo smūgio ir nublokštų jį tolyn nuo savęs. Jis būdamas šoko būsenoje surėkė ,,išmušai dantį asile“. Šis atkirto ,,tai palauk, dar ir tave su tavo ta mašina sudaužysiu“. Jis nuskubėjo į teritorijoje stovintį greitosios automobilį, kuris buvo užsakytas ,,(duomenys neskelbtini)“ būstinės. Tikėjosi sulaukti pirmosios pagalbos. Tačiau greitosios medicinos sesutė galėjo padėti tik pirmine apžiūra ir įdėti binto į žaizdą, kad pristabdyti kraujavimą. Nepraėjus nė 10-čiai minučių, pamatė į teritoriją įvažiuojantį policijos ekipažą. Policijos pareigūnai buvo atvykę pagal kitą iškvietimą, tačiau jam priėjus prie policijos pareigūnų ir papasakojus kad jis buvo sumuštas, policijos pareigūnai liepė rodyti kur įsikūręs smurtautojas ir padėti jį atpažinti. Policijos pareigūnams suradus smurtautoją automobilyje, leido jį atpažinti. Jis atpažino tą asmenį, kuris jį sumušė. Paskui jis parodė policijos pareigūnams įvykio vietą. Vėliau jis išvyko į (duomenys neskelbtini) gydytojo apžiūrai, kur jam buvo nustatyti žandikaulio lūžiai, pažeisti dantys, tuomet jis buvo siunčiamas skubos tvarka į Kauno klinikas (b. l. 23-27).
Liudytojas - G. L. parodė, kad 2019-06-28 apie 18 val. jis kartu su savo šeima atvyko į "(duomenys neskelbtini)" sąskrydį, kuris vyko (duomenys neskelbtini). 2019-06-30 nakties metu, tikslaus laiko nepamena jis su A. L. ir S. G. ėjo prie pagrindinės scenos, ten pabuvo apie porą valandų ir po to grįžinėjo namo, kai nuėjo prisėsti prie (duomenys neskelbtini) m. poilsiavietės. Vėliau jis, D. G. ir S. G. su juo nuėjo namo, o A. L. pasiliko, nes tuomet atėjo A. L. draugė R. I. ir jie liko ten sėdėti. Jis apie muštynes nieko nežino, nes nieko nematė. Apie vykusį konfliktą ir muštynes jis sužinojo iš policijos pareigūnų. Vėliau grįžo A. draugė R., kuri pasakė, kad A. su kažkuo susimušė (b. l. 45-46).
Liudytoja - D. G. parodė, kad 2019-06-30 nakties metu jis ėjo ieškoti savo draugo G. L., nes norėjo jį parsivesti į savo poilsiavietę. Nurodė, kad matė, jog prie (duomenys neskelbtini) m. staliuko jos pažįstamas A. L. konfliktavo su kitais asmenimis, tačiau su kuo negali nurodyti, nes dėl tamsos nematė bei jų nepažinojo. Girdėjo kaip A. L. prieš konflikto pradžią sakė "ateik čia". Paties konflikto ir kilusių muštynių nematė. Taip pat nurodė, kad apie įvykusias muštynes sužinojo iš policijos pareigūnų (b. l. 48-49).
Liudytoja - R. I. parodė, kad 2019 metų birželio mėnesio gale ji buvo "(duomenys neskelbtini)" sąskrydyje, kuris vyko (duomenys neskelbtini) apskrityje. Ji į jį vyko su draugo A. L. tėvais ir juo pačiu. Tiksliai valandos nepamena, po koncerto, galimai 1 ar 2 valandą nakties jie su A. L. sąskrydyje pradėjo pyktis ir prie jų priėjo jaunas vyras, kuris pasakė, baigti pyktis, nes žmonės aplinkui miega, liepė nueiti toliau. Vyras su A. L. pradėjo pyktis, vadinti vienas kitą įvairiais žodžiais ir A. L. tam vyrui trenkė, pataikė ranka į veidą, buvo tamsu ir nelabai matė. Šio įvykio daugiau niekas nematė. Ji A. L. su vyru išskyrė ir jie išsiskirstė (b. l. 59).
Iš specialisto išvados Nr. G 1422/2019(03) matyti, kad J. Š. buvo padaryti šie sužalojimai: dvigubas apatinio žandikaulio lūžis kairio kaklelio srityje bei kūno dešinėje 45-46 dantų projekcijoje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas paveikus veidą kietu buku daiktu (b. l. 90-91).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini) (b. l. 11-16).
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir vertinimas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. L. būdamas adresu (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, vykusio „(duomenys neskelbtini)“ sąskrydžio metu, įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmens negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, dėl chuliganiškų paskatų, jis J. Š. tyčia vieną kartą rankos kumščiu suduodamas į kairės pusės apatinį žandikaulį, taip padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklelio srityje bei kūno dešinėje 45-46 dantų projekcijoje, t. y. jis viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo J. Š. dėl chuliganiškų paskatų.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Aptarti nukentėjusiojo J. Š., liudytojų G. L., D. G., R. I. parodymai nekelia jokių abejonių dėl jų teisingumo ir visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis viešoje vietoje keldamas konfliktą, neabejotinai elgėsi chuliganiškai. Analogiškus parodymus teismo posėdyje davė ir pats kaltinamasis A. L.. Aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog prieš nukentėjusįjį J. Š. buvo pavartotas fizinis smurtas. Šiuos parodymus patvirtina ir protokole užfiksuoti duomenys. Akivaizdu, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam kaltinamasis suvokė, jog dalyvauja nukentėjusiojo žeminimo ir jo žalojimo procese, elgiasi įžūliai ir taip veikti norėjo bei veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Akivaizdu, jog viešoje vietoje -prie (duomenys neskelbtini) ežero vykusios „(duomenys neskelbtini)“ sąskrydžio metu, matant aplinkiniams, suduodamas smūgius nukentėjusiajam, kaltinamasis numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kartu asmuo patirs ir sužalojimų.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.
Nagrinėjamu atveju A. L. būtent dėl chuliganiškų paskatų, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. suduodamas nukentėjusiajam J. Š. rankos kumščiu į veidą, kairės pusės apatinį žandikaulį, taip padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžį kairio kaklelio srityje bei kūno dešinėje 45-46 dantų projekcijoje, nesunkiai sužalojo J. Š., todėl A. L. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kaltinamasis A. L. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, pretekstas veiksmams buvo mažareikšmė dingstis dėl kažkokių išsakytų žodžių vienas kitam, susižodžiavimas bei smūgių sudavimas, santykių sprendimui pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoravo elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl konstatuotinas chuliganiškų paskatų buvimas. Jis agresyviai puolė nukentėjusįjį ir suvokė, kad smurtą vartoja dėl menkavertės priežasties, tokiu būdu siekdamas priešpriešinti save ir nukentėjusįjį, pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį.
Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo A. L. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.
Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos tada, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios juos paaiškinančios priežastys. Galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).
I. D. kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str., 138 str. 2 d.8 p., padarymą pagal laidavimą
Teismas, spręsdamas klausimą, dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 str., 138 str. 2 d. 8 p., padarymą pagal laidavimą atsižvelgia į tai, kad viena padaryta veika yra apysunki, kita priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Neteistas, nusikalto pirmą kartą (b. l. 116). A. L. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, kritiškai įvertino savo elgesį ir išgyvena dėl to. Tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą dėl alkoholio vartojimo būnant jaunesniam nei dvidešimties metų (t. 1, b. l. 118-119), A. L., nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre elektromechaniko specialybės, yra Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės karys, dirbantis. Dalį žalos 500 Eur nukentėjusiajam atlygino. 2019 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu kaltinamasis A. L. sumokėjo civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai 840,29 Eur (2 t., b. l. 74).
Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Yra visos sąlygos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamąjį pagal laidavimą.
Teismo posėdžio metu gautas kaltinamojo mamos L. L. prašymas atleisti A. L. nuo atsakomybės pagal laidavimą (2 t., b. l. 69).
Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pateikusi L. L. yra kaltinamojo A. L. mama. L. L., neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 70, 72, 73). Darbdavio A. L. įminės savininko charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 71). L. L. teismo posėdyje palaikė prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą ir paaiškino, kad A. L. yra jos sūnus su kuris gyvena kartu su jais, savo tėvais. Sūnų apibūdina kaip atsakingą, nekonfliktišką žmogų. Sūnus yra Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų (duomenys neskelbtini) rinktinės karys, taip pat stengiasi dirbti ir užsidirbti pragyvenimui. Teigia, kad jis dėl įvykio labai pergyvena, pasižadėjo, kad daugiau tokių dalykų nebedaryti. Pasitiki savo sūnumi, mano, kad jis daugiau nebenusikals, todėl sutinka už jį laiduoti. Visos šios aplinkybės rodo, kad L. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. L..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 straipsnio, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį L. L. atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojos L. L. minėtas asmenines savybes, tai, kad ji yra dirbanti pardavėja, gaunanti minimalias pajamas, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, A. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę sunkinančią aplinkybę, laiduotojos L. L. asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Kaltinamajam išaiškintinos LR BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.
Laiduotojai išaiškintina LR BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.
LR BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą ir siekiant paveikti nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamą asmenį, kaltinamajam A. L. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 straipsnis).
Nukentėjusiojo atstovės advokatės I. K. teigimu, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir susitarė dėl žalos atlyginimo, 4000 Eur neturtinės žalos, 2000 Eur turtinės žalos ir 500 Eur atstovavimo išlaidų, dalis žalos - 500 Eur (atstovavimo išlaidų) atlyginta. Likusią sumą 6000 Eur kaltinamasis pasižadėjo per 6 mėn. pervesti ne mažiau kaip po 1000 Eur į nurodytą nukentėjusiojo sąskaitą. Todėl neprieštarauja kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Kaltinamasis ir nukentėjusysis teismui tvirtinti jų susitarimo nepateikė, todėl neturtinės žalos išdėstymo terminas netvirtintinas.
Iš kaltinamojo A. L. priteistinas 4000 Eur neturtinės ir 2000 turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam J. Š..
A. L. sulaikytas nuo 2019-06-30 8 val. 50 min. iki 2019-06-30 12 val. 39 min. (t. 1, b. l. 151-154).
A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso paėmimas, paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ( t. 1, b. l. 138-140;136-137).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui laiduotojos L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Iš kaltinamojo A. L. priteisti 4000 Eur neturtinės ir 2000 turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam J. Š..
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 str. kaltinamajam A. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos 2000 Eur atlyginimą kurią turi atlyginti iki 2020-10-01.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. L., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės ir paso paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamasis atlygino Valstybinės ligonių kasos pareikštą 840,29 Eur civilinį ieškinį, todėl byla ir šioje dalyje nutrauktina.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių, Mažeikių ar Akmenės rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.