Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent – jis, 2025 m. gegužės 8 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, buto koridoriuje, kairės rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau 4 smūgių E. B. į dešinės pusės veido sritį, po to suėmęs ją už plaukų, pargriovė ant grindų ir koja ne mažiau 3 kartų tyčia spyrė į nugaros sritį, dešinės kojos šlaunį, veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai E. B. poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešinio smilkinio srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios E. B. sveikatą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 9 d. įtariamuoju apklaustas N. K. parodė, kad įtarimas jam yra įteiktas, suprantamas ir aiškus, šiandien savo pozicijos dėl kaltės neišsakys. Paminės tik tiek, kad su E. B. gyvena atskirai, ji gyvena (duomenys neskelbtini), buto nepamena, o jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vakar ji buvo atėjusi pas jį į namus, tačiau ji ten negyvena. Pasinaudoja įtariamojo teise neduoti parodymų, parodymus duos kartu su advokatu arba pasitaręs su juo (el. b. l. 120-121).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. gegužės 19 d. įtariamuoju apklaustas N. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse įstaigose nėra gydytas, ligų priklausomybių centre nėra registruotas, sunkių galvos traumų nėra turėjęs. Šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Niekur nedirba, pajamų neturi, jį išlaiko jo mama, gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini). E. B. pažįsta apie 2-3 metus, kurį laiką buvo pora, išsiskyrė prieš 3-4 mėnesius, abipusiu sutarimu. Jų santykiai su E. B. buvo geri, po išsiskyrimo liko draugais. E. B. gyveno jo močiutei A. J. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Jo močiutė sutiko leisti pagyventi E. B., jai priklausančiame kitame bute, kadangi jo žiniomis, kiek jam pasakojo pati E. B. ją globėjai išvarė iš namų, todėl ji neturėjo kur apsistoti, todėl jo močiutė iš geros valios sutiko jai padėti. Kodėl E. B. globėjai išvarė iš namų, jis nežino, ji nuolat keisdavo istorijas. Kol buvo pora, E. B. pasilikdavo kartais nakvoti pas jį namuose, todėl namuose buvo likę jos daiktų. 2025 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val. – 16.00 val. susitiko su E. B., ji pati jam pasiūlė susitikti, paprašė susitikti, kad nupirktu skysčio elektroninei cigaretei. Jie susitiko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, prie jo namų esančių adresu (duomenys neskelbtini). Susitiko prie buto laiptinės. Susitiko, ji pasiūlė nueiti į parduotuvę, nusipirkti pavalgyti, po ko ji galėtų pagaminti valgyti jo namuose. Jis sutiko, apsipirko. Grįžome su pirkiniais namo, namuose buvo vieni. Ištraukiant pirkinius iš pirkinių maišo E. B. iš niekur nieko pradėjo jį įžeidinėti „lohas“, „duhas“ ir panašiais keiksmažodžiais. Jis tylėjo, bei nekreipė dėmesio į jos įžeidinėjimus, kadangi tai vyko ne pirmą kartą ir buvo pripratęs, nenorėjo veltis į konfliktą. Matydama, kad jis nereaguoju į jos žodžius, E. B. bandė jam sukelti pavydą, sakė, kad susirinks daiktus ir važiuos pas kitą vaikiną. Jis jai neleido išvažiuoti ir rinktis daiktų. Buvo pasimetęs, pradėjo blaškytis ir nesuprasti kas vyksta. Jis norėjo pasiimti iš E. B. mobilųjį telefoną, kurį jai buvo nupirkęs, pasakydamas, kad jei ji taip elgiasi tegu kiti vaikinai ir perka jai daiktus. Iš jos galinės kelnių kišenės ištraukė mobilųjį telefoną. Tuomet E. B. jį pradėjo pulti, tai yra žnaibyti, draskyti viršutinę kūno dalį, tampyti už striukės. Norėdamas apsiginti nuo jos puolimo, E. B. gražiai paguldė ant žemės, tuomet ji jam patempė už plaukų. Po šio jos veiksmo jam sukilo pyktis, todėl jai dar gulint ant žemės mano, kad 3 kartus, bet tiksliai nepamena su silpnesnės rankos kumščiu (kairės) trenkė jai į veido sritį, po 2 kartus spyrė E. B. vieną kartą į apatinę kūno dalį iš nugaros pusės, o kitą spyrį spyrė į veidą. Po šių jo veiksmų E. B. išėjo į kitą kambarį, jis suprato ką padarė ir bandė jos atsiprašyti už savo veiksmus, E. B. nekreipė dėmesio į jį, nebendravo. Tuomet po kokių 10-15 min. E. B. iš kambario išbėgo į laiptinę ir pradėjo visiems kaimynams stuksenti į duris. Jis nebandė E. B. sustabdyti. Sulaukė mamos D. K. skambučio, kuriame ji paprašė nueiti į parduotuvę, tada papasakojo mamai apie konfliktą su E. B. Išeinant iš namų į parduotuvę, laiptinėje pastebėjo sėdinčią E. B. Paklausiau jos ar ji iškvietė policiją, ji man nieko neatsakė. Jam nusileidus pastebėjo, kad atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė sustoti. Policija atvyko maždaug po 20 minučių nuo konflikto. Su jais pabendravus ir papasakojus situaciją jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Nori paminėti, kad E. B. nuolat bando jį išprovokuoti, sukelti pavydą, tą dieną tiesiog pratrūko. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailiuosi (el. b. l. 135-138).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. gegužės 28 d. įtariamuoju apklaustas N. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Lieka prie anksčiau duotų parodymų. Kaip minėjo pirminės apklausos metu 2025 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val. – 16.00 val. susitiko su E. B., nuėjo į parduotuvę. Po parduotuvės grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis E. B. gražiai paguldė ant žemės, tuomet ji jam patempė už plaukų. Po šio jos atlikto veiksmo, plaukų patempimo jam sukilo pyktis, todėl jai dar gulint ant žemės mano, kad 3 kartus, bet tiksliai kiek kartų nepamena su silpnesnės rankos kumščiu (kairės) trenkė jai į veido sritį, po 2 kartus spyrė E. B. vieną kartą į apatinę kūno dalį iš nugaros pusės, o kitą spyrį spyrė į veidą. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Jam išaiškinta, kas yra bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu, jei yra tokia galimybė ikiteisminį tyrimą norėtų užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 156-159).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 8 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su N. K. mama D. K., o N. K. gyvena pas močiutę adresu (duomenys neskelbtini). Su N. K. niekada kartu negyveno, jokio bendro ūkio nevedė, tiesiog susitikinėjo. Pas N. K. mamą gyvena apie 6 mėnesius. 2025 m. gegužės 8 d., apie 15.20 val. N. K. atvažiavo pas ją į (duomenys neskelbtini). Jie kartu su juo nuėjo į parduotuvę apsipirko ir apie 16.00 val. grįžo atgal į butą. Būdami bute ji jam pasakė, kad ieško naujo buto ir nori išsikraustyti. Jis bandė ją įkalbinėti, kad niekur nesikraustytų. Pokalbio metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. N. K. nepavykus jos įkalbėti, kad pasiliktų, jis paėmė jos rūbus iš spintos ir išmetė į koridorių ir priėjęs prie jos iš kairiojo kumščio trenkė 4 kartus į dešinės pusės veido sritį, po ko pargriovė ant grindų ir iš kurios tiksliai kojos pasakyti negali, sudavė jai į nugarą, dešinės kojos šlaunį ir į veido sritį. Po suduotų smūgių gretai atsikėlusi nubėgo į kambarį, o N. K. nuėjus į kitą kambarį, išbėgo į daugiabučio namo bendro naudojimo koridorių ir paprašė pas kaimyną iš (duomenys neskelbtini) buto telefono, kad paskambinti bendrojo pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie įvykį. Po skambučio būdama koridoriuje vienu aukštu žemiau išgirdo, kad N. K. išėjo iš buto ir iškvietė liftą. Pro langą pamačiusi, kad prie daugiabučio namo atvažiavo policijos ekipažas greitai nubėgo į lauką ir parodė N. K., kuris šalinosi iš įvykio vietos. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Bute apart jo ir N. K. daugiau nieko nebuvo. Daugiau apie įvykį nieko paliudyti negali (el. b. l. 9- 20).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. gegužės 19 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad liudytojo teisės jai yra išaiškintos, yra įspėta už melagingų parodymų davimą. Pirmosios apklausos metu, iš kart po įvykio buvo ištikta stipraus šoko, todėl kai kurias detales nurodė klaidingai. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), apie pusę metų, šis butas priklauso N. K. močiutei, kurios duomenų nežino, šiame bute ji negyvena, jai jo močiutė leido apsistoti jos bute, kadangi neturėjo kur gyventi. Prieš gyvenant adresu (duomenys neskelbtini), kurį laiką apie du mėnesius gyveno adresu (duomenys neskelbtini) su N. K. ir jo mama D. K., po ko N. K. pasiūlius gyventi jo močiutės bute, ji sutiko. Su N. K. pažįstami apie 2,5 metų, buvo pora apie 2 metus. Jų santykiai buvo konfliktiški, jis labai konfliktiškas, pavydus žmogus. Ne kartą buvo pakėlęs ranką, smurtavo prieš ją konfliktų metu. 2024 m. pradžioje buvo parašiusi pareiškimą dėl N. K. elgesio, kuomet jis jai priklausantį telefoną išmetė pro buto langą, tuomet jis sudužo. Tačiau N. K. atpirko jai mobilųjį telefoną, todėl ji jam atleido, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Su N. K. išsiskyrė, kadangi jis buvo jai neištikimas, išsiskyrė 2025 m. kovo mėnesį, tačiau toliau palaikė ryšį, kartais susitikdavo. Jiems draugaujant daug laiko praleisdavo jo namuose adresu (duomenys neskelbtini), todėl ten buvo likusių daug jos daiktų, o jis dažnai atvykdavo pas ją į namus esančius adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val. pasiūlė susitikti N. K., kad jis jai paduotų skystį elektroninei cigaretei. Susitiko prie jo namų adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jie nuėjo į parduotuvę, einant į parduotuvę tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji nurodė, jog eis apžiūrėti kito buto, kadangi žada išsikraustyti. Jam ši naujiena nepatiko, bandė ją perkalbėti, tačiau ji laikėsi savo pozicijos. Iš parduotuvės grįžo į namus (duomenys neskelbtini). N. K. toliau konfliktavo dėl to, kad ji žada išsikraustyti. Supykęs jis bute likusius jos daiktus išmetė į laiptinę, ji ruošėsi susirinkti drabužius iš laiptinės, tačiau tuomet jis pats juos atgal sumetė į butą. Po ko priėjo prie jo ir iš jos norėjo atimti mobilųjį telefoną, teigdamas, kad jis jai jį nupirko. Jam atėmus mobilųjį telefoną, ji bandė jį atimti iš N. K., tempė jam už rankos, kurioje jis laikė mobilųjį telefoną, tada jis jai su ranka, kuria tiksliai nepamena, pradėjo kumščiu daužyti per galvą, trenkė maždaug 4 kartus. Tada jis suėmė ją už plaukų ir pargriovė, po ko pradėjo ją spardyti, spyrė į dešinės kojos sėdmenį, dešinės kojos klubą ir į galvą, jei tiksliau kaktą. Ji supanikavo ir užsidarė jo mamos kambaryje. Jai bandant nusiraminti kambaryje, N. K. kvietė ją išeiti iš kambario. Sulaukusi kol N. K. nueis toliau, ji išbėgo iš kambario į laiptinę ir paprašė kaimyno iškviesti policiją. Konflikto metu, bute buvo vieni. Daugiau apie įvykį nieko paliudyti negali. Po šio įvykio su N. K. daugiau nebendravo. Ar teiks civilinį ieškinį praneš artimiausiu metu (el. b. l. 177-180).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. gegužės 22 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji E. B. parodė, kad yra įspėta už gręsiančią atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo. Sutinka atsakyti į jai užduodamus klausimus. Nori pasakyti kaip buvo iš tikrųjų, iš tikro iki įvykio gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su D. K. (N. K. mama) bute. Šį butą N. K. mama gauna iš savivaldybės, tai yra socialinis būstas. Gyvendama kartu su ja per pusę mokėjo už komunalines paslaugas. N. K. su savo mama negyveno, jis gyveno savo močiutės bute, adresu (duomenys neskelbtini). D. K. nurodė, jai melagingai nurodyti tyrėjai, kad negyveno (duomenys neskelbtini), o gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kadangi ji bijojo prarasti socialinį būstą. Ji nenorėjo sukelti D. K. problemų, be to po įvykio gyveno vis dar D. K. bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), todėl sutiko melagingai nurodyti tyrėjai, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). N. K. negyveno kartu su ja ir savo mama D. K., po įvykio jai esant bute N. K. nebuvo užėjęs į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pasakė neteisybę negalvodama apie tai, kad jai gali kilti dėl to pasekmės, neturėjo blogų ketinimų. Su N. K. niekada negyveno kartu. Jis gyveno pas savo močiutę adresu (duomenys neskelbtini). Šalia kito močiutei priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) apsigyveno jai dar būnant su N. K. pora, kadangi buvo susipykusi su savo globėja, bei neturėjo kur gyventi, N. K. močiutė leido jai pagyventi jos bute Nr. (duomenys neskelbtini), šiame bute gyveno 3 mėnesius, šiame bute gyveno ir N. K. mama D. K. 2025 m. vasario mėnesį D. K. gavo socialinį būstą esantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl kartu su ja persikraustė į šį butą ir ten gyveno iki 2025 m. gegužės 20 d. Šiuo metu gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Todėl pirminė apklausa, kur nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o N. K. gyvena (duomenys neskelbtini) yra teisinga. Klausimas: Kokie santykiai buvo iki įvykio dienos apie kurį davė parodymus? Atsakymas: kartu negyveno, tačiau N. K. dažnai atvykdavo pas ją į butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) (šiame bute gyveno ir jo mama D. K.). Su N. K. nebuvo šeima. Išsiskyrę toliau lytiškai santykiavo, tačiau retai. Bendravo kaip draugai, kartu bendro ūkio nevedė. Ji gauna iš valstybės pinigus, iš kurių ir gyvena. Kartais jį vaišindavo, kartais jis. Bendrai nieko nepirko, bendro turto neturi. Klausimas: Kodėl gyveno N. K. mamos bute, nors buvo išsiskyrę jau ilgą laiką? Atsakymas: kadangi neturėjo kur gyventi, nes su globėja buvo susipykusi, dėl to, kad jos neklausė, bei norėjo gyventi suaugusiųjų gyvenimą. Klausimas: gyvenant atskirai nuo N. K., jo mamos bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ar N. K. atvykdavo pas ją, jei taip, tai kokiu tikslu? Atsakymas: taip, lankydavosi maždaug į savaitę dvi dienas, aplankydavo ją ir savo mamą D. K. Tačiau ateidavęs jis ją nuolat įžeidinėjo, dėl ko tai darė ji nežino, galimai dėl to, kad jie susitaikytų ir vėl būtų pora. Kartais kai jis ateidavo jie lytiškai santykiavo. Klausimas: ar D. K. gyvendama kartu su ja matė ankstesnį N. K. minėtą smurtą, įžeidinėjimus jos atžvilgiu? Atsakymas: taip, mano, kad matė. Dažnai bandydavo jį sustabdyti, bet tik tam, kad kaimynai neišgirstų kas vyksta, nes bijojo prarasti socialinį būstą. Klausimas: ar ji mokėjo nuomą N. K. mamai už tai, kad leido jai gyventi jos bute? Atsakymas: ne, mokėjo tik už komunalines paslaugas, maždaug apie 100 eurų. Klausimas: minėjote, kad N. K. prieš ją smurtavo ir anksčiau, kodėl anksčiau nesikreipė į policiją? Atsakymas: nesikreipė, kadangi bijojo jo, be to po visko jis atsiprašydavo ir ji atleisdavo. Po įvykio su N. K. bendravo SMS žinutėmis, tačiau tik išsikraustymo ir raktų grąžinimo klausimais. Dėl tiriamo įvykio civilinio ieškinio nereikš, tačiau atleisti jam už šiuos jo veiksmus atleisti ir susitaikyti nenori (el. b. l. 185-190).

Įvykio vietos esančios adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 8 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrima įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Daugiabutis namas yra devynių aukštų. Laiptinė yra kairėje pusėje, šalia žalsvos spalvos pastato. Laiptinės durys yra rudos spalvos, ant jų mėlynais dažais užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į laiptinę, kairėje pusėje už sienos yra liftas. Pakilus liftu į aštuntą aukštą, dešinėje pusėje matomi laiptai, vedantys prie buto, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini). Bute įėjimo durys yra medžio imitacijos spalvos. Įėjus į butą, koridoriuje pastebimi išmėtyti rūbai. Dešinėje pusėje yra vonios kambarys, kairėje – miegamasis. Šalia miegamojo durų yra sandėliukas, kuriame laikomi įvairūs namų apyvokos daiktai. Priešais įėjimą yra svetainės patalpa. Joje šalia sienos stovi rudos spalvos komoda, kurios durelės atidarytos. Vaizdo stebėjimo kamerų nei bute, nei bendrose namo erdvėse nėra. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, daugiau reikšmingų objektų ar pėdsakų, galinčių turėti įtakos ikiteisminiam tyrimui, nėra (el. b. l. 36-39).

Bendrojo pagalbos centro skambučio 2025 m. gegužės 9 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92386094783, skambučio pradžia_ 2025-05-08 16_00_38)“. Garso įrašas apžiūrimas programa „Windows Media Player“. Garso įrašo trukmė 2 min. 4 sek. BPC - bendrasis pagalbos centras; P - pranešėjas; M - mergina; BPC - vienas, vienas, du. P - sveiki, prie mano buto priėjo mergina ir prašė policiją iškviesti (duomenys neskelbtini), pirma laiptinė. BPC - (duomenys neskelbtini) kiek? P - (duomenys neskelbtini). BPC - o butas? P - pirma laiptinė, mergina laiptinėje, o butas (duomenys neskelbtini). BPC - o ką mergina pas jus ten laiptinėje? P - galiu duoti pakalbėti jai. BPC - duokit. M - sveiki. BPC - sveiki, kas atsitiko? Merginos balsas girdimas drebantis, mergina labai jaudinasi, verkia. M - ant manęs pradėjo ranką kelti dėl nieko. BPC - kas? M - ant manęs pradėjo ranką kelti dėl nieko. BPC - kas? M - mano buvęs. BPC - tai jūs sugyventinė? M - mes su juo negyvename, aš su juo..(nesigirdi ką sako) gyvenu, bet jis atskirai gyvena. BPC - buvęs vaikinas smurtauja, taip? M - taip, ne pirmą kartą. BPC - ir ką skauda jums? Mergina verkia. M - jis man tiesiog trenkė į galvą su koja, pradėjo mane spardyti. BPC - o greitoji jums reikalinga? M - ne, nereikalinga. BPC - ar tikrai nereikalinga? M - nu nemanau. BPC - durų kodas yra? Mergina diktuoja durų kodą. BPC - kelintas aukštas, pirmas? M - (duomenys neskelbtini). BPC - o kur jis yra šiuo metu? M - jis dabar bute. BPC - o tai jūs viena dabar su juo bute? M - aš išbėgau į laiptinę, jis mane bandė sustabdyti. BPC - jūsų vardas pavardė? M - E. B. Mergina pakartoja vardą ir pavardę. BPC - o jis blaivus? M - jo. BPC - o vaikų mažamečių nėra namuose? M - nėra. BPC - o jūs pilnametė esat? M - jo. BPC - supratau, pasitikit policiją. Garso įrašo pabaiga (el. b. l. 95-98).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad N. K. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis N. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2025 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val. – 16.00 val. susitiko su E. B., prie jo namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ji pasiūlė nueiti į parduotuvę, nusipirkti pavalgyti, po ko ji galėtų pagaminti valgyti jo namuose. Grįžus su pirkiniais namo ir traukiant pastaruosius iš pirkinių maišo, E. B. pradėjo jį įžeidinėti: „lohas“, „duhas“. Jis tylėjo, nekreipė dėmesio į jos įžeidinėjimus, nenorėjo veltis į konfliktą. Matydama, kad jis nereaguoju į jos žodžius, E. B. bandė jam sukelti pavydą, sakė, kad susirinks daiktus ir važiuos pas kitą vaikiną. Jis jai neleido išvažiuoti ir rinktis daiktų, o taip pat norėjo pasiimti iš jos mobilųjį telefoną, kurį jai buvo nupirkęs, Tuomet E. B. pradėjo jį pulti: žnaibyti, draskyti viršutinę kūno dalį, tampyti už striukės. Norėdamas apsiginti nuo jos puolimo, E. B. gražiai paguldė ant žemės, tuomet ji jam patempė už plaukų. Po šio jos veiksmo jam sukilo pyktis, todėl jai dar gulint ant žemės 3 kartus silpnesnės rankos kumščiu (kairės) trenkė jai į veido sritį, po 2 kartus spyrė: vieną kartą į apatinę kūno dalį iš nugaros pusės, o kitą spyrį spyrė į veidą. Po šių jo veiksmų E. B. išėjo į kitą kambarį. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios E. B. duoti parodymai. Pastaroji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad 2025 m. gegužės 8 d., apie 15.00 val. pasiūlė susitikti N. K., kad jis jai paduotų skystį elektroninei cigaretei. Susitiko prie jo namų adresu (duomenys neskelbtini). Tuomet jie nuėjo į parduotuvę, einant į parduotuvę tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad ji nurodė, jog eis apžiūrėti kito buto, kadangi žada išsikraustyti. Jam ši naujiena nepatiko, bandė ją perkalbėti, tačiau ji laikėsi savo pozicijos. Iš parduotuvės grįžo į namus (duomenys neskelbtini). N. K. toliau konfliktavo dėl to, kad ji žada išsikraustyti. Supykęs jis bute likusius jos daiktus išmetė į laiptinę, ji ruošėsi susirinkti drabužius iš laiptinės, tačiau tuomet jis pats juos atgal sumetė į butą. Po ko priėjo prie jo ir iš jos norėjo atimti mobilųjį telefoną, teigdamas, kad jis jai jį nupirko. Jam atėmus mobilųjį telefoną, ji bandė jį atimti iš N. K., tempė jam už rankos, kurioje jis laikė mobilųjį telefoną, tada jis jai su ranka, kuria tiksliai nepamena, pradėjo kumščiu daužyti per galvą, trenkė maždaug 4 kartus. Tada jis suėmė ją už plaukų ir pargriovė, po ko pradėjo ją spardyti, spyrė į dešinės kojos sėdmenį, dešinės kojos klubą ir į galvą, jei tiksliau kaktą. Ji supanikavo ir užsidarė jo mamos kambaryje.

Anksčiau teismo aptarti ir neginčijamai nustatyti nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu atlikti nusikalstami veiksmai, o būtent – panaudotas fizinis smurtas, nulėmė fizinio skausmo atsiradimą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Minėta aplinkybė yra patvirtinta ne tik anksčiau aptartais proceso dalyvių – kaltinamojo bei nukentėjusiosios parodymais ir rašytine bylos medžiaga, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 9 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad vadovaujantis E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis :1. E. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinio smilkinio srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 8 d. 2. E. B. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, dešinio smilkinio srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 8 d. 3. Sužalojimai padaryti galimai 12-36 val. iki apžiūros, kas atitinka užduotyje nurodytą laikotarpi. 4. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 5. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą (el. b. l. 59-60).

Tai reiškia, kad būtent kaltinamojo N. K. nusikalstami, smurtiniai veiksmai, atlikti 2025 m. gegužės 8 d., apie 16.00 val., sukėlė nukentėjusiajai E. B. jaučiamą fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir šie pastarojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios patirtais padariniais. Juo labiau, anksčiau išvardinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis N. K. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir sukėlė pastarajai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą, suvokdamas, kad dėl jo smurtinių veiksmų bus sukelti padariniai, bei jų norėdamas. Tai reiškia, kad pastarasis veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindų nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad N. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis N. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įstatymų leidėjas numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę N. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

N. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš kitą asmenį (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, N. K. nėra teistas, tačiau baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jo nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus ir draudimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – 1) įpareigoti jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) įpareigoti tęsti mokslus (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) sudalyvauti elgesio pataisos programoje per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 4) nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. B. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis); 2) tęsti mokslus (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) sudalyvauti elgesio pataisos programoje per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausti bendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. B. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. 2025 m. gegužės 9 d. nutarimu kaltinamajam N. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 160-163). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Asmuo laikinai sulaikytas nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) tęsti mokslus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) sudalyvauti elgesio pataisos programoje per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausti bendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. K. 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant: 1) viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); 2) tęsti mokslus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 3) sudalyvauti elgesio pataisos programoje per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas) bei uždrausti bendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja E. B. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.