- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- II-377-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00243-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. A. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-3547-2023 (ROIK: 23195108719).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2023 m. vasario 24 d. nutarimu R. A. buvo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2023 m. sausio 18 d. 14.51 val. vairuodamas transporto priemonę Kaune, (duomenys neskelbtini) gatvėse, lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, pėsčiųjų perėjoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punktą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. skundžia Institucijos 2023 m. vasario 24 d. nutarimą ir prašo administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti, kadangi jis lenkimo manevrą spėjo užbaigti ir grįžti į savo važiuojamąją juostą dar iki prasidedant pėsčiųjų perėjai. Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad jį sustabdžius, iš pradžių nebuvo linkęs ginčytis su pareigūnais. Pareigūnai pasakė, ką padarė blogai, koks nusižengimas buvo padarytas. Tačiau važiuojant buvo atstumas tarp jo ir pareigūno, iš jo perspektyvos galėjo atrodyti kitaip, kad pareiškėjas kirto perėją. Bet kol buvo rašomas protokolas, jis turėjo laiko pagalvoti, prisiminti, kas ir kaip vyko, ir tikrai žino, kad prieš prasidedant pėsčiųjų perėjai jis buvo spėjęs sugrįžti į savo važiuojamąją juostą. Jo vertinimu, pareigūnai neteisingai nurodo faktines aplinkybes.
Šalies argumentai
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjo išsakytais argumentais bei skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, kadangi byloje esančių įrodymų pakanka spręsti, kad R. A. padarė jam inkriminuotą nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip į (duomenys neskelbtini) nusuko automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Priešais jį nusuko kažkurios vairavimo mokyklos mokomasis automobilis. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lenkimą, lenkė toje vietoje, kur yra punktyrinė kelio ženklinimo linija. Toliau buvo siaura ištisinė kelio ženklinimo linija. Pastebėjus šį manevrą apsisuko, pradėjo važiuoti paskui tą automobilį ir pamatė maždaug už 50 metrų dar vieną mokomąjį automobilį ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, grįžtantį į savo eismo juostą ant pėsčiųjų perėjos. Vaizdo įraše matyti „Iki“ parduotuvė, už parduotuvės yra (duomenys neskelbtini). „(duomenys neskelbtini)“ išvažiavo kažkur iš dešinės. Pažeidimas prasidėjo vaizdo įraše užfiksuoto pirmojo automobilio lenkimo metu. Vaizdo įrašo 59 s baigėsi antros transporto priemonės lenkimas.
Liudytojas D. V. teismo posėdžio metu parodė, kad patruliavo (duomenys neskelbtini) su M. T.. Atlikinėjo darbus kompiuteryje, kelio nestebėjo, bet pajautė, kaip vairavęs kolega M. T. padidino greitį. Paklausė jo, kas nutiko. Kolega pasakė, kad buvo atliktas lenkimas per perėją. Pasiteiravo, kokia transporto priemone. Po to ją sustabdė, vairavusiam asmeniui surašė protokolą. Iš vaizdo įrašo išvis nieko nemato. Nemato lenkimo. Kaip kolega matė įvykį, reikia jo klausti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Pareiškėjas R. A. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis atliko lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, ką imperatyviai draudžia daryti KET 140.4 punkto nuostatos.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.
Nagrinėjamu atveju R. A. kaltė padarius minėtą nusižengimą institucijos skundžiamu nutarimu buvo įrodinėjama policijos pareigūno, sustabdžiusio pareiškėją, tarnybiniu pranešimu bei vaizdo įrašu iš tarnybinio automobilio bei pareigūno portatyvinės kamerų. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia institucija skundžiamame nutarime, šių duomenų daryti neabejotiną išvadą, kad R. A. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, nepakanka.
Žemesnės instancijos teismas
Susipažinus su byloje esančiu vaizdo įrašu iš tarnybinio automobilio priekinės kameros, jame lenkimo per perėją manevras neužfiksuotas, ką taip pat nurodė ir kitas policijos pareigūnas D. V., buvęs tarnybiniame automobilyje keleivio vietoje, susipažinęs su byloje pateiktu vaizdo įrašu. Jo teigimu, lenkimo manevro faktą galėtų pakomentuoti jo kolega M. T., tačiau teismo posėdžio metu ir šis pareigūnas negalėjo aiškiai nurodyti, kuriuo būtent vaizdo įrašo laiku buvo padarytas nusižengimas. Jo teigimu, jam būnant vairuotojo vietoje tarnybiniame automobilyje, situacija kelyje buvo matoma geriau, tačiau ši aplinkybė vertintina kaip prielaida, kurios nepagrindžia jokie objektyvūs byloje esantys įrodymai. Šis liudytojas nurodė, kad lenkimo manevras buvo atliktas 59 vaizdo įrašo sekundę, tačiau iš pateikto įrašo matyti, kad jo fiksavimo lauke pareiškėjo automobilis netgi nėra fiksuotas, o policijos pareigūnams prireikė dar maždaug 40 sekundžių, važiuojant didesniu greičiu pasivyti ir sustabdyti pareiškėjo vairuotą automobilį. Taigi be pareigūno M. T. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių, jokie kiti duomenys, esantys byloje, pareiškėjo lenkimo per pėsčiųjų perėją nepatvirtina.
Institucijos atstovas akcentavo aplinkybę, jog būdamas sustabdytas, pareiškėjas iš pradžių pripažino padaręs nusižengimą ir tik po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, apimančiu ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jis pradėjo savo kaltę neigti. Tačiau vien ši aplinkybė savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti R. A. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Jis nuosekliai paaiškino, kad iš pradžių pažeidimą pripažino, nenorėdamas ginčytis su pareigūnu, tačiau vėliau, kol buvo rašomas protokolas, geriau pagalvojęs prisiminė, kad lenkimo manevrą baigė iki pėsčiųjų perėjos. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir toliau viso proceso metu pareiškėjas kategoriškai laikėsi šios pozicijos ir teigė, jog pareigūnas M. T. faktines aplinkybes nurodo neteisingai. Teismo vertinimu, sutiktina su pareiškėjo nurodomais argumentais, kad policijos pareigūnas, važiuodamas pakankamai dideliu atstumu, esant kelio lankui, apniukusiu oru, nesant geroms matomumo sąlygoms (kas akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašų), galėjo sąžiningai klysti vertindamas aplinkybę, kad jis lenkimo manevrą atliko nesibaigus pėsčiųjų perėjai.
Nekvestionuojant policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių teisingumo, pareigūno subjektyvaus situacijos vertinimo sąžiningumo, vis dėlto pažymėtina, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija yra tik vienas iš įrodinėjimo šaltinių ir, jame pateikus subjektyvų situacijos vertinimą, šis įrodymas negali būti suabsoliutinamas. Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik neabejotinai nustačius visus objektyviuosius ir subjektyviuosius inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, visų pirma, atliktą neleistiną veiksmą. Šiuo atveju, institucijos administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga – tarnybinio automobilio kameromis darytas vaizdo įrašas sukelia abejonių ne tik dėl to, ar pareigūnas esant aptartoms eismo sąlygoms, galėjo tinkamai įvertinti situaciją, bet ir dėl to, ar pareiškėjas iš tiesų lenkimo manevrą atliko pėsčiųjų perėjoje. Jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų pašalinti šias abejones, byloje nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, nenustačius objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių R. A. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių egzistavimą, visas abejones vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR-N-3547-2023 (ROIK: 23195108719) ir administracinio nusižengimo bylą R. A. atžvilgiu nutraukti.
Administracinio nusižengimo bylą, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.