Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-01 · Civilinė byla Nr. e2S-1097-480/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
e2S-1097-480/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03778-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
M. D.
Atsakovas
Lietuvos sveikatos mokslų universitetui
Kategorijos
  • 3.1.18.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1097-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03778-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.2.; 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. D. (M. D.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9720-748/2018 pagal pareiškėjos M. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio atsakovui Lietuvos sveikatos mokslų universitetui pareiškimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo – sustabdyti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – LSMU) rektoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą, iki galutinai bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas bei leisti pareiškėjai M. D. tęsti studijas įprastine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad ji studijuoja LSMU, 2018 m. sausio 25 d. vykusio atsiskaitymo universitete metu pareiškėja buvo pašalinta iš egzamino dėl pastebėto mobiliojo telefono ir atsiskaitymo metu turėto „paruoštuko“. Pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl akademinio nesąžiningumo. 2018 m. sausio 31 d. LSMU komisijos posėdžio metu pareiškėjos elgesys buvo pripažintas akademiniu nesąžiningumu. 2018 m. vasario 19 d. buvo priimtas sprendimas išbraukti pareiškėją iš studentų sąrašo. Pareiškėja yra pašalinta iš LSMU studentų sąrašų, nors nėra pasibaigęs terminas minėtam įsakymui apskųsti. Galimo akademinio nesąžiningumo atvejis buvo fiksuotas 2018 m. sausio 25 d., po sausio 31 d. pareiškėjai nebuvo teikiama jokia informacija apie jos atžvilgiu vykdyto tyrimo eigą ar sprendimus (išskyrus žodinį fakulteto dekano draudimą dalyvauti paskaitose ir atsiskaitymuose). Dėl nurodytos priežasties 2018 m. vasario 19 d. pareiškėja pakartotinai raštu kreipėsi į universiteto vadovybę dėl susiklosčiusio įvykio aplinkybių, prašydama jos atžvilgiu pritaikyti švelnesnę nei studijų reglamente numatyta griežčiausia nuobauda bei pateikė prašymą iki galutinio sprendimo priėmimo leisti jai dalyvauti studijų programoje įprastine tvarka. Atsakymo į nurodytą prašymą universitetas nėra pateikęs. Studijos universitete vyksta ciklais, atsiskaitymai yra pakankamai dažni, dalyvavimas paskaitose studentams yra privalomas, patenkinus pareiškėjos skundą ar ieškinį ir pakeitus jos atžvilgiu pritaikytą nuobaudą švelnesne, pareiškėjos dalyvavimas ugdymo procese taptų neįmanomu, be to, pareiškėja galėtų būti pašalinta iš universiteto dėl nepažangumo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nelieka jokios prasmės tolimesniam ginčo sprendimui.Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos M. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – sustabdė LSMU rektoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo; įpareigojo M. D. per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos pareikšti ieškinį.Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjos M. D. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti kaip nepagrįstą; arba pareikalauti, kad M. D. pateiktų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuostolių - 4 800,00 Eur, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. 4 800,00 Eur sumą įmokėtų į teismo depozito sąskaitą. Nurodė, jog skundžiama nutartimi teismas įpareigojo LSMU teikti paslaugas pareiškėjai, nors jų nebesieja sutartiniai santykiai, be to pareiškėja naudojasi universiteto paslaugomis neatlygintinai. Nėra pagrindo konstatuoti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsirastų pagrindas pašalinti pareiškėją iš universiteto už nepažangumą, kadangi pareiškėja turi teisę studijuoti pagal individualų studijų planą. Be to, skundžiama nutartimi buvo pažeistas proporcingumo principas, kadangi teismas prioritetą suteikė pareiškėjos atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį.Teismas nurodė, kad Mokslo ir studijų įstatymo 62 str. 1 d. 2 p. bei Universiteto Studijų reglamento 24.2 p., numato studentui teisę studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaujantis nustatyta tvarka (Studijų reglamento 116-119 p.). Teismas sprendė, kad pareiškėjai pasinaudojus šia įstatymo numatyta teise - pasirenkant studijuoti pagal individualų studijų planą, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju, nekiltų grėsmė jo vykdymui. Nenustačius grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo vykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas atkreipė dėmesį, kad skundžiama nutartimi sustabdžius 2018 m. vasario 19 d. įsakymo vykdymą ir taip sudarius sąlygas pareiškėjai M. D. naudotis teisėmis, kurias ji turėjo iki minėto įsakymo priėmimo, buvo suteikta galimybė naudotis LSMU paslaugomis neatlygintinai, kas pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus. Įvertinęs, jog išnyko aplinkybės, dėl kurių teismas konstatavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas panaikino 2018 m. kovo 12 d. nutartį.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja M. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį, kuria panaikinta ankstesnė 2018 m. kovo 12 d. teismo nutartis; panaikinus skundžiamą nutartį, nustatyti 7 dienų terminą atsakovo prašomai studijų įmokai į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad nekyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui. Pagal studijų reglamentą apeliantei studijuoti pagal individualų studijų planą galimybės nėra, nes pareiškėja iš studentų sąrašo išbraukta dėl akademinio nesąžiningumo. Anksčiausias terminas, kada būtų galima svarstyti tokį pareiškėjos prašymą, vadovaujantis reglamento 202 punktu yra ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po pareiškėjos išbraukimo iš studentų sąrašo.Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir leidimas gyventi Lietuvoje jai yra išduotas tuo pagrindu, kad ji studijuoja universitete. Pagal universiteto pateiktą informaciją panaikinus pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ji praras galimybę dalyvauti studijų programoje tiek pagal individualų planą, tiek įprastine tvarka, taip pat tai smarkiai apsunkina pareiškėjos galimybes ginti savo pažeistas teises dėl studijų sutarties nutraukimo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad sustabdžius rektoriaus įsakymo vykdymą būtų sudarytos sąlygos pareiškėjai naudotis teisėmis, kurias ji turėjo iki minėto įsakymo priėmimo, taip būtų suteikta galimybė naudotis atsakovo paslaugomis neatlygintinai, kas pažeistų sąžiningos konkurencijos principus. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja įsipareigoja nedelsiant apmokėti nustatytą mokėtiną sumą. Atsakovas pats nesuteikia jokios informacijos apie mokėtinas sumas ir terminus, todėl pats savo veiksmais kliudo pareiškėjai įvykdyti šią prievolę.Būtina pritaikyti laikinas apsaugos priemones iki ginčo tarp šalių išsprendimo, nes nutraukus šalių santykius kilusio ginčo tolimesnis sprendimas nebetektų prasmės, kadangi net tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus nebebūtų įmanoma atgręžti laiko ir suteikti pareiškėjai galimybę įprastine tvarka išklausyti paskaitas bei laikyti egzaminus, kuriuos šiuo metu yra priversta praleisti (tiek laimėjusi bylą, tiek ją pralaimėjusi pareiškėja prarastų bent vienerius studijų metus).Atsakovas VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį; teismui panaikinus skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį, prašo pareikalauti, kad pareiškėja pateiktų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto nuostolių - 4 800,00 Eur, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, t. y. 4 800,00 Eur sumą įmokėtų į teismo depozito sąskaitą. Nurodo šiuos argumentus:Universitetas niekada neteigė, kad pareiškėja turi teisę studijuoti pagal individualų studijų planą šiuo metu. Tokia teise būtų galima pasinaudoti, jei būtu panaikintas ginčijamas Universiteto rektoriaus sprendimas.Pareiškėja neatskyrė dviejų situacijų, dėl ko pateikė neteisingus argumentus teismui: pirma, galimybė pasinaudoti teise studijuoti pagal individualų studijų planą tuo atveju, jei būtų panaikintas ginčijamas rektoriaus įsakymas, ir antra, galimybė pasinaudoti studijų atnaujinimu po vienerių metų po studento išbraukimo iš studentų sąrašų. Kol nepriimtas kitas, nei kad nurodytas 2018 m. vasario 19 d. rektoriaus įsakyme, sprendimas, šiai dienai taikoma pastaroji nuostata.Studijų sutartis pasibaigė 2018 m. vasario 19 d. ir nuo šios dienos Universiteto ir studentės sutartiniai santykiai nesieja, todėl Universitetas neturėjo pagrindo informuoti pareiškėją apie mokėtinas sumas ar išrašyti sąskaitą už paslaugas. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones - leidus pareiškėjai dalyvauti studijų procese - sukuriamas precedentas, kai akademinės etikos ir sąžiningos konkurencijos principus pažeidusiam ir tai pripažįstančiam studentui būtų suteiktas pranašumas prieš kitus studentus, esančius tokioje pačioje situacijoje.Pareiškėja M. D. 2018 m. gegužės 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose skundą išnagrinėti skubos tvarka, kadangi šiuo metu universitete vyksta egzaminų sesija ir perlaikymai, kuriuose pareiškėjai svarbu dalyvauti, tačiau ji to padaryti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties, kuria panaikinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Civilinio proceso kodekso (CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams ir egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, kad ateityje galbūt kils grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo, tikėtina palankaus ieškovui, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. D. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – sustabdyti LSMU rektoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymo vykdymą, iki galutinai bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas bei leisti pareiškėjai M. D. tęsti studijas įprastine tvarka, nustatyti pareiškėjai 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos ir sustabdė LSMU rektoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymo vykdymą iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo; įpareigojo M. D. per 14 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos pareikšti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, sutikęs su atsakovo LSMU atskiruoju skundu, skundžiama 2018 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino 2018 m. kovo 12 d. nutartį, konstatavęs, kad nenustačius grėsmės galimai palankaus pareiškėjai sprendimo vykdymui, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nekyla grėsmė teismo sprendimo vykdymui, taip pat, kad sustabdžius rektoriaus įsakymo vykdymą būtų pažeisti sąžiningos konkurencijos principai. Apeliantės nuomone, būtina taikyti laikinas apsaugos priemones iki ginčo tarp šalių išsprendimo, nes, nutraukus šalių santykius, kilusio ginčo tolimesnis sprendimas nebetektų prasmės, kadangi net tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus nebebūtų įmanoma atgręžti laiko ir suteikti pareiškėjai galimybę įprastine tvarka išklausyti paskaitas bei laikyti egzaminus, kuriuos ji šiuo metu yra priversta praleisti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.).Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas būsimo ieškinio pagrįstumo klausimo nesprendžia, šiuo atveju dėl pareikšto prašymo tikėtino pagrįstumo (lot. prima facie) ginčo nėra, todėl aktuali šios nutarties 14 pastraipoje minėta antroji sąlyga, būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Taigi, būtent pareiškėjai tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktame prašyme nenurodė, kokį konkretų ieškinį teisme ji ketino reikšti, kurio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau iš prašymo turinio galima daryti išvadą, kad apeliantė nesutiko su LSMU rektoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymu jai paskirta nuobauda, kuri, apeliantės nuomone, yra per griežta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11331-285/2018 pagal apeliantės ieškinį atsakovui VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, kuriuo prašoma šalių sudarytos Užsienio kalba studijuojančio studento sutarties vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu, panaikinti atsakovo rektoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl braukimo iš studentų sąrašų“, panaikinti atsakovo rektoriaus 2018 m. kovo 16 d. įsakymą dėl ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo bei įpareigoti atsakovą vykdyti šalių sudarytą Užsienio kalba studijuojančio studento sutartį įprastine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį bei prie jų pateiktus įrodymus, taip pat LITEKO duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodė jokių argumentų bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kils grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės skunde nurodyta aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebebūtų įmanoma atgręžti laiko ir suteikti pareiškėjai galimybę įprastine tvarka išklausyti paskaitas bei laikyti egzaminus ir dėl to apeliantė prarastų bent vienerius studijų metus, taip pat tokios grėsmės neįrodo. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tenkinus apeliantės ieškinį dėl vienašališko Aukštojo mokslo sutarties užsienio kalba nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo panaikinti LSMU 2018 m. vasario 19 d. rektoriaus įsakymą, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas tokio galimai palankaus apeliantei teismo sprendimo įvykdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi panaikino teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį, kuria apeliantės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas siejamas su bendruoju teisės principu – proporcingumu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-663-186/2017).Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato aukštoji mokykla, suderinusi su studentų atstovybe. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad jos elgesys laikomas akademiniu nesąžiningumu ir ji pažeidė Studijų reglamento 325.2 punkto nuostatas, už kurių pažeidimą taikoma Studijų reglamento 390.4 punkte nustatyta nuobauda, t. y. pašalinimas iš Universiteto. Teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus apeliantei palankų sprendimą, apeliantė Mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Universiteto Studijų reglamento 24.2 punkto pagrindu turėtų teisę studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaujantis nustatyta tvarka (Studijų reglamento 116-119 p.). Apeliantės atskirajame skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, kad studijuoti pagal individualų studijų planą ir kartu įprasta tvarka būtų neįmanoma dėl per didelio krūvio, šiuo atveju neturi reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui.Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo atsiliepime nurodytai pozicijai, kad palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leidus apeliantei dalyvauti studijų procese tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iki rektoriaus įsakymo priėmimo, apeliantei būtų suteiktas pranašumas prieš kitus studentus, esančius tokioje pačioje situacijoje. Be to, būtų sukuriamas precedentas, kai akademinės etikos ir sąžiningos konkurencijos principus pažeidęs ir tai pripažįstantis studentas lanko paskaitas, laiko ir/ar perlaiko egzaminus, baigiamuosius patikrinimus ir pan., o pasitvirtinus, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo rektoriaus įsakymo, studentas galės prašyti studijų pažymėjimo (akademinės pažymos) (Studijų reglamento 194 p.) už tuo laikotarpiu studijuotus dalykus, jų įvertinimus, ir vėliau juos panaudoti dalykų įskaitymui (Studijų reglamento XII skyrius), jei pasinaudotų galimybe grįžti į studijas po vienerių metų (Studijų reglamento 195 p.). Todėl darytina išvada, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y. išskirtinės padėties apeliantei suteikimas pažeistų sąžiningos konkurencijos, šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principus.Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir kitais motyvais, tačiau iš esmės teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė