- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- 2YT-8227-984/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00352-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- R. B.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina V. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. kovo 15 d. sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises į mirusiam P. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,66 ha žemės, grąžinant natūra 0,18 ha žemės sklypą namų valdai bei grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su kitu bendrasavininku: P. B. – 2,48 ha, R. B. – 2,12 ha. Pareiškėjas minėtą žemę valdė ir disponavo kartu su motina V. B., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvui priklausančioje valdoje, tačiau savo vardu sutuoktiniui priklausančio turto neįregistravo. Nurodė, kad aplinkybę, jos pareiškėjo motina faktiškai paveldėjo ir valdė sutuoktiniui po jo mirties atkurtą nekilnojamąjį turtą, gali paliudyti kaimynai J. K., D. V.. Be to, nurodytą aplinkybę patvirtina ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma bei prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo kopija.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo dėl galimo palikėjų V. B. ir P. B. palikimo perėjimo valstybei ir neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu (b. l. 25-26).
3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius atsiliepime pareiškimą prašė nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, tuo pačiu nurodydamas, kad jei teismas nustatys, kad po pareiškėjo tėvo mirties pareiškėjo motina priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvui P. B., mirusiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 4, 7), įregistruotos nuosavybės teisės, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 10) (prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo sutuoktinio vardu 2001 m. gruodžio 20 d. pateikė pareiškėjo motina (b. l. 9), į 0,1800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 109/182 dalis 1,8200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 139/278 dalis 2,7800 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 12-13, 14-15, 16-17). Kita dalis žemės sklypų, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui (b. l. 14-15, 16-17). Pareiškėjo motina, P. B. sutuoktinė V. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 6). Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2004 m. birželio 22 d. pažymoje nurodyta, kad P. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), ir kad namuose, po jo mirties gyveno sutuoktinė V. B. (b. l. 8). Širvintų rajono II-ojo notaro biuro 2019 m. rugsėjo 11 d. pažymoje nurodyta, kad 2009 m. sausio 9 d. R. B. kreipėsi į notaro biurą su pareiškimu palikimui priimti po motinos V. B. mirties (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), o po P. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
5. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas.
6. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (Civilinio kodekso 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
7. Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjo tėvo P. B. mirties pareiškėjo motina, P. B. sutuoktinė V. B. per įstatymo nustatytą terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau toliau gyveno sutuoktinio namuose. Tai patvirtina 2004 m. birželio 22 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) pažyma bei Širvintų rajono 2-ojo notarų biuro notaro S. Kizino 2019 m. rugsėjo 11 d. pažyma. Taigi, pareiškėjo motina liko gyventi minėtuose namuose, bei pareiškėjo teigimu, kartu su pareiškėju valdė ir disponavo pareiškėjo tėvui (V. B. sutuoktiniui) nuosavybės teise priklausančia žeme, į kurią, pareiškėjo motinai pateikus 2001 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę mirusiam sutuoktiniui, pareiškėjo tėvui nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. kovo 15 d. sprendimą.
8. Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjo motina priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kiti suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyrius prašė pareiškimą nagrinėti pagal byloje pateiktus įrodymus. Byloje nėra asmenų, prieštaraujančių pareiškimo patenkinimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą laiko pagrįstu ir jį tenkina.
9. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. B. motina V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po P. B. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.