Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje ginčas keliamas dėl Teisingumo ministerijos veiksmų ir neveikimo, vykdant teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas, taip pat dėl pareiškėjo teisės reikalauti atlyginti iš to kildinamą turtinę žalą.

Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 str. 3 d.). CK 6.271 str. 4 d. nustato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 str. nustatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Bylos duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-02-26 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-5147-244/2015, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisė pareiškėjui 2 500 Eur neturtinę žalą (b. l. 36–47).

Teisingumo ministerijoje 2015-04-20 buvo gautas pareiškėjo prašymas, pervesti nurodytu sprendimu jam priteistą 2 500 Eur sumą į V. R. sąskaitą (b. l. 33).

Negavęs jam priteistos pinigų sumos, pareiškėjas su 2015-08-24 prašymu pakartotinai kreipėsi į Teisingumo ministeriją (b. l. 31–32), kuri 2015-09-01 raštu jį informavo, kad priteista pinigų suma gali būti pervesta tik į jo asmeninę sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos administruojamą asmeninę sąskaitą (b. l. 4).

Teisingumo ministerijoje 2015-09-01 buvo gauti antstolės V. Š. patvarkymai (b. l. 15–29), areštuoti A. M. priklausančias lėšas.

Apie gautus antstolės V. Š. patvarkymus ir tai, kad 2 500 Eur suma bus pervesta į jo depozitinę sąskaitą, pareiškėjas buvo informuotas Teisingumo ministerijos 2015-09-09 raštu Nr. (1.34.)7R-6308.

Teisingumo ministerija 2015-11-27 pervedė 2 500 Eur sumą į antstolės V. Š. depozitinę sąskaitą (b. l. 13).

Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija neturėjo teisėto pagrindo pervesti jam priteistą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-26 sprendimą turėjo įvykdyti per 3 mėnesius nuo jo 2015-04-16 prašymo gavimo dienos, neturėjo teisės vadovautis nuo 2015-07-01 įsigaliojusiomis Įstatymo nuostatomis.

Įstatymo 2 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (CK 6.271 straipsnis), atlyginti. Šių asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija. Pagal Įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asignavimų Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo (Įstatymo 2 str. 3 d.).

Pagal iki 2015-07-01 galiojusias Įstatymo 2 str. 6 d. nuostatas, vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į asmens nurodytą sąskaitą banke arba jo pageidavimu išmokamos grynais pinigais. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į nurodytą sąskaitą banke arba išmokėti grynais pinigais šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus terminus.

Nuo 2015-07-01 įsigaliojusioje Įstatymo2 str. 6 d. nustatyta, kad vykdant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus.

Pareiškėjas teigia, kad Teisingumo ministerija pažeidė jo teises, nes per 3 mėnesių terminą neįvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-26 sprendimo, be to, nepagrįstai vadovavosi nuo 2015-07-01 įsigaliojusiomis Įstatymo 2 str. 6 d. nuostatomis.

Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, teismo sprendimu priteistos sumos asmenims turi būti pervestos per tris mėnesius nuo jų prašymo gavimo dienos. Toks pareiškėjo prašymas su nurodytu sąskaitos numeriu Teisingumo ministerijoje buvo gautas 2015-04-20, todėl turėjo būti įvykdytas iki 2015-07-20. Kita vertus, nepasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-26 sprendimo vykdymo terminui, pasikeitė ginčui aktualus teisinis reguliavimas ir nustatyta, kad lėšos gali būti pervedamos tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Teisingumo ministerijoje 2015-04-20 gautoje sąskaitoje pareiškėjas buvo nurodęs ne savo, o kito asmens sąskaitą priteistai pinigų sumai pervesti. Teismo vertinimu, kadangi nustatytas 3 mėnesių terminas sprendimui įvykdyti nebuvo pasibaigęs, Teisingumo ministerija privalėjo vadovautis nuo 2015-07-01 įsigaliojusiomis Įstatymo 2 str. 6 d. nuostatomis ir negalėjo pervesti pareiškėjui priteistos sumos ne į jo asmeninę sąskaitą. Tokie Teisingumo ministerijos veiksmai negali būti vertinami kaip principo lex retro non agit pažeidimas, nes tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nebuvo pasibaigę. Apie tai, kad pareiškėjas turi nurodyti asmeninės sąskaitos numerį priteistai pinigų sumai gauti, Teisingumo ministerija jį informavo 2015-09-01 raštu, tačiau prašomos informacijos pareiškėjas nepateikė.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 99 str. 4 str. nuostatas, neįvykdyti teismo sprendimai dėl žalos atlyginimo, dėl priteistų sumų ir nesumokėtų baudų išieškojimo, taip pat neįvykdytos teismo patvirtintos taikos sutartys vykdomi CPK nustatyta tvarka.

CPK 585 str. 1 d. nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti 2015-09-01 gautus antstolės V. Š. patvarkymus (b. l. 15–29), todėl 2015-11-27 pervesdama pareiškėjui priklausančią sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, tinkamai įvykdė Įstatyme jai priskirtas funkcijas.

Pažymėtina, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d., administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, teisėtumo. Pagal CPK 510 str., skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (taigi, ir dėl antstolio patvarkymų, taip pat dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 510 str. 4 d.) nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme – apylinkės teisme, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu būdu ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Manydamas, kad antstolis, išieškodamas iš Teisingumo ministerijos pareiškėjui priteistą 2 500 Eur sumą, atliko neteisėtus veiksmus, pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Teisingumo ministerija, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-26 sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Teismas nenustatė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą bei išvestiniai reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.