Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

Iš pateiktų santuokos sudarymo įrašo, gimimo ir mirties liudijimų matyti, kad J. S. ir D. S. susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka nebuvo nutraukta, pareiškėjas Ž. S. yra J. S. ir D. S. sūnus, J. S. mirė (duomenys neskelbtini), D. S. – 2018 m. gegužės 6 d. Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas D. S. vardu, įgytas 2004 m. rugsėjo 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. santuokos metu. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro liudijimas ir Testamentų registro 2018-05-09 išrašas patvirtina, kad įstatyminis įpėdinis ir palikėją J. S. pergyvenusi sutuoktinė D. S. į notarą dėl palikėjo J. S. turto paveldėjimo ar nuosavybės liudijimo į sutuoktiniui priklausančią santuokinio turto dalį išdavimo nesikreipė. Pareiškėjo teigimu, po jo tėvo J. S. mirties tėvui priklausiusį ir abiejų tėvų bendrai užgyventą turtą faktiškai valdė jo mama D. S..

Teisme apklaustas liudytojas P. S., mirusiojo J. S. brolis, patvirtino, kad J. S. ir D. S. buvo įsigiję butą, esatį (duomenys neskelbtini), iki savo mirties tame bute gyveno, juo naudojosi D. S..

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.87 straipsnis). J. S. ir D. S. santuokos metu įgyto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinis rėžimas nepasikeitęs, jis padalintas tarp sutuoktinių nebuvo, įrašų apie bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą mirus vienam iš sutuoktinių nėra. Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad po J. S. mirties nei įstatyminis įpėdinis, nei jį pergyvenęs sutuoktinis įstatymo nustatyta tvarka paveldėti palikėjo turto iki šiol nesikreipė.

Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. D. S. – mirusio J. S. sutuoktinė, kuri, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis.). Duomenų, kad D. S. būtų atsisakiusi sutuoktinio palikimo ar pirmos eilės įpėdinis – sūnus – pretenduotų į palikėjo J. S. palikimą, nėra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjo mama D. S. po savo sutuoktinio, pareiškėjo tėvo J. S. mirties priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais – gyvendama bute, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė abiem sutuoktiniams, šį būstą prižiūrėdama, mokėdama mokesčius, t. y. su paveldimu turtu elgdamasis kaip savininkė ir palikimą priimdama faktiškai pradėdama jį valdyti. Palikėją J. S. pergyvenusios sutuoktinės veiksmais išreikštai valiai niekas neprieštaravo, įstatyminis įpėdinis – sūnus Ž. S. – dėl tėvo turto paveldėjimo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po J. S. mirties jo palikimą priėmė jį pergyvenusi sutuoktinė D. S..

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleistas, tačiau valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl jos iš pareiškėjo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.