Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-146-721/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
1-146-721/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21942-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
V. A.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Romanas Lupeika, Vilius Jonaitis, Vilis Jonaič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-146-721/2023 Proceso Nr. 1-01-1-21942-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.;
2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 1.1.7.2.3 (S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Juškuvienei, Aušrai Šilinskei, Indrei Mitkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam V. A., jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai, nukentėjusiajam V. M., jo atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) ūkvedžiu, gyvenamosios vietos adresas sutampa su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: 2022 m. birželio 1 d. apie 14 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini), į rankas paėmęs nenustatytą kiekį akmenų, metė juos į V. M. ir mėtomais akmenimis pataikė V. M. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje.

Kaltinamasis V. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino. Teisiamajame posėdyje paaiškino, kad yra verslininkas, stengiasi nesivelti į konfliktus. Su V. M. apie 10 metų yra sodo kaimynai, ankščiau jie pabendraudavo, bet V. M. visada būdavo agresyvus. 2022 m. birželio 1 d. jis, atvykęs į savo sodo sklypą, kuris ribojasi su V. M. sklypu, žiūrėjo, kaip buvo išpiltas smėlis. Kaimynas taip pat agresyviai nusiteikęs išbėgo reikšti pretenzijas. Jie apsižodžiavo, jis V. M. liepė grįžti į savo sklypą. Sakė, kai būsi blaivas, ateik ir kalbėsimės. V. M. lakstė pagal savo tvorą iš išorės, o jis žiūrėjo toliau kaip jo sklype smėlis išpiltas. Jis buvo nusisukus nuo kaimyno, kai pajuto smūgį į nugarą. V. M. šaukė, jog jiems dar ne taip padarys, juos iššaudys. Atsisukęs, pamatė V. M. stovintį prie vartelių, daugiau ten nieko nebuvo. Jis nuo to smūgio akmeniu į nugarą, parkrito. Pradėjo šaukti „ką darai“. Iš kito sklypo atbėgo jo sūnus, jį pakėlė, jie iškvietė policiją, kad sustabdyti įsisiautėjusį kaimyną. Kaimynas priekaištavo, dėl to, jog žemės prisilietė prie jo tvoros, kai vyko žemių stumdymas statybų metu. Tas žemių stumdymas vyko ne tą pačią konflikto dieną, jo tada ten net nebuvo. Buvo atvykęs žmogus, kuris stumdė žemę ir truputi žemių iškrito prie kaimyno tvoros. Jie tiesiog galėjo tas žemes pavalyti ir tiek, bet V. M. pareiškė pretenziją, kad jis įlindo į jo žemę. Sklype į daubą buvo pilamas smėlis. Jie su sūnumi buvo atvykę pažiūrėti, kaip buvo išpilta pirma mašina smėlio į tą daubą. Jie norėjo įsitikinti, ar galės pastumti, ar teks pilti toliau smėlį, bet teko pastumti, nes mašiną neįvažiavo. Mašina įvažiavo, tik apie 2 metrus į kelio pusę ir iki kaimyno V. M. sklypo buvo kokie 5 metrai. Kai kilo konfliktas su kaimynu, V. M. vartelius atidaręs šaukė, o jis prie kelio stovėjo. Konflikto metu tarp jų atstumas buvo apie 10 metrų. Kai iškvietė policiją, jis pasiliko stovėti toje pačioje vietoje, nes ten liko kaimyno mestas akmuo, sūnus stovėjo prie jo, o V. M. buvo nuėjęs prie savo namelio ir palipęs ant terasos. Kol policija atvyko, per tvorą šaukė vienas ant kito. Jis jokių akmenų nesvaidė ir jokių veiksmų V. M. atžvilgiu neatliko. V. M. sode dažnai girtauja. Kaimynas V. M. konflikto metu buvo girtas ir pats galėjo susižaloti. Jis girtas dažnai pargriūna. Nuo to ant jo kūno mėlynės galėjo atsirasti. Jis nematė, kad konflikto dieną V. M. būtų nukritęs, bet prie vartelių jis stovėjo netvirtai, buvo pasirėmęs. Įsikibęs į tvorą jis prabuvo visą laiką, normaliai nepaėjo. Mano, kad V. M. kerštauja, jį apkaltindamas mėčius akmenis į jį. Kerštauja todėl, kad jis kreipėsi į teisėsaugą dėl jo veiksmų, padaryto sužalojimo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas. Mano, jog V. M. dar prieš jų konfliktą buvo kažkur virtęs ir todėl ant jo kūno buvo kraujosruvų.

Nukentėjusysis V. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2022 m. birželio 1 d. jis dirbo sodo sklype ir po darbų, atsisėdęs terasoje, pamatė, kad į gretimą sklypą atveža žvyrą. Šalia savo sklypo stovėjo kaimynai A. ir jis pasakė, kad jie ištraukę jo sklypo riboženklį, taip pat paprašė, kad nepiltų žvyro ant jo tvoros, nes kai važiuoja mašinos, labai dulka. V. A. ir jo sūnus pradėjo konfliktuoti su juo, šūkauti. V. A. pradėjo jam grasinti ir pirmasis metė į jį akmenį. Po to prasidėjo mėtymas į jį akmenimis. Pirmas akmuo, kurį mėtė V. A., jam kliuvo į kairį šoną. Kadangi jo dešinė koja pavasarį buvo operuota antrą kartą, jis, saugodamas dešinę koją, buvo pasisukęs kairiu šonu į V. A.. Pagal intensyvumą gali konstatuoti, kad akmenis į jį mėtė ir V. A. sūnus. Matė kaip jie abu ant kairių rankų buvo prisidėję akmenų. Akmenimis į jį pataikė kokius 5 kartus. Akmenimis jam kliuvo kairės pusės šone link pilvo, į kairę koją virš kelio, trečias, ketvirtas smūgis nugaros pusėje po mente, virš juosmens kairėje pusėje ir penktas į tarpumentę, kiek aukščiau. Skausmą smūgiai sukėlė iš karto. Ne tik skausmą jis patyrė, bet ir šoką, nes tai buvo labai netikėta. Jis stresinėje būsenoje buvo, todėl tiksliai negalėjo suprasti kas ir keik metė bei pataikė į jį. Kai pradėjo į jį mėtyti akmenis, jis buvo savo sodo teritorijoje, stovėjo prie atvirų vartelių. Kai pradėjo mesti akmenis į jį, V. stovėjo ant kelio priešais jo sklypą. V. A. stovėjo priešais jo vartelius. Iš savo teritorijos jis jau buvo išėjęs. V. A. ir jo sūnus grasino, kad blogai bus ir jo žmonai, sakė, kad jis buvęs „mentas“, nes yra dirbęs policijoje, ir su juo bus susitvarkyta. Toks buvo žodinis konfliktas. Buvo gana ilgas pasižodžiavimas ir buvo išsakyta daug žodžių. Policiją iškvietė A.. Prieš tai A. matė, kad jis savo namo terasoje gėrė alų, todėl jie manė, kad gali daryti ką nori. Jis policijos pareigūnams sakė, kad buvo savo sklypo teritorijoje ir A. į jį mėtė akmenis. Tada jis sakė pareigūnams, kad jam kliuvo į nugarą, o kad kliuvo į kojas, pamiršo pasakyti. Jis stengėsi išvengti smūgių, todėl daug akmenų į jį nepataikė. Akmenys buvo mažesni nei kumštis. Policijos pareigūnai atvyko po keliolikos minučių. Su policijos pareigūnais jis bendravo, papasakojo kaip viskas buvo, sužalojimus parodė. Po įvykio tą pačią dieną mėlynių dar nebuvo. Į policininko klausimą ar jis rašys pareiškimą dėl to, kad A. į jį mėtė akmenis, pasakė, kad rašys pareiškimą tuo atveju, jei rašys A.. Bandė nesureikšminti to įvykio, nemanė, kad taip rimtai viskas užsisuks. Maždaug po savaitės jį iškvietė į policijos komisariatą, tada ir sužinojo, kad yra parašytas V. A. pareiškimas dėl sužalojimo. Tada jis tyrėjai parodė savo sužalojimus, policijos pareigūnai jam patarė kreiptis į gydytoją sužalojimams užfiksuoti. Jis tada kreipėsi į gydymo įstaigą, gydytojai taip ir nurodė, kad konflikto metu į jį buvo mėtoma akmenimis. Mano, kad įvykio laiką tikrai nurodė. Kai kreipėsi į šeimos gydytoją mėlynės dar tebebuvo. Gydytoja matavo jas centimetrais liniuote. Mėlynės buvo virš kelio, kairiame šone ties pilvu ir nugaros srityje. Aukštai nugaroje mėlynės nebuvo, nes kliuvo tiesiogiai į kaulą. Iki tol, kai V. A. pradėjo į jį mėtyti akmenis, jis niekur nugriuvęs nebuvo ir mėlynių jo kūne tikrai nebuvo. Dėl padarytų sužalojimų kreipėsi į policiją tik tada, kai jam buvo pateikti kaltinimai sužalojus V. A., nes jis tada gynėsi. Gindamasis, jis akmenis metė atgal ir tada A. atsitraukė. Du akmenis metė į V. ir abu kartus pataikė. Po to daugiau niekas akmenų nebemėtė. Jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, jis su tos bylos nukentėjusiuoju V. A. susitaikė, nes niekada neneigė, kad, gindamasis, metė irgi į jį akmenis. Padarytą neturtinę žalą įvertina 5000 eurų. Liko išliekamieji reiškiniai, jam atsinaujino depresija, kuria sirgo prieš 10 metų. Liepos mėnesį atsinaujino depresija vidutinio sunkumo, teko kreiptis į medikus, dokumentus pateikė.

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas Telšių apskrities vyriausiojo komisariato Mažeikių policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas M. Š. paaiškino, kad maždaug prieš metus, galimai pavasario pabaigoje, gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) soduose vyksta konfliktas. Dėl kaimynų konflikto vyko į (duomenys neskelbtini) sodininkų bendriją. Nuvykę, su kolega apklausė abi konflikto puses, paėmė skundą iš vienos pusės ir išvažiavo. Vieni rašė skundą, kitas konflikte dalyvavęs vyriškis dar nebuvo apsisprendęs. Kaimynai aiškino, kad apsimėtė akmenimis, vienas vyriškis buvo labiau nukentėjęs. Vienas vyriškis parodė nugaroje paraudimą, kitų sužalojimų nepamena. Aiškino, kad į jį akmenis metė kaimynas, o jis, gindamasis, metė atgal. Body kamerų įrašą jam tyrėja apklausos metu rodė. Pagal įrašą matė vieną paraudimą vyriškio nugaroje, ar jų daugiau buvo, dabar jau neatsimena. Panašu, kad tie paraudimai ant kūno buvo nauji, nes vėliau būna jau mėlynės. Paraudimų formos jau neatsimena, asmuo nurodė, kad tai nuo akmenų smūgio. Kaltinamąjį jis pažįsta, pas jį tvarkė padangas, žinojo tik jo vardą, pavardės ne. Jis tada atliko įvykio vietos apžiūrą, kolega apklausė asmenis. Ten buvo daug akmenų, gal kuris iš vyriškių ir rodė kuriais metė, nepamena. Akmenys ten buvo įvairaus dydžio. Akmenų buvo daug smulkių ir gal kumščio dydžio. Buvo žvyro krūva papilta labiau ant kelio, prie sklypo. Ar V. M. rodė kuriais akmenimis į jį buvo mesta, nepamena. Akmenys įvykio vietoje nebuvo fiksuoti, tikėtina dėl to, kad tų akmenų, kuriais buvo mesta, nebuvo galima išskirti, nes jų ten buvo ne vienas. Buvo sklypas tvarkomas, kiek ten tų akmenų buvo, negali atsakyti. Gal buvo neįmanoma visų akmenų užfiksuoti. Ar V. M. parodė vietą, kur buvo, kai į jį mėtė akmenis, nepamena. Nurodė, kad tas konfliktas vyko prie sklypo ribos, gal prie vartelių. Kai atvažiavo į įvykio vietą, V. M. elgėsi normaliai, bendravo, atsakinėjo į klausimus, papasakojo įvykio aplinkybes. Ar jis buvo šoke, sunku įvertinti. Atrodo, kad nukentėjusysis buvo kažkiek neblaivus, bet tai bendrauti su juo tikrai netrukdė. Teisė dėl pareiškimo rašymo jam buvo išaiškinta.

Liudytojo parodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1, b. l.61-64). Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas patvirtino.

Liudytoju teisiamajame posėdyje apklaustas Telšių apskrities vyriausiojo komisariato Mažeikių policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausias tyrėjas A. A. paaiškino, kad neprisimena kada tiksliai, buvo iškvietimas dėl konflikto tarp kaimynų. Tai buvo Mažeikių rajone, ne mieste. Kai nuvyko į įvykio vietą, ten kažkas konfliktavo, lakstė. Jis tada bendravo su kažkuriuo iš konfliktavusių asmenų. Su kuriuo jis bendravo, jau neatsimena. Atrodo, kad buvo abudu prieš tai konfliktavę asmenys. Su kuriuo bendravo labiau, neatsimena. Kažkas ten vyko su akmenimis, kažkuris iš vyriškių apsvaidė ir į sklypą primėtė. Ar buvo padaryti kam nors kokie sužalojimai, nepamena. Ar įvykio vietoje matė akmenis, ar juos rinko, neatsimena.

Liudytoja D. B. - B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dirba šeimos gydytoja UAB „M.“ ir UAB „M.“. Tuo laiku, kai apžiūrėjo nukentėjusįjį V. M., buvo šeimos gydytoja UAB „Š.“. V. M. kreipėsi į šeimos gydytoja 2022 m. birželio 9 d. apie 15.30. Jis ją informavo, kad 2022 m. birželio 1 d. jis buvo sumuštas iš matymo pažįstamų asmenų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūra vyko dalyvaujant jai ir pacientui. Pažymoje, kuri yra pristatyta, ji aprašė paciento sveikatos įvertinimą, tai ką tuo metu matė. Apžiūra paprastai trunka apie 15-20 minučių. Šiuo atveju apžiūra truko apie 10 min. Visada, kai pacientas ateina, ji pacientą išklauso, apžiūri ir pradeda pildyti dokumentus. Ji gali pakartoti tik tai, ką tada užfiksavo, o interpretuoti kas yra parašyta negali, nes neprisimena. Hematomą žasto srityje išmatavo liniuote, kuri yra jos kabinete. Hematomos yra netaisyklingos formos, matuojamas yra skersmuo. Hematomos nėra galimybės tiksliai išmatuoti, nebent įvesti 10 parametrų. Ji jų nefotografuoja. Hematomų spalvos ir formos negali pasakyti, nes neprisimena, kaip jos atrodė. Negali pasakyti, kada jos atsirado. Įrašuose nurodyta, jog nukentėjusysis V. M. buvo sumuštas 2022 m. birželio 1 d., kaip teigė pats pacientas, o jos kompetencija neleidžia įvertinti, kokio senumo hematomos yra ant jo kūno. Medicininiuose dokumentuose yra pažymėta „nepatikslinta“ diagnozė, tai reiškia, kad nėra detalios išvados, nes hematomų yra daug ir negalima pasakyti kokio senumo, kokio gilumo jos yra. Hematomų spalva atitiko paciento nurodytą laiką, kada jis buvo sumuštas. V. M. galėjo būti sužalotas 2022 m. birželio 1 d. Ji negaliu pasakyti, kokio įvykio pasėkoje galėjo šitos hematomos atsirasti. Nukentėjusiajam V. M. jokios medicininės pagalbos suteikti tądien nereikėjo. Yra tokia tvarka, jei dirba šeimos gydytojas, pacientas turi kreiptis pas jį, o ne į skubios medicinos pagalbos skyrių. Kodėl jis nesikreipė iš kart po įvykio į medikus, negali atsakyti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas teismo medicinos tarnybos specialistas T. Š. paaiškino, kad jis surašė specialisto išvadą Nr. K 892/2022 (04) dėl V. M. kūno sužalojimų, remiantis UAB „Š.“ pateiktu medicininiu išrašu, kurį išrašė šeimos gydytoja D. B. – B., 2022 m. birželio 9 d. 15.37 val. Ar sužalojimai galėjo būti padaryti, mėtant į nukentėjusįjį akmenis, negali tiksliai pasakyti, bet ir negali paneigti tos galimybės. Jam buvo pateikta UAB „Š.“ V. M. asmens sveikatos istorija, kurioje buvo daug dokumentų, vienas iš jų šeimos gydytojo įrašas apie byloje nurodytą įvykį. Jis rėmėsi išrašu, 2022 m. birželio 9 d. 15.37 val. išrašytu šeimos gydytojos iš asmens sveikatos istorijos, pagal kurį galėjo spręsti apie sužalojimus. Nuotraukų ir vaizdo medžiagos jis neturėjo. Pateikta buvo užduotis ir minėti medicininiai dokumentai. Tikėtinumo, jog sužalojimai buvo padaryti 2022 m. birželio 1 d. jis negali patvirtinti ar paneigti, nes neturėjo vaizdinės medžiagos ir žmogus nebuvo atvykęs. Pagal turimus dokumentus sužalojimų lokalizacija yra kairėje pusėje. Negali atsakyti, ar tie sužalojimai atsirado dėl griuvimo, nes tai priklauso kur, ant ko ir iš kokio aukščio krenti. Yra parašyta kairėje pusėje hematoma, bet neparašyta kokiame aukštyje ji yra. Pasisakyti į šį klausimą neturi galimybės, nes nežino tikslios sužalojimo lokalizacijos. Iš policijos pareigūnų nufilmuotos Body kameromis medžiagos teismo medicinos tarnybos išvados nėra daromos. Nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu nurodžius tas vietas kur buvo pataikę akmenys, pridėjus filmuotą policijos pareigūnų Body kameromis filmuotą medžiagą, negalėtų patikslinti savo išvados, nes tai yra subjektyvūs nukentėjusiojo parodymai.

Teisiamajame posėdyje apklaustas gydytojas ekspertas P. P. paaiškino, kad tvirtina savo pateiktą konsultacinio specialisto išvadą. Jo išvadoje parašyta, jog V. M. sužalojimai yra būdingi griuvimui, nes jie yra vienoje pusėje. Jei jie būtų skirtingose pusėse, tai būtų galima daryti išvadą, kad sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Šiuo atveju, galima padaryti tik vieną išvadą, kad tai – senos kraujosruvos. Savo išvadoje jis padarė prielaidą, jog šitie sužalojimai negali būti padaryti metant akmenį, nes metant akmenį jis nepataiko 90 laipsniu kampu ir būna su odos nubrozdinimu. Jei būtų buvęs mestas akmuo, būtų atsiradę odos nubrozdinimų, kuriuos šeimos gydytoja būtų pastebėjusi. Praslystantis akmuo nepadaro 7x1 cm kraujosruvos, tai priklauso nuo kraujagyslės, jos išsidėstymo ir jos plyšimo. Akmeniui tiesiai pataikius, dažniausiai yra apvalios, ovalios kraujosruvos. Griūnant gali susidaryti tokios kraujosruvos, nes tai priklauso nuo to, ant ko užvirsti. Tokios kraujosruvos gali susidaryti užvirtus ant gulinčių šakų. Mažai tikėtina, jog nurodytos nukentėjusiojo V. M. aplinkybės atitiktų šiuos sužalojimus. Nėra didelio skirtumo tarp kraujosruvos pargriuvus ir kraujosruvos, kuri atsirado, pataikius akmeniui. Išvada jis pateikė remiantis tais duomenimis, kuriuos pateikė kaltinamojo gynėjas. Nežinoma kokiose plokštumose yra kraujosruvos, žinoma tik tai, kad jos yra kairiame kūno šone. Nuo kritimo atsiradusios kraujosruvos būna ant vieno šono.

Šalies argumentai

Iš 2022 m. birželio 1 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui pateikto V. M. protokolo - pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi dėl to, kad 2022 m. birželio 1 d. apie 14 val. būdamas (duomenys neskelbtini), buvo apmėtytas akmenimis V. A. ir jo sūnaus, mėtomi akmenys jam pataikė į kairės rankos žasto sritį, kairės kojos kelio sritį, taip pat į nugarą. Asmenys tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo dėl jam sukelto fizinio skausmo nubausti įstatymo numatyta tvarka V. A. ir jo sūnų (1 t., b. l. 2-13).

Iš 2022 m. birželio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame sklype stovi vieno aukšto pilkos spalvos namas, rudu stogu. Dalis kiemo yra apsėta žole, kita dalis išklota žvyru, kuriuo galime patekti į name įrengtą garažą. Namo teritoriją nuo gatvės pusės juosia rudos spalvos medinė tvora. Šiaurinėje pusėje minėtas sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) esančiu sklypu., kuris dalinai padengtas smėliu. Ties šiaurės rytinėje pusėje esančiu žemės riboženkliu, kuris skiria minėtus sklypus, matoma krūvelė akmenų. Įvykio vietoje niekas nepaimta, tyrimui reikšmingų pėdsakų nesurasta (1 t., b. l. 30-32).

Atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo V. M. ir įtariamojo V. A. prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 107-113).

Atlikus akistatą tarp nukentėjusiojo V. M. ir specialiojo liudytojo D. A. prieštaravimų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 87-93).

Iš 2022 m. liepos 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvados Nr. G 892/2022(04) matyti, kad V. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. V. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į UAB ,,Š.“ 2022 m. birželio 9 d., sužalojimų padarymo galimybė užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku nėra atmetama. V. M. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b. l. 120).

Iš UAB ,,U.“ teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados matyti, kad teismo medicinos gydytojas P. P. pagal kaltinamojo gynėjo jam pateiktus dokumentus pateikė išvadą, jog V. M. buvo padaryti keturi sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaroje kairiame šone tie apatine šonkaulių riba, kairio šono srityje, kairės šlaunies apatinio trečdalio srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje būdingi griūvimui, nes sužalojimai išsidėstę vienoje kūno pusėje-kairiame kūno paviršiuje. Mažai tikėtina, kad kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų lokalizaciją bei pobūdį, padaryti į V. M. mėtant akmenis. V. M. į UAB ,,Š.“ kreipėsi 2022 m. birželio 9 d., kur apžiūros metu nėra aprašyta kraujosruvų spalva, todėl sužalojimo laiko nustatyti nėra galimybės, išskyrus kad jos padarytos iki kreipiantis medicinos pagalbos. V. M. nustatytos poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mąstą. ( t. 2, b. l. 107-110).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, kurių pavadinimuose nurodyta įvykio data ir laikas bei aprašyti. Vaizdo įrašuose matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vieta, išlipus jiems iš automobilio lauke kalbasi su V. A. ir D. A.. Po to policijos pareigūnai nueina pas V. M. ir bendrauja su V. M., kuris pasako, kad pataikė jam į nugarą, maunasi marškinėlius, rodo nugarą, policijos pareigūnai paklausia į kurią maždaug vietą. V. M. ranka parodo, maždaug ties nugaros viduriu kairėje nugaros pusėje. Policijos pareigūnas pasako ,,paskui čia va šone“. V. M. kairės pusės šone matomas paraudimas (padaroma ekrano nuotrauka ir prie šio protokolo prieduose pridedama). Toliau policijos pareigūnai užsirašo V. M. telefono numerį, sako jam, kad esant nesutarimams, reikia kviesti tarnybas, pakomentuoja, kad šis konfliktas yra principo reikalas, V. M. sutinka su tuo, sako, kad jei jie būtų atėję, atsiprašė, viskas tuo būtų baigęsi. Pareigūnas paklausia ar turės pretenzijų, V. M. atsako, kad jei jie turės, tai turės ir jis, jei ne, tai jis neturės. Policijos pareigūnai nustato V. M. girtumą 1,27 promiles. Pareigūnai pildo dokumentus. Policijos pareigūnai išeina iš V. M. namo nuėjo prie V. ir D. A., klausia jų kas čia buvo. D. A. ir V. A. papasakoja kas įvyko, savo įvykio versiją. D. A. sako, kad parodytų nugarą, parodyk kelią. Pareigūnas paklausia, ar jie ir metė akmenį, tiek V. A., tiek D. A. atsako kad niekas nemetė. Tada pareigūnas pasako, kad V. M. sakė, kad metė jie iš akmens, ir kad jam mėlynė yra, tai ir kur ta mėlynė jam? V. A. atsako, kad jis nežino, iš kur jam, ir rodo savo koją, koks yra kėlėnas, kaip susižalojo krisdamas. Pareigūnas paklausia, kuris rašys pareiškimą? abu vyrai ( D. ir V. A. atsako, kad abu rašys. Tada pareigūnas paklausia apie ką pareiškimą rašys, kas nukentėjo? D. A. ir V. A. sako, kad jiems abiem grasino, D. A. sako, kad jam ginklu grasino, pasako tėvui ,,rašyk tu“, pasako, kad jie su tėvu važiuos į ligoninę, V. A. pasako, kad skauda nugarą. Pareigūnas pasako, kad galima važiuoti į policijos komisariatą dokumentus pildyti, arba galima čia vietoje supildyti. V. A. pasako, kad geriau čia vietoje, ir nueina prie policijos tarnybinio automobilio. Daugiau bylai reikšmingos informacijos nestebima (1 t., b. l. 160-164).

Iš 2022 m. birželio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2022-06-01 liudytojo D. A. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas garso įrašas. Įrašas paleidžiamas naudojant programą ,,Groove“ muzika, įrašo pavadinimas Balsas003.m4a. Įrašo trukmė 4 minutės 1 sekundė, prasidėjus garso įrašui girdisi trijų vyrų balsai, vyrai šaukia vienas per kitą, kalba necenzūriniais žodžiais, tarpusavyje aiškinasi įvykio aplinkybes. Pokalbyje dalyvauja įrašą pateikęs D. A., bei kaip galima suprasti jo tėvas V. A. ir V. M., padaryta stenograma (1 t., b. l. 185-187).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 1497/2023 (04) matyti: 1) V. M. nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje. 2) Vertinant nustatytus kūno sužalojimus atskirai , jie gali būti padaromi tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir galimai paviršius. 3) V. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti ė trauminių poveikių metu. 4) Remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis, nėra galimybės konkrečiai pasisakyti, su kokiu tiksliai daiktu ir galimai paviršiumi kontaktuojant padaryti V. M. nustatyti kūno sužalojimai. V. M. nustatytų kūno sužalojimų padarymo galimybė klausime nurodytais kietais bukais daiktais (t. y. akmenimis), atsižvelgiant į galimas įvairias jų formas ir paviršiaus variantus, nėra atmetama. 5) Vertinant V. M. nustatytus sužalojimus atskirai, jie gali būti padaromi tiek suduodant smūgius kietais bukais daiktais, tiek ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ir galimai paviršius. Sužalojimų, nustatytų V. M., padarymo galimybė ir griuviminės traumos metu nėra atmetama, tačiau tiksliai pasakyti, ar V. M. nustatyti kūno sužalojimai visumoje galėjo būti padaryti konkrečiomis situacinėmis griuviminės traumos aplinkybėmis, galima patikslinus sužalojimų lokalizaciją, pateikus konkrečias tikslias griuvimiės traumos aplinkybes. 6) Remiantis turimais duomenimis, vertinant sužalojimus atskirai, atsižvelgiant į turimuose medicininiuose dokumentuose aprašytų poodinių kraujosruvų kairiame žaste ir nugaroje matmenis, kontaktuojantis kietas bukas daiktas galėjo būti ribotas briauną turintis ar pailgas. Remiantis turimais duomenimis, vertinant sužalojimus atskirai, bei atsižvelgiant į turimuose medicininiuose dokumentuose aprašytos poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje matmenis, kontaktuojantis kietas bukas daiktas galėjo būti ribotą paviršių ar briauną turintis ar pailgas. Remiantis turimais duomenimis, vertinant sužalojimus atskirai, poodinė kraujosruva kairiame šone galėjo būti padaryta kontakto tiek su kietu buku daiktu, tiek ir galimai paviršiumi metu. V. M. nustatytų poodinių kraujosruvų forma patikslinta baudžiamosios bylos t. 2 b. l. 130, D. B.-B.. Akmuo pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę yra plačios grupinės priklausomybės kietas bukas daiktas, kontakto su kuriuo metu susiformavus poodinei kraujosruvai jos forma priklauso nuo kontaktuojančios kūno vietos anatominių ypatumų, kontaktuojančio daikto formos ir paviršiaus ypatumų bei jėgos stiprumo. 7) V. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į UAB ,,Š.“ 2022 m. birželio 9 d. sužalojimų padarymo galimybė nurodytu laiku (2022 m. birželio 9 d. apie 14.00 val.) nėra atmetama. 8) V. M. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, nustatytų V. M., padarymo metu, įprastomis sąlygomis (nesant skausmą slopinančių veiksnių), yra jaučiamas fizinis skausmas.

Veikos vertinimas

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad V. A. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. M. metu, tyčia, mėtydamas į V. M. akmenis, pataikė jais V. M. į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais, padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais V. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas šias išvadas daro vertindamas kaltinamojo ir nukentėjusiojo, liudytojų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kitus byloje surinktus duomenis.

V. M. į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatą dėl 2022 m. birželio 1 d. jam padarytų kūno sužalojimų kreipėsi tik 2022 m. birželio 10 d. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini), buvo apmėtytas akmenimis V. A. ir jo sūnaus, mėtomi akmenys jam pataikė į kairės rankos žasto sritį, bei kairės kojos kelio sritį, taip pat į nugarą.

Nukentėjusysis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškino, kad po žodinio konflikto pirmas į jį metė akmenis V. A., jam net atrodo, jog kartu su V. A. akmenis į jį mėtė ir jo sūnus D. A.. Tuomet nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai kūno kairėje pusėje, nes jis buvo atsisukęs į kaltinamąjį kairiuoju šonu, saugodamas neseniai operuotą dešinę koją.

Nors V. M. dėl jam padarytų kūno sužalojimų į policiją kreipėsi ne iš karto po įvykio, jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš liudytojų policijos pareigūnų M. Š. ir A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad 2022 m. birželio 1 d. jie pagal iškvietimą vyko į įvykio vietą Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), dėl konflikto tarp sodo kaimynų dėl sode vykstančių statybos darbų. M. Š. nurodė, jog arba jis, arba jo kolega, su kuriuo dirbo tą dieną, turėjo būti surašę tarnybinį pranešimą apie šį įvykį. Atvykus į įvykio vietą, būtent V. M. rodė jiems savo kūną, aiškino kur buvo sužalotas. Peržiūrėjęs Body kameros vaizdo įrašą, M. Š. patvirtino matęs ant V. M. kūno, t. y. nugaros kairės pusės šone aiškiai matomą paraudimą, ir patvirtino vaizdo įraše užfiksuotus savo išsakytus žodžius ,,paskui čia va šone“, turėdamas omenyje, tą matomą paraudimą, tai yra jo balsas. Iš vaizdo medžiagos matosi, kad įvykio dieną jis matė sužalojimus ant V. M. kūno. Liudytojas M. Š. patvirtino matęs ant V. M. kūno tiek šone paraudimą, tiek nugaros kairėje pusėje maždaug ties mentimi paraudimą ir kairėje pusėje virš kelnių juosmens paraudimą. Bendraudamas įvykio vietoje su V. A., pastarajam liudytojas pasakė, kad V. M. yra mėlynė. V. M. sakė, jog į jį buvo mėtomi akmenys ir dėl to ant jo kūno atsirado šie matomi sužalojimai. Kadangi kiti įvykyje dalyvavę asmenys aiškino, kad į V. M. akmenų nemetė, o ant V. M. nugaros matėsi paraudimai, M. Š., kalbėdamas su jais, tuos matytus paraudimus pavadino mėlynėmis.

Liudytojas A. A. taip pat patvirtino, jog Body kameros vaizdo įraše girdisi jo balsas, jis sako žodžius ,,nelabai matosi“, tai tikriausiai V. M. rodomi sužalojimai nebuvo ryškūs, ar kad kraujuotų. V. M., pas kurį buvo sodo namelyje, jiems sakė, kad į jį buvo mesti akmenys, todėl liudytojas kitų konflikto dalyvių paklausė, ar jie ir metė akmenis į kaimyną, tačiau jie atsakė, kad akmenų nemetė, dėl to jų ir buvo paklausta, tai iš kur ant kaimyno kūno mėlynės (sakydami mėlyne tikriausiai turėjo omenyje tą matytą paraudimą kairiame V. M. šone).

Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje nukentėjusysis V. M. visada nuosekliai nurodė jam padarytų sužalojimų aplinkybes. Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų M. Š., A. A. parodymai teismui nekelia abejonių. Liudytojai patvirtino, kad matė paraudimus ant nukentėjusiojo kūno būtent tose vietose, kuriose medicinos dokumentuose 2022 m. birželio 9 d. šeimos gydytoja D. B.-B. konstatavo įvairaus dydžio poodines kraujosruvas - kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje.

Nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialistų išvados, kuriose nurodyta, kad V. M. buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje bei konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad V. M. nustatytos kraujosruvos kairiame žaste, nugaroje, kairiame šone, kairėje šlaunyje ir nėra atmetama galimybė, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti akmenimis. Taip pat nėra atmetama galimybė, jog sužalojimai padaryti kaltinime nurodytu laiku. Padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. A. parodymai apie konfliktą bei savo atliktus veiksmus, vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės dėl savo paties neteisėto elgesio. Taip pat nelogiškas jo paaiškinimas, jog V. M. pranešė policijos pareigūnams apie neva jam padarytus sužalojimus mėtant į jį akmenimis, kerštaudamas jam už tai, kad jis kreipėsi į policijos pareigūnus ir dėl jam padaryto sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Toks kaltinamojo paaiškinimas akivaizdžiai prieštarauja byloje nustatytai aplinkybei, kad V. M. jau 2022 m. birželio 1 d. policijos pareigūnams aiškino apie jam akmenimis padarytus sužalojimus ir juos net rodė atvykusiems policijos pareigūnams. Nenustatyta, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti tretieji asmenys ar jis galėjo susižaloti pats. Byloje nenustatyta jokių duomenų, kad nukentėjusysis, liudytojai turėtų kokių tai motyvų apkalbėti kaltinamąjį V. A., o teismo medicinos ekspertai - duoti klaidinančias išvadas. Nors kaltinamasis ir teigia, kad nukentėjusysis dažnai būdamas girtas griuvinėja ir sužalojimai galėjo atsirasti jam parkritus, tai patvirtinančių duomenų į bylą nėra pateikta.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t. y., kad jis V. M. tarpusavyje kilusio žodinio konflikto metu, mėtė į pastarąjį akmenis - tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tarp jo tyčinių veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika gali būti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Būtinasis priežastinis ryšys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga padariniams atsirasti (be jos šie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Kaltinamasis V. A., suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, akmenų metimas į nukentėjusįjį, sukels įstatyme numatytas pasekmes. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymų sveikatos sutrikdymą padarė nukentėjusiajam V. M. veikdamas tiesiogine tyčia. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje patvirtino, kad jam skaudėjo; po kelių dienų atsirado mėlynės, kreipdamasis pas gydytoją, jis rodė atsiradusias kraujosruvas, kurios užfiksuotos specialistų išvadose ir ekspertizės akte.

Dėl bausmės ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo V. A. at­sa­ko­mybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tyčinė (BK 11 straipsnio 4 dalis), baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (2 t., b . l. 40-41), dirba (2 t., b. l. 45), neteistas (2 t. , b. l. 42), neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 43-44).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Ši bausmė bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslų.

Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą jis pagrindžia tuo, kad patyrė tiek dvasinius, tiek fizinius išgyvenimus. Visa ši situacija sukrėtė nukentėjusįjį, atsirado nerimas, atsinaujino depresiją, kuria jis sirgo prieš dešimt metų. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė. Kaltinamasis nepripažįsta nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Teismui sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau-CK) nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus sveikatos, artimųjų ir kt. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis V. M. patyrė išgyvenimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusysis būtų ilgą laiką gydęsis ar būtų visiškai priklausomas nuo artimųjų, negalėtų dirbti savo mėgiamo darbo ar užsiimti mėgiama veikla. Byloje nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kad šiuo metu yra išlikę liekamieji reiškiniai po jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, atsižvelgiama ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to būtų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimą su sunkiomis pasekmėmis. Pateiktas į bylą medicininis dokumentas nepatvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi liepos mėnesį į gydytojus dėl depresijos, atsiradusios būtent dėl nagrinėjamo įvykio. Šis teiginys niekuo nepagrįstas. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis V. A. padarė nesunkų nusikaltimą.

Teismas pažymi, kad dėl aukščiau minėtų argumentų, negalima nustatyti nepagrįstai didelio, neteisingo ir neprotingo neturtinės žalos dydžio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos dydžiu negalima piktnaudžiauti, nukentėję asmenys negali pralobti ir nepagrįstai atsidurti aiškiai daug geresnėje finansinėje situacijoje, negu jie buvo prieš nusikalstamos veikos padarymą. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 straipsnyje numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir mažintinas iki 200 Eur.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamasis ir nukentėjusysis procese turėjo atstovus advokatus, už jų teisines paslaugas patyrė nemažų išlaidų.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis V. M. patyrė 1890,00 Eur išlaidų advokato Viliaus Jonaičio teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi nukentėjusiojo teisė reikalauti šių advokato išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo yra teisėta ir pagrįsta. Išlaidos yra pagrįstos, kadangi advokatas dalyvavo ikiteisminiame tyrime, ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, visa tai įrodyta rašytiniais įrodymais.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Daiktinių įrodymų byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. DVD kompaktinės plokštelės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotinos kartu su bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. A. nukentėjusiojo V. M. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš V. A. 1890, 00 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apmokėti nukentėjusiojo V. M. naudai.

DVD kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Nadežda Kiubienė