Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą, skolininkas D. G., skolininko darbdavys UAB ,,A. s.“, vadovas A. J., išieškotojas Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - ŠAVPK).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis prašė pareiškimu už jo reikalavimų nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą, skirti UAB „A.S.“ vadovui A. J. piniginę baudą (CPK 585 str. 2 d.).

Pareiškime teismui antstolis A. B. nurodė, kad jo kontoroje vykdoma vykdomojo byla Nr. 41-8/2016 dėl 22,45 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių įstatyminių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo iš D. G., 3 eilės išieškotojui Šiaulių apskrities VPK naudai pagal 2015-07-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-13 išduotą teismo įsakymą. Taip pat vykdymo išlaidų antstoliui iš skolininko išieškojimas

Pradėjus vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkas D. G. turėjo jį įvykdyti gera valia remiantis antstolio 2016-01-05 nurodymu, tačiau jo neįvykdė, dėl to jo atžvilgiu buvo atlikti ir kiti priverstiniai vykdymo veiksmai: 2016-02-19 areštuotos skolininko piniginės lėšos bankuose, 2016-11-07 surašytas ir išsiųstas patvarkymas skolininko darbdaviui UAB ,,A. s.“ (vadovas A. J.) dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, o 2016-12-12 patvarkymu skolininko darbdavys įpareigotas per nurodytą terminą pateikti antstoliui informaciją apie išieškojimo eigą.

Nurodytas 2016-11-07 patvarkymas kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu buvo išsiųsti skolininko darbdavio buveinės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), o jo kopija skolininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Skolininko darbdavio įgaliotas asmuo 2016-11-23 el. laišku informavo antstolį, kad šiuo metu iš skolininko yra ieškomas įsiskolinimas pagal kito antstolio pateiktą vykdomąjį dokumentą, nurodant, kad tik užbaigus skolos išieškojimą pagal 2016-08-16 antstolės I. E. pateiktą patvarkymą bus pradėtas atlikti išieškojimas ir pagal antstolio A. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą (v. b. 25 - 26 b. l.).

Antstolio reikalavimuose skolininko darbdaviui A. J. yra išaiškintos pasekmės, atsirandančios už antstolio reikalavimų nevykdymą. Bendrovės direktorius yra darbdavio atstovas vykdymo procese, o vertinant jo elgesį kuomet nevykdomi antstolio reikalavimai, yra pakankamas pagrindas pripažinti tokius veiksmus pažeidžiančiais įstatymo normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą. Pagal CPK 585 straipsnio nuostatas, antstolio teisėtų reikalavimų privalomumas reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kuriam vykdymui yra pateikiami vykdymo procese priimti procesiniai dokumentai, savo nuožiūra pasirinkti, vykdyti ar ignoruoti antstolio reikalavimus. Vykdymo proceso eigoje konstatavus, kad skolininko darbdavio atstovas antstolio reikalavimų nevykdo piktybiškai ir ilgą laiką ir, kad tokiais savo veiksmais jis užkerta galimybę antstoliui greitai, tinkamai, efektyviai ir ekonomiškai įvykdyti vykdomąjį dokumentą, yra pakankamas teisinis pagrindas skolininko darbdavio vadovui direktoriui A. J. skirti piniginę baudą.

Skolininko darbdaviui nevykdant antstolio reikalavimų yra kliudoma antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą, todėl, remdamasis LR CPK 585 str. 2 d. antstolis teismo prašė:

1. Už antstolio reikalavimų nevykdymą pinigine bauda nubausti, UAB „A.S.“ vadovą A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Savo reikalavimui pagrįsti antstolis pateikė teismui ir vykdomąją bylą.

Antstolis į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui skolininko darbdaviui UAB „A.S.“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Pastarasis teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog pirmoji išskaita iš skolininko D. G. atlikta 2017-05-29. Teigė, kad yra atliekamos išskaitos iš to paties skolininko darbo užmokesčio ir pagal kitų antstolių pateiktus vykdymui procesinius dokumentus. Kartu su el. laišku skolininko darbdavio atstovas pateikė teismui į bylą ir rašytinius įrodymus.

Skolininko darbdavio įgaliotas asmuo pateikė teismui ir prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Šiaulių apskrities VPK atsiliepime dėl antstolio pareiškimo nurodė, kad 2016-11-07 skolininko darbovietei UAB „A.S.“ buvo išsiųstas patvarkymas su nurodymu iš D. G. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo. 2016-12-14 antstolio depozitinėje sąskaitoje gauta 20 eurų, daugiau lėšų nepervedama.

Šiaulių apskr. VPK sutinka su pareiškėjo antstolio A. B. reikalavimu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 585 straipsnio 1 dalis nustato, jog antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, o už antstolio reikalavimų nevykdymą minėto straipsnio 2 dalyje numatytos sankcijos. Kai antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo. CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovu arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Kadangi antstolio A. B. reikalavimai buvo pateikti juridiniam asmeniui vykdyti, todėl pagrįstai pareiškėjas prašo skirti baudą už privalomų reikalavimų nevykdymą juridinio asmens vadovui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome tenkinti pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą.

Neprieštaraujame, kad procesiniai dokumentai būtų įteikti per telekomunikacijų galinį įrenginį aukščiau nurodytu adresu. Atskirai nurodė, kad šio asmens atstovas teismui nagrinėjant bylą iš esmės nedalyvaus.

Skolininkui D. G. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau jis savo nuomonės į bylą teismui dėl pareiškėjo prašymo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.

Antstolio pareiškimas tenkintinas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų, nemažai įpareigojimų nustatyta darbdaviams. Jie turi vesti vykdomųjų dokumentų apskaitą, grąžinti vykdomąjį dokumentą, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį arba pasibaigė periodinių išmokų mokėjimas, kartu atžymėdamas apie vykdomojo dokumento ar jo dalies (padarytas išskaitas) įvykdymą ir pan. Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos (CPK 740 - 741, 743 str.).

Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Įmonė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms įmonės veiklos sritims - įmonės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas įmonės vadovas (ABĮ 37 str.).

Pagal bendrą taisyklę įmonės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai buvo žinomos ir bendrovės vadovui A. J., kadangi jos analogiškai nurodomos ir direktorių pareiginiuose nuostatuose. Šios normos yra svarbus teisės šaltinis nustatantis įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas, o jų laikymasis pripažintinas būtinu, kadangi atitinka įstatymų imperatyvių normų reikalavimus.

Antstolio A. B. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-8/2016 dėl 22,45 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių įstatyminių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos išieškojimo iš skolininko D. G., 3 eilės išieškotojui Šiaulių apskrities VPK naudai pagal 2015-07-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-11-13 išduotą teismo įsakymą ir dėl vykdymo išlaidų antstoliui išieškojimo.

Antstoliui nustačius, kad skolininkas dirba UAB ,,A. s.“ antstolis 2016-11-07 pagrįstai priimtą patvarkymą dėl skolos išieškojimo išsiuntė skolininko darbdaviui, nurodydamas skolą išskaičiuoti iš skolininko atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka (CPK 733-743 str.) (v/b Nr. 41-8/2016, 22 b. l.). Antstolio priimtame patvarkyme darbdaviui nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą išskaičiavimą gali būti skirta bauda (CPK 585, 618 str.). Pažymėtina, kad skolininko D. G. darbdavys UAB ,,A. s.“ gavo ir kitų antstolių I. E., T. U. ar R. A. patvarkymus vykdymui dėl skolų išieškojimo iš to paties darbuotojo skirtingiems išieškotojams. Dėl to darbdavys vienasmeniškai negalėjo nevykdyti išieškojimo ir pagal antstolio A. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą, teigdamas, kad jis bus atliekamas tuo metu kada pasibaigs skolininko skolos išieškojimas pagal anksčiau pateiktus vykdomuosius dokumentus. Nagrinėjamos bylos atveju skolininko darbdavys esant kelių antstolių pateiktiems vykdomiesiems dokumentams dėl skolos iš to paties skolininko išieškojimo privalėjo remtis proporcingumo principu ir tęsti išskaitas iš skolininkui išmokėto atlyginimo proporcingai pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą atsižvelgiant į skolos sumą. Atliekant išieškojimą iš skolininko taip pat svarbu atsižvelgti ir į reikalavimų tenkinimo eilę (CPK 736 str.). Apie savo veiksmus darbdavys privalo informuoti kiekvieną iš antstolių kurie yra pateikę vykdomuosius dokumentus. Nors pranešime antstoliui A. B. bendrovės vadovo įgaliotas asmuo ir pateikia savo aiškinimą, kuris kaip jau nurodyta neatitinka teisės normų tikslo, kuo remiantis skolininko darbdavys nevykdo išieškojimo pagal antstolio A. B. pateikta patvarkymą, todėl pripažintina, kad tokie A. J. (ar jo įgalioto asmens) veiksmai neatitinka tikrųjų minėtų teisės nuostatų reikalavimų (v. b. 25-26 b. l.). Dėl to antstolis A. B. teisėtai 2016-12-12 su patvarkymu kreipėsi į skolininko darbdavį dėl informacijos pateikimo ir 2016-11-07 pateikto patvarkymo nevykdymo. Skolininko darbdavys pateikdamas atsiliepimus į antstolio pareiškimą tik pakartojo savo poziciją išsakytą antstoliui ir nepateikė jokių įrodymų susijusių su antstolio patvarkymu darbdaviui dėl informacijos pateikimo. Visi paminėti darbdavio ir konkrečiai bendrovės vadovo direktoriaus A. J. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo nuostatų. Darbdavys vykdydamas išieškojimą pagal kelis vykdomuosius dokumentus ir išskaičiavęs, atitinkamas pinigų sumas iš darbuotojo atlyginimo, privalo jas paskirstyti proporcingai visiems išieškotojams atsižvelgiant į skolos sumą. Kilus abejonėms dėl tinkamo išskaičiuotų sumų paskirstymo jis turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš vykdomuosius dokumentus pateikusių antstolių, tiek iš profesionalių teisininkų. Dėl to teismas konstatuoja, kad darbdavys vienasmeniškai priimdamas sprendimą dėl išieškotų sumų paskirstymo anksčiau vykdomuosius dokumentus pateikusiam (iems) antstoliui (iams) nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolio A. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą kartu su kitų antstolių pateiktais vykdomaisiais dokumentais.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad įmonės administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo vadovaujamos įmonės interesai. Kadangi administracijos vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik įmonė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš įmonės administracijos vadovo veikti įmonės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad įmones vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant administracijos vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to išieškotojas (valstybė ir privatus asmuo) būtų išvengęs nuostolių. Tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda pagrindas skirti jam piniginę baudą už savo veiksmais išieškotojams padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys įmonės vadovą, - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl buvusio direktoriaus argumentai, kad kiti įmonės darbuotojai (personalo vadybininkė ar vyr. finansininkė) tik nuosekliai vykdė įstatymo reikalavimus ar bendrovės atsiliepimo argumentai, jog jie nebuvo įspėti apie vykdomų atskaitymų ginčytiną pobūdį, ar buvo padaryti dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti įmonei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo įmonei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų įmonės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti neteisėtus veiksmus, dėl kurių išieškotojams buvo padaryta nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės administracijos vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus.

Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo (ų) interesus (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones - baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolis į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 585 str. 2 d. pagrindu, t. y. CPK VI dalyje numatytas atvejis.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju antstolio atliekami procesiniai veiksmai vykdymo procese yra reglamentuojami vykdymo proceso nuostatų. A. J. būdamas įmonės vadovu nepateikė teismui įrodymų, kodėl jis negalėjo įvykdyti antstolio patvarkymo ir neprivalėjo atlikti jį įpareigojančių veiksmų. Todėl antstolis pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Antstolis 2017-05-22 pareiškime teismui nurodė, kad UAB „A.S.“ vadovas A. J. nevykdė antstolio 2016-11-07 patvarkymo ir 2016-12-12 patvarkymo dėl informacijos pateikimo. Šių antstolio pareiškime įvardytų esminių aplinkybių UAB „A.S.“ vadovas A. J. leistinais įrodymais nenuginčijo ir nepaneigė. A. J. ne tik tinkamai neatsakė į antstolio patvarkymus, bet ir neatvyko į teismo posėdį, nesiteikė duoti teismui paaiškinimų, tuo pačiu pademonstravo nepagarbą teismui. Tik nuoširdus jo prisipažinimas dėl nerūpestingumo ir neatsakingumo, dėl ko nebuvo tinkamai vykdomi antstolio reikalavimai, leistų teismui atsižvelgti į šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas įmonės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, įmonės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, tačiau to nesant teismas daro priešingas išvadas.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl įmonės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad įmonės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų paaiškinimais, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad įmonės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Įmonės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą nepateikė nei UAB „A.S.“, nei konkrečiai jos vadovas A. J.. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo A. J. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant tinkamai ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Įstatymo leidėjas nurodė, kad asmenims, už antstolio reikalavimų neįvykdymą ar pavėluotą įvykdymą gali būti skirta bauda (CPK 585 str. 2d.). Tokie UAB „A.S.“ vadovo A. J. veiksmai laikytini neatitinkančiais minėtų civilinio proceso įstatymo nuostatų. UAB „A.S.“ vadovas A. J. ar jo atstovas (vyr. finansininkė R. V.) vykdydamas antstolio patvarkymus pagal pateiktus vykdytinus dokumentus ir negalėdamas nurodytu laiku jų įvykdyti, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl galimybės tinkamai įvykdyti antstolio raginimą, UAB ,,A. S.“ vadovas A. J. turėjo teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek ir iš išieškotojo. Teismas atsižvelgdamas į visumą aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių konstatuoja, kad UAB „A.S.“ vadovas A. J. veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir visokeriopai nebendraudamas bei nebendradarbiaudamas su antstoliu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti pastarojo 2016-11-07 ir 2016-12-12 patvarkymus. Vengdamas įvykdyti antstolio A. B. patvarkymus UAB „A.S.“ vadovas A. J. nebuvo pakankamai apdairus ir atsakingas.

Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio iš dalies pasyvumą bei nerūpestingumą (išsamų jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai minėto suinteresuoto asmens neveikimą.

Vykdant antstolio nurodymą, šiuo atveju antstolio A. B. pateiktus vykdytinus dokumentus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymo ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. UAB „A.S.“ vadovas A. J. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio pateikto vykdomojo dokumento tinkamą nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 585 str. 2 d., numatytos priemonės. Nevykdydamas nurodytų antstolio patvarkymų konkrečiai A. J. pažeidė CPK 585 str. 1 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais A. J. skirtina 80 Eur bauda už laikotarpį nuo 2016-11-23 (reikalavimo neįvykdymo momento) iki teismo nutarties priėmimo 2017-07-17.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Pastebėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje šia nutartimi bauda pirmiausia, yra skiriama A. J. už jo veiksmus, susijusius su antstolio 2016-11-07 patvarkymu, atsižvelgiant į tai, jog jis tuo pat metu yra ir UAB ,,Algimanto stogai“ direktorius. Be to ši turtinė prievolė laikytina asmenine A. J. prievole, nes nėra susijusi nei su jo šeimos turtu (CK 3.115 str. 1d.), nei su konkrečiu daiktu, o tik su jo atliekamomis pareigomis. Tokiu atveju laikytina, kad nors bauda yra skirta A. J. kaip bendrovės vadovui, tačiau baudą jis turi sumokėti ne iš bendrovės, o iš savo asmeninių lėšų, tai yra asmeniškai iš savo gaunamo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Pastebėtina, kad asmeninėmis turtinėmis prievolėmis taip pat yra laikomos prievolės, susijusios su žalos (nuostolių) padarymu. Asmeninės prievolės atsiranda pagal sutartį ar įstatymą. Būtent skolininko darbdavio bendrovės atstovo vadovo A. J. netinkami veiksmai sąlygoja piniginės baudos jam skyrimą. Pažymėtina, kad vadovas už šios prievolės neįvykdymą atsako visu savo asmeniniu turtu. Kitoks šio teisinio santykio aiškinimas prieštarautų ne tik šį santykį reglamentuojančių procesinės teisės normų paskirčiai, bet ir aukščiau paminėtoms materialinės teisės normoms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Skirti UAB ,,A. S.“ vadovui A. J., (a. k. (duomenys neskelbtini) 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą už laikotarpį nuo 2016-11-23 iki 2017-07-17 įskaitytinai.

2. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 6800) iš UAB ,,Algimanto stogai“ vadovo A. J. asmeninių lėšų.

3. Išsiųsti nutarties kopijas antstoliui A. B., UAB „A.S.“ vadovui A. J., skolininkui D. G. ir išieškotojui Šiaulių apskrities VPK.

4. Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.