- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2-2605-832/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Pareiškėjas
- J. P.
civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. P. 2015 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės 2015-05-21 vykdomojoje byloje Nr. 0009/14/03618 priimtų patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui J. P. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir dėl lėšų arešto. Nurodė, jog antstolė nepagrįstai areštavo jo lėšas ir neteisėtai nuskaito 100 proc. darbo užmokesčio nuo jo asmeninės sąskaitos, tad jis neturi lėšų būtiniausioms reikmėms.
Suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė su skundu nesutiko, 2015 m. birželio 16 d. patvarkyme nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą Nr. 0009/14/03618, užvestą Šiaulių apygardos teismo 2014-08-01 išduoto vykdomojo rašto Nr. 1-106-3016/2014 pagrindu, dėl 57,92 € antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojos valstybės naudai, areštavo įkalinimo įstaigoje esančią jo sąskaitą S3e-24581, patvarkymas buvo išsiųstas į įkalinimo įstaigą. Skolininkas nėra pateikęs antstolei įrodymų, jog yra areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Antstolė nurodo, jog artimųjų skolininkui pervedamos sumos nėra priskiriamos prie tų piniginių lėšų, į kurias įstatymai draudžia nukreipti išieškojimą. Paaiškino, jog iš skolininko darbo užmokesčio į antstolės depozitinę sąskaitą 2015-04-20 buvo pervesta 7,52 €, 2015-05-14 – 11,29 €, jokių kitų lėšų nebuvo nuskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0009/14/03618 medžiagos, antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje Šiaulių apygardos teismo 2014-08-01 išduoto vykdomojo dokumento Nr. 1-106-316/2014 pagrindu užvesta vykdomoji byla išieškotojos Valstybės naudai iš skolininko J. P.. J. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose (v. b. 18 b. l.), todėl antstolė 2015-05-21 priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio, skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v. b. 24-26 b. l.). Iš antstolės pateiktos išrašo apie išskaitymus, atliktus iš J. P. (v. b. 30-31 b. l.) matyti, jog 2015-04-20 buvo išskaičiuota 7,52 €, 2015-05-14 – 11,29 €. J. P. skunde nurodo, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra 22,58 €, kadangi skolininko atžvilgiu yra užvestos kelios vykdomosios bylos, laikytina, jog iš skolininko yra pagrįstai nuskaičiuojama 50 procentų gaunamo darbo užmokesčio, todėl J. P. pateiktos aplinkybės, jog antstolė nuskaičiuoja 100 proc. jo gaunamo darbo užmokesčio, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų.
J. P. taip pat skundžia 2015-05-21 patvarkymą dėl jo lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto, nurodo, jog jis skolos dengimui skiria 50 procentų darbo užmokesčio, todėl antstolė nepagrįstai areštavo jo lėšas, dėl ko jis negali naudotis savo bei artimųjų jam pervestomis lėšomis būtiniausiems poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš 2015-05-21 patvarkymo, antstolė areštavo 112,10 € sumą, esančią Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančią J. P.. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negali būti išieškoma. Įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali būti išieškoma, šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (93 – 93.6 punktai), tačiau į tokio turto sąrašą nėra įtrauktos lėšos, esančios įkalinimo vietos įstaigoje ir priklausančios skolininkui. J. P. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Teismas sprendžia, kad pagal šios konkrečios bylos faktinę situaciją teismui nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko J. P. būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis. Skolininkui J. P., įrodinėjančiam, kad antstoliui skundžiamu patvarkymu areštavus jo asmenines lėšas, jis negali įsigyti pirmo būtinumo prekių, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Nors Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo 92 straipsnyje yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja skolininkui pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriais grindė savo prašymą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje skolininkas, prašydamas naikinti antstolio patvarkymą, kuriuo areštuotos lėšos, priklausančios skolininkui J. P., privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių duomenų nepateikė.
Esant virš minėtoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad antstolis 2015-05-21 patvarkymais pagrįstai areštavo skolininko lėšas, bei tinkami vykdo išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, todėl J. P. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 513 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjo J. P. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės 2015 m. gegužės 21 d. patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0009/14/03618 atmesti.
Ši teismo nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.