Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-30 · Byla Nr. N-63-1395-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
N-63-1395-10
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-1395/2010Procesinio sprendimo kategorijos 39.2; 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimo J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Telšių rajono policijos komisariato pareigūnas surašė J. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. vasario 19 d., 17¹¹ val., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (1,70 prom.). Šiais savo veiksmais J. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.

II.

Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 18 d. nutarimu J. P., pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 2000 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs policijos komisariato apeliacinį skundą, 2009 m. kovo 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti teismui iš naujo, nustatęs, kad teismas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skyrė pernelyg švelnią nuobaudą, kuri nebuvo tinkamai individualizuota.

III.

Telšių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, 2009 m. gegužės 12 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje padarymą, J. P. skyrė 2000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, į paskirtą baudą įskaitydamas 2000 litų baudą, sumokėtą 2008 m. kovo 18 d. Teismas konstatavo, jog J. P. neneigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino nuoširdų gailestį, sunkinančių aplinkybių nenustatė.

IV.

Apeliaciniu skundu J. P. prašo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 35 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisingos ir teisinės valstybės bei teisinio apibrėžtumo principams ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai bei panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Apeliantas nurodo, kad teismui pirmą kartą skyrus administracinę nuobaudą, buvo pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Teigia, jog pakartotinai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą be pagrindo nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog nuo pažeidimo padarymo dienos jis nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, o tai, kad teismui 2008 m. kovo 18 d. nutarimu skyrus 2000 litų baudą iš karto ją sumokėjo, patvirtina faktą, jog teismo nutarimas jau buvo įvykdytas, todėl nebuvo tikslinga jį griežtinti. Nurodo, jog, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, į sunkią padėtį pateko ne tik jis, bet ir jo šeima, sergantis tėvas. Atkreipia dėmesį, jog teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, nemotyvavo, kodėl buvo atmesti pateikti įrodymai dėl švelnesnės, nei numato įstatymas nuobaudos skyrimo. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra ypatingas išimtinis atvejis, kuomet, nustačius kompleksą faktinių duomenų, buvo galimybė skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato įstatymas. Atkreipia dėmesį, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2008 m. vasario 19 d., o nuobauda pakartotinai buvo paskirta 2009 m. gegužės 12 d., t. y. nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjus 15 mėnesių, kai tuo tarpu ATPK 35 straipsnio 1 dalis nurodo šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos. Įžvelgia ATPK 35 straipsnio 1 dalies konkurenciją su ATPK 35 straipsnio 4 dalimi, kadangi 4 dalis leidžia ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą pratęsti neribotam laikui, o tai, apelianto manymu, pažeidžia Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisingos ir teisinės valstybės principą, teisinio apibrėžtumo principą bei prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą, jo tinkamai nemotyvavo. Pažymi, jog pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas, kadangi asmenims, kuriems nuobauda skiriama per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą, yra geresnėje padėtyje nei tie, kuriems administracinės nuobaudos skyrimo terminas yra pratęsiamas priklausomai nuo apeliacinės instancijos priimamų sprendimų terminų. Apelianto nuomone, toks teisinis reguliavimas ne tik prieštarauja Konstitucijai, bet ir pažeidžia jo teises įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo J. P. skirtą nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Apeliaciniu skundu J. P. prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 35 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisingos ir teisinės valstybės bei teisinio apibrėžtumo principams ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas stabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Iš čia matyti, jog tokiai teismų iniciatyvai pasireikšti reikalinga: pirma, teismo abejonė dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir antra, toks aktas turėtų būti taikomas konkrečioje byloje. Apeliantas kelia abejones dėl teisės akto dalies atitikimo Konstitucijai pagal normų turinį grįsdamas tai teiginiais dėl skirtingų nuobaudos skyrimo terminų atsižvelgiant į tai, ar pirmosios instancijos teismo nutarimas skundžiamas apeliacine tvarka ar ne. Tačiau nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog ATPK 35 straipsnio 4 dalis įtvirtina ne savarankišką nuobaudos skyrimo terminą, o terminą, kuris pradedamas skaičiuoti iš naujo, panaikinus pirmosios instancijos teismo priimtą neteisėtą procesinį sprendimą. Be to, apeliantas prašo ištirti teisės akto atitiktį keletui Konstitucijos straipsnių, tačiau tik dėl vieno iš jų formuluoja abejones ir jokių teisinių argumentų, kad jam pritaikytas suvaržymas nėra teisingas ir proporcingas atsižvelgiant į tokiu suvaržymu siekiamus tikslus, nepateikė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejonių dėl ATPK 35 straipsnio 4 dalies konstitucingumo nekilo, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo iš esmės

Byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą prašoma panaikinti ir bylą nutraukti arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. P. skirta minimali administracinė nuobauda, individualizuota tinkamai įvertinus asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, kad nenustatyta jokių pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. nutartyje jau konstatavo, kad išskirtinių aplinkybių, itin švelninančių J. P. atsakomybę ir leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, šioje byloje nėra. Tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir apeliaciniame skunde. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kas mėnesį yra priverstas prasitęsinėti laikinąjį vairuotojo pažymėjimą, nėra pripažįstama kaip išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą skirti ypatingai švelnią administracinę nuobaudą.

Atsižvelgus į tai kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, dar kartą išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kadangi paskirtoji administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėAudrius BakaveckasStasys Gagys