Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, darbo biržoje neregistruotas, paleistas iš pataisos namų nurodė apsistojęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiuo metu laikomas Lukiškių TI-K, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997-10-08 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 47 straipsniu, atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1997-12-30 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 271 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 1 dalį – 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-01-31 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu su 1/10 turto konfiskavimu;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-01-21 nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį – 5 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausme su 300 Lt vertės turto konfiskavimu;

5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-02 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda;

6. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-05-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1 250 Lt) dydžio bauda;

7. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-10-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme;

8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-12-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-01-15 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 30 parų arešto bausme;

10. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-09-05 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-16 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-20 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-14 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

14. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. viešoje vietoje pasikėsino pagrobti svetimą turtą iš asmens nešulio, o būtent: 2016 m. vasario 1 d., apie 14.15 val., važiuodamas 10 maršruto autobusu Didlaukio gatve, Vilniuje, atsegdamas S. G. kuprinę ir ištraukdamas iš jos piniginę 30 eurų vertės, su joje buvusiais 3 eurais ir 7 JAV doleriais (kas sudaro 6,43 eurų), asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. G. vardu, vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu S. G. vardu, Lietuvos studento pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu S. G. vardu, „DNB“ banko „Visa Electron“ mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), išduota S. G. vardu, pasikėsino pagrobti nukentėjusiosios turtą bendros 39,43 eurų vertės, taip pat pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei pasikėsino pagrobti fizinio asmens dokumentus, tačiau nusikaltimų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. S. savo kaltės nepripažino. Parodė kaltinime nurodytą dieną vykęs į darbo biržą, kur susitiko su iš matymo pažįstamu Valera, kuris pasiūlė jam padėti susirasti darbą, tiksliau įdarbinti pagalbiniu darbuotoju. Žmonių tą dieną darbo biržoje buvo labai daug, dėl ko nusprendė nelaukti, kol jį priims, o, išgirdęs Valeros pasiūlymą, sutiko ir nusprendė su juo važiuoti į Baltupius. Tiksliai nežino, kur jie konkrečiai važiavo – ar pas Valerą, ar pas jo darbdavį. To nesiaiškino, jam svarbiausia buvo gauti darbą. Kartu su Valera atėjo į sustojimą, atvažiavus autobusui, įlipo į jį. Pro kurias duris įlipo, neatsimena, tačiau, kai buvo sulaikytas, stovėjo tarp vidurinių ir galinių durų. Autobuse visą laiką stovėjo kartu su Valera (tuo būtų galima įsitikinti, iš autobuso išsireikalavus vaizdo įrašą). Vienu momentu, privažiuojant prie sustojimo, Valera jam padavė kažkokį daiktą (kad tai piniginė, jis tuo metu net nepamatė), paprašė palaikyti, o pats staiga iššoko iš autobuso. Valera nieko neaiškino, kas čia per daiktas ir kodėl jis turi jį palaikyti. Valerai iššokus, jis važioavo toliau, laikė pažįstamo paduotą daiktą. Pavažiavęs gal pusę sustojimo, suprato, kad tai piniginė. Nežinojo, ką su ja turi daryti, norėjo kažkam atiduoti. Pavažiavus apie 200 metrų, autobusą sustabdė policija ir tik tuomet jis suprato, kad ta piniginė yra vogta. Kaltinamasis teigia nematęs, jog Valera piniginę autobuse būtų iš ko nors pavogęs, jis visą laiką stovėjo šalia. Akcentavo, jog iki kol nepamatė pareigūnų, nesuprato, kad piniginė yra vogta. Jis Valeros gerai nepažįsta, negali nurodyti jokių konkrečių pastarojo duomenų. Žino jį tik iš matymo, Valera anksčiau vartojo narkotikus, dažnai būna stoties rajone. Tvirtina esantis nepagrįstai apkaltintas, jį sulaikęs pareigūnas R. S. gerai jį žino, yra sulaikinėjęs ir anksčiau, yra nusistatęs prieš jį (b. l. 147-152).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. S. savo kaltės taip pat nepripažino ir parodė 2016-02-01 darbo biržoje, esančioje Šiaurės miestelyje, susitikęs iš matymo pažįstamą vyrą, vardu Valera. Su juo apie 14 val. netoli darbo biržos esančioje stotelėje įlipo į autobusą, kurio maršrutinio numerio neprisimena. Važiavo į Baltupių pusę. Pro kurias duris jie įlipo į autobusą ir kur stovėjo, neprisimena. Valera jam pasiūlė važiuoti pas jį namo, adreso nežino, sakė įdarbinsiąs kažkokiame objekte. Pakeliui tame pačiame autobuse Valera jam perdavė piniginę, o pats išlipo Didlaukio gatvėje. Jis nesuprato, ką šis jam padavė, tik labai nustebo. Nežiūrėjo, kas buvo piniginėje, norėjo ją grąžinti nunešdamas vairuotojui. Autobusui sustojus, įbėgo policininkai ir tuo metu piniginė jam iškrito iš rankų, nes jis ją visą laiką laikė rankoje. Jį sulaikė ir atvežė į policijos komisariatą. Valera aukštas, apie 30 metų, trumpų plaukų, žilstelėjęs, mėlynų akių, vilkėjo trumpą tamsią striukę ir tamsius džinsus, buvo išgėręs. Kur pastarasis gyvena, nežino. Taip pat nežinojo, kad Valera piniginę pavogė, norėjo ją grąžinti, bet nespėjo (b. l. 37-38, 40-41).

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip nukentėjusioji S. G. parodė įlipusi į 10 maršruto autobusą, kuriuo važiavo daug keleivių. Buvo su ausinėmis, nieko nepastebėjo ir nepajuto, kaip buvo atsegta kuprinė ir pavogta jai priklausanti piniginė. Piniginė buvo atsegamoje kuprinės išorinėje kišenėje. Jai išlipus iš autobuso, priėjo pareigūnas ir paklausė, ar iš jos nebuvo kas nors pavogta. Ji atsegė kuprinę bei pamatė, kad nėra piniginės, nors kuprinė buvo užsegta. Piniginėje buvo dokumentai, banko kortelės, viskas, kas nurodyta prokuroro perskaitytame kaltinime. Komisariate ji atpažino savo piniginę, kurią jai sugrąžino. Ar jai važiuojant kaltinamasis buvo autobuse, pasakyti negali, nepastebėjo (b. l. 147-152)

Teisiamajame posėdyje apklausta kaip liudytoja A. A. parodė, jog 2016-02-01 kartu su kolega automobiliu patruliavo Kalvarijų gatvėje. Ties Giedraičių sustojimu, tarp sustojimo ir parduotuvės „Ikiukas“, pamatė gerai žinomą A. S., kuris yra linkęs į kišenvagystes. Pastarasis buvo vienas, ėjo į viešojo transporto stotelę. Ji greitai išlipo iš tarnybinio sustojimo ir taip pat nuėjo link sustojimo. Atvažiavus 10 maršruto autobusui, A. S. įlipo pro vidurines duris, ji įlipo paskui jį. Gerai matė, jog kaltinamasis tikrai buvo vienas, autobuse pastarasis taip pat su niekuo nebendravo. Pramogų arenos stotelėje įlipo daug keleivių, susidarė grūstis. Važiavo toliau, matė, jog dar kitame sustojime įlipo keletas merginų su kuprinėmis. Viena iš merginų atsistojo veidu į duris, turėjo margą ryškią kuprinę. A. S. pradėjo brautis prie tos merginos ir Didlaukio sustojime jis jau buvo prie jos. Kaltinamasis turėjo juodą kuprinę, kurią laikė ant kairės rankos, o tuo tarpu dešine ranka ištraukė žalios spalvos piniginę iš tos merginos kuprinės. Šias aplinkybes matė gerai, stovėjo apie 3 metrų atstumu. Nors keleivių buvo daug, stengėsi viską stebėti. Mergina stovėjo prie pat durų, jos žmonės neužstojo, kadangi kiti keleiviai stovėjo pasislinkę link žymeklių. Pamačiusi, jog A. S. ištraukė piniginę, ji radijo ryšiu viską pranešė kolegai. Didlaukio sustojime mergina išlipo. Tiksliai negali pasakyti, kiek laiko viskas vyko, nes tuo metu bendravo per radijo ryšį su kolega, reikėjo tiksliai išsiaiškinti, ar dingo piniginė. Kolegai apibūdino merginą. Merginai išlipus, kolega patikrino merginą, siekiant įsitikinti, ar nėra pastarosios piniginės, po ko jai pranešė, kad iš keleivės iš tiesų pavogta žalios spalvos piniginė. Kai autobusas privažiavo prie sankryžos, ji priėjo prie A. S. ir garsiai jam pranešė, kad pastarasis yra sulaikomas, įtariant vagyste. Jis bandė kišti rankas už striukės, tada imti už turėklų. Įlipo kolega R. S. ir jie abu sulaikė A. S., pristatė jį į komisariatą. Anksčiau sulaikant A. S. nedalyvavo. Duoda teisingus parodymus, neturi jokių asmeniškumų. Jos darbas užkirsti kelią kišenvagystėms ir apsaugoti žmones (b. l. 147-152).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo liudytoja A. A. davė analogiškus parodymus. 2016-02-01, apie 14.00 val., dirbant pagal kišenvagysčių užkardymo tikslinę priemonę, kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. Giedraičių sustojime, esančiame Kalvarijų g., Vilniuje, pastebėjo A. S., kuris gerai žinomas kaip linkęs daryti kišenvagystes. A. S. pro vidurines duris įlipo į 10 maršruto autobusą, važiuojantį link Baltupių. Kartu su juo pro tas pačias duris įlipo kelios pagyvenusios moterys. Ji (A. A.) tuo metu įlipo į tą patį autobusą ir stovėjo tarp priekinių ir vidurinių durų. Autobuse tuo metu buvo stovinčių keleivių. A. S. autobuse su niekuo nebendravo, važiavo vienas. Stotelėje „Pramogų arena“ į autobusą įlipo dar daugiau žmonių. Jei tiksliai atsimena, J. K. stotelėje į autobusą įlipo mergina, kuri ant pečių turėjo margą kuprinę. Ji stovėjo prie vidurinių durų, atsisukusi veidu į duris. Priartėjus prie Didlaukio sustojimo, A. S. priėjo prie minėtos merginos ir, atsistojęs jai už nugaros, ant kairės rankos laikydamas savo turimą juodos spalvos kuprinę, kuria pridengdamas savo dešinę ranką, atsegė merginos kuprinės išorinę kišenėlę, ištraukė iš jos tamsiai žalios spalvos piniginę. Šią piniginę jis užsikišo į vidinę striukės dalį (kairės pusės kišenę ar rankovę). Tuo metu ją (A. A.) nuo A. S. skyrė keletas žmonių, ji skubiai radijo ryšiu šią informaciją perdavė automobiliu patruliuojančiam vyriausiajam patruliui R. S.. Sustojus autobusui mergina išlipo Didlaukio sustojime. Autobusui pajudėjus radijo ryšiu gavo informaciją, kad išlipusi mergina patvirtino, jog iš jos buvo pavogta piniginė. Ji brovėsi pro stovinčius žmones, kad sulaikytų A. S.. Priėjo prie A. S., tuo pat metu R. S. sustabdė ir įlipo į autobusą. Jie sulaikė A. S. ir pristatė jį į Vilniaus apskrities VPK (b. l. 9-10).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. S. parodė, jog, kiek atsimena, šių metų vasario mėn. pradžioje, apie 14 val., kartu su kolege A. A., nežymėtu policijos automobiliu važiuodami Giedraičių gatve, pamatė einantį A. S., kuris jam gerai žinomas kaip asmuo, linkęs į vagystes. Yra tikras, jog kaltinamasis ėjo vienas, jokių kitų asmenų su pastaruoju nebuvo. Jo porininkė A. A. išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo paskui A. S.. Atvažiavus autobusui, pareigūnė paskui A. S. įlipo į autobuso vidų. Po kiek laiko per radijo ryšį A. A. pranešė, jog kaltinamasis iš autobuse esančios merginos ištraukė daiktą, panašų į piniginę, nurodė tos merginos požymius. Keleivė išlipo Baltupių sustojime, prie „Iki“ parduotuvės. Įsitikinęs, jog įvykdyta vagystė, jis prie buvusios „Ventos“ gamyklos pasivijo autobusą, jį užblokavo, iššoko, vairuotojui parodė tarnybinį pažymėjimą ir nedelsdamas įlipo į autobuso vidų (nuo sustojimo, kuriame išlipo apvogta keleivė, iki tos vietos, kurioje sustabdė autobusą, buvo apie 300-400 m atstumas, praėjo apie porą minučių). Įlipdamas matė, kaip jo kolegė A. A. stovi prie A. S., šis mosikuojasi rankomis, tačiau pamatęs jį pažino ir iš karto apsiramino. A. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Pastarąjį jam yra tekę sulaikyti ir anksčiau (gal kokius 4 kartus), tiesiog atliko savo tarnybines pareigas, jokių konfliktų su A. S. nėra kilę (b. l. 190-193).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. 2016-02-01, apie 14.00 val., Kalvarijų gatvėje, kartu su vyr. patrule A. A. dirbant pagal kišenvagysčių užkardymo tikslinę priemonę, pastebėjo A. S., kuris jam gerai žinomas kišenvagis, anksčiau ne kartą buvo sulaikytas su įkalčiais. A. S. vienas ėjo link Giedraičių stotelės. Giedraičių stotelėje A. S. su niekuo nebendravo. Nuo Markučių pusės atvažiavus 10 maršruto autobusui, A. A. įlipo į jį kartu su A. S.. Jis (R. S.) pasiliko ir palaikė su ja radijo ryšį. Autobusui išvažiavus, A. A. radijo ryšiu pranešė matanti, kaip A. S. iš keleivės kuprinės ištraukia piniginę. Vėliau ji pranešė nukentėjusiosios požymius, nurodė ją išlipant Didlaukio stotelėje. Kai minėta išlipusi keleivė patvirtino, kad iš jos kuprinės kišenės buvo pavogta piniginė, jis tarnybiniu automobiliu pasivijo tą patį 10 maršruto autobusą Ateities ir Baltupio gatvių sankryžoje, parodė vairuotojui tarnybinį pažymėjimą, jis jam atidarė priekines duris. Matė, kad A. A. prie vidurinių durų sulaikinėjo A. S.. Jis (R. S.) priėjo prie jų, po ko jie visi išlipo pro autobuso priekines duris. Sulaikytas A. S. apie vagystės aplinkybes nieko nepaaiškino. Jį pristatė į Vilniaus apskrities VPK tarnybines patalpas (b. l. 12).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje pateiktame nukentėjusios S. G. pareiškime nurodyta, kad 2016-02-01, apie 14.10 val., važiuojant 10-o maršruto autobusu, Didlaukio gatve, iš kuprinės buvo pavogta jos piniginė, 30 eurų vertės, su joje buvusiais asmens dokumentais, banko kortele, taip pat piniginėje buvo apie 2 eurus su centrais ir apie 7 JAV dolerius (b. l. 3).

2016-02-01 asmens kratos protokole užfiksuota, jog atlikus A. S. asmens kratą pas pastarąjį, be kita ko, buvo rasta žalios spalvos piniginė su pinigais ir S. G. vardu išduotais dokumentais (vairuotojo pažymėjimu, asmens tapatybės kortele, Lietuvos studento pažymėjimu, „DNB“ banko kortele) (b. l. 13-14).

2016-02-01 apžiūros protokolu apžiūrėta piniginė su joje buvusiais pinigais ir kortelėmis (dokumentais), kurie paimti 2016-02-01 asmens kratos metu iš A. S.. Apžiūrėti daiktai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 17-21).

2016-02-01 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip nukentėjusioji S. G. atpažino savo piniginę, kurią, kaip nustatyta, A. S. pasikėsino pavogti. Piniginę atpažino pagal formą, spalvą bei dydį. Apžiūra užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 22-24).

Nukentėjusioji S. G. civilinio ieškinio nereiškė, kadangi jai priklausanti žalios spalvos piniginė su joje buvusiais daiktais sugrąžinta (b. l. 25).

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja esant pakankamą pagrindą daryti išvadą pilnai pasitvirtinus A. S. inkriminuotą kaltinimą dėl to, kad pastarasis pasikėsino pagrobti svetimą turtą, taip pat pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei pasikėsino pagrobti fizinio asmens dokumentus. Kaltinamasis viso proceso metu savo kaltės kategoriškai nepripažino ir tikino, kad tai jo pažįstamas Valera jam padavė palaikyti kažkokį daiktą, kaip vėliau pamatė, piniginę, o pats, nieko daugiau nepaaiškinęs, iššoko iš autobuso. Jis norėjo piniginę kažkam atiduoti, tai, kad pastaroji vogta, suprato tik pamatęs policijos pareigūnus. Neturėjo jokio tikslo vogti ir nevogė jokios piniginės, kartu su Valera važiavo, tikėdamasis, kad šis jį įdarbins (b. l. 37-38, 40-41, 147-152). Teismas tokius kaltinamojo A. S. parodymus vertina kritiškai ir atmeta juos kaip pastarojo gynybinę poziciją. Šią kaltinamojo poziciją akivaizdžiai paneigia liudytojais apklaustų policijos pareigūnų A. A. bei R. S. parodymai, kurie yra nuoseklūs, aiškūs ir kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti ar jais nesivadovauti. Tiek vienas, tiek ir kitas pareigūnas kategoriškai atmetė A. S. teiginius neva jis į autobusą ėjo ir autobuse buvo kartu su pažįstamu. Tai, kad kaltinamasis link autobuso ėjo vienas, matė abu liudytojai, o tai, kad autobuso viduje pastarasis su niekuo nebendravo ir jokių pažįstamų sutikęs nebuvo, aiškiai matė ir patvirtino liudytoja A. A.. Tokiu būdu A. S. teiginiai neva jis nusikalstamų veikų padarymo dieną buvo kartu su dar vienu asmeniu atmetami kaip nepasitvirtinę. Toliau pažymėtina, jog aplinkybes, kaip A. S. iš nukentėjusiosios kuprinės išorinės kišenės ištraukė piniginę, tiesiogiai matė ir patvirtino liudytoja A. A.. Apklausta liudytoja parodė nuo kaltinamojo stovėjusi keleto metrų atstumu (kiti keleiviai stovėjo kiek toliau link žymeklių, todėl matomumui nekliudė) matė, kaip pastarasis vienoje rankoje laikydamas savo juodą kuprinę ir tokiu būdu pridengdamas kitą ranką, ta kita ranka ištraukė iš kuprinės tamsiai žalios spalvos piniginę, būtent kurios, kaip apklausta patvirtino, ir pasigedo nukentėjusioji S. G.. Matytas aplinkybes dėl galimos kišenvagystės A. A. pranešė per radijo ryšį kolegai R. S., nurodė nukentėjusiosios požymius, po ko jai išlipus, R. S. patikrino nukentėjusiąją ir, įsitikinęs pastarosios kuprinėje nesant piniginės, sustabdė autobusą, po ko abu sulaikė A. S. (b. l. 9-10, 12, 147-152, 190-193). Asmens kratos metu pas A. S. kaip tik ir buvo rasta tamsiai žalios spalvos piniginė su S. G. vardu išduotais dokumentais ir banko mokėjimo kortele (b. l. 1314). Daiktų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji S. G. atpažino savo piniginę, kurią buvo pasikėsinta pavogti (b. l. 22-23). Taigi byloje yra surinkti akivaizdūs A. S. kaltės įrodymai. Kaltinamasis akcentavo tai, jog pareigūnas R. S. yra dalyvavęs ankstesniuose jo sulaikymuose, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo netikėti liudytojo parodymais ar vertinti juos kaip šališkus. Apklausiamas liudytojas R. S. nurodė, kad A. S. yra gerai žinomas kaip asmuo, vykdantis kišenvagystes, neneigė dalyvavęs pastarąjį anksčiau sulaikant, tačiau pabrėžė, kad jokių asmeninių konfliktų su kaltinamuoju nėra turėjęs, tik atliko savo tarnybines funkcijas. Liudytojai A. A. A. S. taip pat buvo žinomas kaip kišenvagis, tačiau ji pastarojo sulaikymuose nėra dalyvavusi. Kaltinamasis, tikindamas neva pareigūnai jį apkalba, taip ir negalėjo logiškai paaiškinti, kokį suinteresuotumą prieš jį turi liudytoja A. A.. Tokiu būdu teismas kaltinamojo A. S. teiginius dėl pareigūnų šališkumo vertina kaip deklaratyvius ir nepasitvirtinusius.

Pažymėtina, jog A. S. parodymai dėl tariamo Valeros ir tai, kad būtent pastarasis padavė jam piniginę, yra ne tik nepagrįsti, bet ir apskritai nelogiški. Tikindamas neva su Valera važiavo darbintis, kaltinamasis negalėjo nurodyti, nei kur konkrečiai važiavo, nei kokį darbą būtų dirbęs, kas tą darbą būtų parūpinęs. Kaltinamasis teismui negalėjo nurodyti jokių konkrečių minėto asmens, pavadinto Valeros vardu, duomenų, tik pažymėjo, kad šis vartoja narkotikus, kaip ir visi narkomanai, dažnai būna prie stoties. Tokiu būdu neaišku, kur ir kaip asmuo, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, galėjo A. S. įdarbinti. Sunkiai suprantama ir tai, jog A. S., tariamam Valerai padavus piniginę, net nebandė klausti, kam šis jam ją duodą, nelipo paskui jį iš autobuso, juolab, kad abiejų vykimo tikslas buvo padėti kaltinamajam įsidarbinti, o, pasiėmęs piniginę, ramiai važiavo toliau (autobusas nuvažiavo pakankamą atstumą iki buvo pareigūno R. S. sustabdytas). Nors teisme kaltinamasis tikino ketinęs piniginę kažkam atiduoti, tačiau, kaip matyti, jokių veiksmų nesiėmė, nors turėjo tam pakankamai laiko (galėjo iš karto garsiai klausti keleivių, nunešti vairuotojui ir pan.). Nepaisant to, jog gauti vaizdo įrašą iš autobuso, galimybės ir nebuvo (b. l. 179), tačiau byloje surinktų ir teisme tiesiogiai ištirtų įrodymų visetas pilnai leidžia teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta anksčiau aptartais liudytojų A. A. ir R. S. parodymais, nukentėjusiosios parodymais, kurių metu ji patvirtino, kad iš jos kuprinės buvo pavogta piniginė, taip pat vadovaujamasi rašytine bylos medžiaga – asmens kratos, apžiūros protokolo, daiktų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotais duomenimis, teismo pripažintinais įrodymais. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino įvykdyti nusikalstamas veikas, kurių nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas. Kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (pasikėsino pagrobti ne tik svetimą turtą, bet ir svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, dokumentus). Kaltinamasis neabejotinai turėjo suprasti, kad piniginėje gali būti ne tik grynieji pinigai, bet ir asmens dokumentai, mokėjimo kortelės, ką asmenys paprastai laiko bei nešiojasi piniginėse.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. S. pasikėsino įvykdyti tris apysunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: A. S. anksčiau teistas 15 kartų (b. l. 65-81, 90-104), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 82-88), nedirbantis (b. l. 105), darbo biržoje neregistruotas, VĮ Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 109, 111), nuo 2006-09-22 įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 110). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. S. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. priimto nuosprendžio būtų lankęsis ar gydęsis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre, nebuvo pagrindo skirti pastarajam teismo psichiatrinę ekspertizę ar abejoti jo pakaltinamumu.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. S. griežčiausią BK 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį visais atvejais nustatant ženkliai mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį arba artimą vidurkiui. Kaltinamojo asmenybė neigiama, teistas net 15 kartų, daugiausia už analogiškas nusikalstamas veikas, kurių dalis, beje, įvykdytos netgi analogiškomis aplinkybėmis, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, dėl ko konstatuotinas nusikaltimų recidyvas. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, neturintis legalių pajamų, nusikalto praėjus vos porai dienų po paleidimo iš pataisos namų, kas patvirtina, jog A. S. nėra linkęs keistis ir daryti teigiamas išvadas. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos nebuvo įgyvendintos, nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos, taikant bausmių apėmimo būdą.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime kaltinamojo išbūtas laikas (b. l. 28, 45-46, 155-156).

A. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (b. l. 155-156), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nėra (po apžiūros grąžinti nukentėjusiajai S. G.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 4 mėsių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laivės atėmimą 2 (dvejiems) metams 10 mėnesių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2016-02-01 iki 2016-05-09.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.