- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-21
- Bylos Nr.
- II-88-666/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Pareiškėjas
- J. U.
- Advokatai
- Vidmantas Žylė
- Kategorijos
- 3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato atstovei Erikai Kliaugienei (nuotoliniu būdu per Zoom programėlę),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. U., atstovo advokato Vidmanto Žylės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024-12-02 nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos (ROIK: 24245453642).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2024 m. kovo 2 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08332-24 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 140 straipsnio 3 dalį. 2024 m. gegužės 2 d. ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 170 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 212 straipsnio 1 punktu, A. A. atžvilgiu nutrauktas, nes pastarasis veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. 2024 m. birželio 7 d. gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės nutarimas netenkinti skundo bei informacija apie galimybę spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 72 straipsnio 3 dalį pradėjimo.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 22 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nepradėta, konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti ANK 72 straipsnio 3 dalyje ar 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma remiantis surinktais objektyviais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Iš surinktos medžiagos nustatyta, kad tarp nepilnamečių asmenų mokyklos patalpose įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas mokinys A. U.. Konflikto metu toje pačioje patalpoje (mokyklos klasėje) buvusi mokytoja dėjo pastangas konfliktą nutraukti, tačiau neigiamos pasekmės atsirado dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, kadangi smurtas buvo sąlygotas neigiamos kito mokinio A. A. emocinės būsenos (didelio susijaudinimo) ir nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Duomenų, kad smurtas nurodytoje ugdymo įstaigoje būtų skatinamas ar toleruojamas, nėra, mokymo įstaigos vadovų ar už ugdymą atsakingų asmenų kaltės dėl savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo neįžvelgiama. Nagrinėjamu atveju taip pat neįžvelgta ANK 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) numatyto nusižengimo sudėties požymių. Surinktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. A. būtų netinkamai prižiūrimas, skatinamas nesutarimus spręsti naudojant fizinį smurtą ar pan. ir kitą asmenį sužalojo su atstovo pagal įstatymą sutikimu ir/ar žinia. Veikos padarymo metu tėvų kartu su A. A. nebuvo, todėl užkirsti kelią, galimai, daromiems nusižengimams jie galimybės neturėjo. Vien faktas, kad A. A. būdamas ugdymo įstaigoje (mokykloje) sužalojo kitą asmenį, nėra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei atstovams pagal įstatymą (tėvams) kilti.
2024-08-12 gautas J. U. atstovo advokato Vidmanto Žylės (toliau Pareiškėjas) skundas dėl 2024-07-22 priimto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad remiantis surinktais bylos duomenimis, nustatyta, jog pareiškėjos sūnus A. U. įvykio, įvykusio 2024 m. kovo 1 d., apie 08.45 val., metu mokėsi viešojo ugdymo įstaigoje – L. S. progimnazijos 8-oje klasėje, kurioje mokymosi metu mokymo įstaigos administracija privalo užtikrinti kokybiško ir nepertraukiamo auklėjimo priežiūrą. Šiuo atveju pakankama priežiūra užtikrinta nebuvo, todėl administracinėn atsakomybėn turi būti patrauktas nurodyto juridinio asmens vadovas. Nepriežiūra mokykloje sukėlė pasekmes – mokiniui A. U. kito mokinio A. A. tyčiniais veiksmais padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pasak atstovo advokato, mokymo įstaigos vadovo ar už ugdymą atsakingų asmenų kaltė yra akivaizdi, nes A. A. būdamas mokymo įstaigoje tyčia sužalojo kitą tos pačios mokymo įstaigos mokinį. Be to, yra ir pakankamas pagrindas kilti administracinei atsakomybei A. A. atstovams pagal įstatymą (tėvams).
Žemesnės instancijos teismas
2024-09-27 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų priimta nutartimi skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismas panaikino Klaipėdos AVPK 2024-07-22 nutarimą ir grąžino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja G. C., atlikusi papildomą aplinkybių tyrimą, 2024-12-02 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos ROIK 24245453642 teiseną.
Šalies argumentai
2025-01-02 teisme gautas J. U. atstovo advokato Vidmanto Žylės skundas dėl 2024-12-02 priimto nutarimo panaikinimo. S. P. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą\ teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareigūnė neįvykdė 2024-09-27 teismo nutarties, įpareigojančios ištirti visas A. A. elgesio mokykloje problemas, kad būtų imtasi priemonių, siekiant, kad toks elgesys ateityje nepasikartotų. Pareiškėjas nurodė, kad nukentėjusiosios sūnus A. U. mokėsi viešojo ugdymo įstaigoje - L. S. progimnazijoje - 7-oje klasėje. 2024-03-01 8:45 val. A. U. buvo minėtoje mokymo įstaigoje, o įstaigos administracija privalėjo užtikrinti kokybiško ir nepertraukiamo auklėjimo priežiūrą, tačiau pakankama priežiūra nebuvo užtikrinta. Klasėje tarp A. U. ir A. A. kilusio konflikto metu buvo sužalotas A. U., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pareiškėjas mano, kad A. A. nepatraukus baudžiamojon atsakomybėn dėl amžiaus yra pakankamai duomenų teigti, kad dėl netvarkos mokymo įstaigoje atsakingas progimnazijos asmuo neužtikrino auklėjimo proceso stabilumo mokymo įstaigoje. Pareiškėja mano, kad A. A. būnant ugdymo įstaigoje ir tyčia sužalojus kitą asmenį yra pakankamai duomenų patraukti įstaigos atsakingą asmenį arba A. A. atstovus (tėvus) administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
2025-01-13 teisme gautas Klaipėdos AVPK atsiliepimas į J. U. atstovo advokato Vidmanto Žylės pateiktą skundą. Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2024-12-02 nutarimą be pakeitimų.
Šalies argumentai
Institucijos manymu pareiškėja nepagrįstai skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutinkama su skunde nurodyta aplinkybe, kad tyrėja netyrė 2024-09-27 teismo nutartyje paminėtų aplinkybių dėl A. A. elgesio mokykloje, nesurinko jokių duomenų iš mokyklos dėl panašaus poelgio. Taip pat ar įstaigos vadovas, auklėtojas ar kitas jiems tolygus asmuo kreipėsi į Vaiko gerovės komisiją mokykloje, kad toks A. A. elgesys nebesikartotų. Administracinėje byloje nenustatyta, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja G. Č., vertindama byloje surinktus įrodymus, būtų nesilaikiusi įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir byloje esančius įrodymus įvertinusi netinkamai, šališkai ar vienpusiškai, nevertinusi įrodymų visumos. Kaip tik iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. Č. nutarimo matyti, kad visi byloje esantys įrodymai yra aptarti, išanalizuoti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip vertinti bylos įrodymus, daryti kitokias išvadas, nei padarė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja, ar pripažinti, kad jos sprendime išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių institucija neturi jokio pagrindo. Pareiškėjo skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos padarytų išvadų šiuo klausimu.
2024-11-18 iš A. A. mamos L. N. paimtas paaiškinimas, kuriame nurodė, kad 2023-12-19 ji ir jos šeima grįžo iš Norvegijos. 2024 metų sausio mėnesio pradžioje jos sūnus A. A. pradėjo lankyti K. L. S progimnaziją, lankėsi pas mokyklos psichologę dėl lengvesnės adaptacijos mokykloje. Jos sūnui sunkiai sekėsi adaptuotis naujoje mokykloje, kadangi Norvegijoje gyveno 15 metų. Mokymo įstaigoje nei draugų, nei pažįstamų neturėjo. Adaptacija pasireikšdavo pykčiais mokykloje, jeigu nesuprasdavo užduotų mokytojos užduočių. Iki kovo mėn. jos žiniomis jokių konfliktų mokykloje nebuvo. 2024-03-01 jai paskambino mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir teigė, kad jos sūnus A. A. sumušė kitą mokinį. Po įvykio įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo ji (L. N.), jos sūnus (A. A.), mokyklos direktorius, pavaduotoja, socialinė pedagogė, nukentėjusio vaiko mama ir nukentėjusio vaiko draugo mama. Per šį susirinkimą sūnui jokia pagalba nebuvo siūlyta. Tiek ji, tiek jos sūnus atsiprašė nukentėjusiojo vaiko mamos. Po minėto susirinkimo buvo inicijuotas Vaiko gerovės posėdis. Jame L. N. šeima buvo perduota vaikų teisių tarnybai ir mokykla jai (L. N.) rekomendavo lankyti tėvystės įgūdžių grupę „Laimingi tėvai-laimingi vaikai“, taip pat lankytis pas psichologą. Buvo po komisijos su sūnumi vaikų teisėse, atstovai jokių pažeidimų nenustatė, teigė, kad jos sūnui yra sunki adaptacija. Į tėvystės įgūdžių grupę nesiregistravo, kadangi nematė tam pagrindo, tačiau vieną kartą lankėsi privačiai pas psichologą, kaip rekomendavo per vaiko gerovės komisijos posėdį, tačiau psichologas nematė pagrindo daugiau L. N. lankytis. Po minėto įvykio sūnus A. A. taip pat privačiai lankėsi pas psichologą, buvo maždaug 5-6 kartus. Taip pat po įvykio, kaip mama, labai daug kalbėjo su sūnumi, aiškino, jog konfliktas negali būti sprendžiamas naudojant smurtą. Vaikas pats aiškino, jog grįžus į Lietuvą norėjo susirasti draugų, buvo susidėjęs su netinkamais vaikais. A. A. pats nutraukė bendravimą su tais asmenimis. A. A. aiškino, jog Norvegijoje pačiam teko patirti patyčias, o grįžęs į Lietuvą nebenorėjo to patirti. Sūnus nuo šių metų, t. y. 2024-09-01, pradėjo lankyti kitą mokyklą. Pradėjus lankyti kitą mokyklą jokių konfliktų, nesutarimų su sūnumi nebuvo, iš mokymo įstaigos darbuotojų dėl A. A. netinkamo elgesio jokių pastabų negauta. A. A. taip pat šiuo metu mokosi teigiamai. Kontroliuoja jo pažymius, kitą gaunamą informaciją dienyne, dalyvauja susirinkimuose. Namuose A. A. yra paklusnus vaikas, nėra jokių pykčio priepuolių, agresijų, nuolatinių atsikalbinėjimų, su broliais santykiai labai geri, su patėviu taip pat sutaria puikiai.
2024-11-18 K. L. S progimnazijos atstovai pateikė informaciją apie A. A., kuriame be kitų duomenų nurodoma, kad A mokėsi pagal bendrąsias ugdymo programas. Nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. kovo 18 d. mokiniui buvo skirtas adaptacinis laikotarpis. Nuo pirmos A atvykimo į progimnaziją dienos nerimą kėlė mokinio elgesys. K. A. dažnai į pamokas ateidavo nepasiruošęs, tai jų metu nuolat kildavo konfliktai - į mokytojų pastabas reagavo replikomis, šūksniais, keiksmažodžiais, įžeidinėjimais, provokuojančiu elgesiu. Neadekvačiai reagavo į pastabas, balso tembrą, skatinimą atlikti užduotis, laikytis susitarimų. Kiti progimnazijos darbuotojai taip pat ne kartą patyrė A įžūlų elgesį. Esant probleminėms situacijoms mokinys būdavo agresyvus. Dėl mokinio elgesio ne kartą buvo kalbėta su mama, skirtos mokyklos psichologo konsultacijos, organizuotas susitikimas su A mokytojais, administracijos darbuotojais, pagalbos mokiniui specialistais. Kartu ieškota sprendimų. Mama su progimnazijos administracijos darbuotojais, pagalbos specialistais buvo linkusi bendradarbiauti, tačiau ne visas siūlomas rekomendacijas priėmė ir taikė. Po įvykio 2024 m. kovo 1 d. K. L. S progimnazijoje A. A. suteikta psichologo pagalba. Po to apie susidariusią situaciją su mokiniu kalbėjosi socialinis pedagogas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, progimnazijos vaiko gerovės komisijos pirmininkas. Buvo kviesta ir A. A. mama. 2024 m. kovo 4 d. Progimnazijoje organizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo nukentėjusiųjų mokinių mamos, 7b klasė mokinys D. V., 8a klasės mokinys A. A. ir jo mama, progimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, socialinis pedagogas, situacijai aptarti. 2024-03-04 sudaryta komisija įvykiui ištirti. 2024-03-07 organizuojama psichologo pagalba 7 b klasės mokiniams. 2024-03-19 buvo numatytas progimnazijos Vaiko gerovė komisijos posėdis, į kurį pakviesti Klaipėdos miesto tarnybų atstovai. 2024-03-19 posėdžio metu mokiniui A. A. buvo rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas K. V. sveikatos biure, pasirinktinai lankyti Paauglių klubą ar kitas veiklas atvirose jaunimo erdvėse, iki 2024-03-29 nesinešti telefono į mokyklą. Mokinio mamai rekomenduotos psichologo konsultacijos, lankyti tėvystės įgūdžių grupę “Laimingi tėvai-laimingi vaikai“, panaikinti leidimą sūnui išeiti iš Progimnazijos teritorijos pamokų - pertraukų metu. 2024- 04-17 buvo organizuotas Vaiko gerovės komisijos posėdis rekomendacijų įgyvendinimui aptarti. Rekomendacijos įvykdytos iš dalies - mokinys nepasirinko tikslingos laisvalaikio praleidimo veiklos, psichologo konsultacijas lankė epizodiškai. Aido elgesys progimnazijoje pagerėjo minimaliai, sumažėjo išsišokimų ir emocinių protrūkių. Situacija buvo nuolat stebima, poreikiui esant buvo bendraujama su mokinio mama. 2024-05-29 buvo organizuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko gerovės posėdis. Posėdžio komisija rekomendavo A. A. sistemingai lankyti psichologo konsultacijas, pasirinkti užklasinę veiklą, lankyti elgesio keitimo programos užsiėmimus Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Mokinio mamai rekomendavo tęsti tėvystės įgūdžių mokymus, gilinti žinias paauglystės iššūkių bei jų sprendimų klausimais. Vaiko gerovės komisijos sprendimu minimalios priežiūros priemonės skirtos nebuvo.
2024-03-05 Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius gavo pranešimą iš mokyklos apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Buvo užpildyta ir užregistruota „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (5VSV-1211), kurioje yra pateikta vaiko (A. A.) ir jos motinos pozicija bei nuomonė. Buvo nustatyti rizikos ir apsaugos veiksniai, tačiau nebuvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, nebuvo inicijuota atvejo vadyba BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, kadangi motina suvokė tuometinę situaciją, pravedė sūnui prevencinį pokalbį, rūpinosi vaiku, priėmė ugdymo įstaigos specialistų pagalbą. Užtikrino vaiko teises ir teisėtus interesus. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, tarp nepilnamečių asmenų mokyklos patalpose įvyko konfliktas, kurio pasėkoje buvo sužalotas A. U., nustatyta diagnozė - skruostikaulio lūžis, veido sumušimas. Konflikto metu toje pačioje patalpoje (mokyklos klasėje) buvusi mokytoja D. Š. dėjo pastangas konfliktą nutraukti, bandė mokinius išskirti, nuraminti, tačiau neigiamos pasekmės atsirado dėl nuo jos (D. Š.) nepriklausančių aplinkybių, smurtas sąlygotas neigiamos A. A. emocinės būsenos (didelio susijaudinimo), nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi. Duomenų, kad smurtas nurodytoje ugdymo įstaigoje skatinamas ar toleruojamas nėra, mokymo įstaigos vadovų ar už ugdymą atsakingų asmenų kaltės dėl savo pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo nenustatyta. Skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia padarytų išvadų šiuo klausimu. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą nutarimą, kaip prašoma skundu, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja J. U. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad po įvykio direktorius suorganizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo ji (pareiškėja), kito berniuko, dalyvavusio konflikte, mama, A su mama, direktorius, pavaduotoja bei socialinė pedagogė. Susirinkimo metu direktorė ir pavaduotoja labai akcentavo tai, kad mokinys A mokykloje mokosi tik du mėnesius, bet dažnai pažeidžia drausmę mokykloje, nurodė, kad šiuo klausimu yra dirbama. P. A. susirinkimo metu atsiprašė, daugiau nieko nepaaiškino. Arijui po gydymo grįžus į mokyklą, A vėl buvo atėjęs į klasę, dėl to jos sūnus jautėsi nesaugus, išsigandęs skambino jai. Mano, kad po tokio įvykio mokykloje turėjo būti užtikrinta tam tikra kontrolė, drausmė. Prašo nubausti mokyklos administraciją.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. U. atstovas advokatas palaikė pateiktą skundą. Nurodė, kad šioje situacijoje įžvelgia ir mokyklos atstovų atsakomybę. Mano, kad po teismo nutarties, papildomas tyrimas byloje buvo atliktas paviršutiniškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus administracinio nusižengimo byloje renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nagrinėjamu atveju, susipažinęs su bylos medžiaga, teismas sprendžia, kad institucija, priėmusi skundžiamą 2024-12-02 nutarimą, nepilnai atliko papildomą įvykio tyrimą, nesurinko pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebuvo padaryta veika, turinti ANK 72 straipsnio 3 dalyje ar 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.
Sutiktina su skundą padavusio asmens nuomone, kad pareigūnė nepilnai įvykdė 2024-09-27 teismo nutarties punktus, įpareigojančius ištirti visas A. A. elgesio mokykloje problemas, kad būtų imtasi priemonių, siekiant, kad toks elgesys ateityje nepasikartotų. Pareiškėjas mano, kad A. A. būnant ugdymo įstaigoje ir tyčia sužalojus kitą asmenį yra pakankamai duomenų patraukti įstaigos atsakingą asmenį arba A. A. atšovus (tėvus) administracinėn atsakomybėn. Be to, pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad L. S. progimnazijoje prieš jos sūnų A. U. buvo smurtauta anksčiau, kas patvirtina, kad, galimai, progimnazijos administracija nesiėmė, ar ėmėsi nepakankami priemonių, siekiant tinkamai organizuoti saugią aplinką mokiniams.
ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą.
VTAPTĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi užtikrinti vaiko apsaugą nuo smurto; draudžiamas visų formų smurtas prieš vaiką.
Švietimo įstatymo 46 str. 1 d. 6 p. ir 7 p. numatyta, jog mokinys turi teisę į apsaugą nuo smurto, taip pat mokytis saugioje aplinkoje. Sveikos ir saugios aplinkos sukūrimas yra viena iš vaiko teisės į sveikatą tinkamo įgyvendinimo sąlygų (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. 2 p.). Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p. numato, jog mokytojas turi pareigą užtikrinti mokinių saugumą.
Skundo tyrimo medžiagoje nėra L. S. progimnazijos darbo ir vidaus tvarkos taisyklių. Šios taisyklės neanalizuotas mokytojos ir mokyklos kontekste su kilosiomis pasekmėmis įvykio metu. Teisės aktai įpareigoja mokytoją ir mokyklą užtikrinti mokinių saugumą imantis visų galimų priemonių užkirsti kelią bet kokiam smurtui ir bet kokiems nelaimingiems atsitikimams mokykloje. Taip pat tyrimo medžiagoje nėra jokio įrodymo dėl aplinkybių, jog mokyklos administracija tyrė ir nustatė, kad mokytoja ar mokykla nepažeidė nė vieno teisės akto. Skundo tyrimo metu neapklaustas progimnazijos direktorius.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atliekant, galimai, padaryto administracinio nusižengimo tyrimą, 2024-07-03 buvo apklausta mokytoja D. Š., kuri įvykio metu buvo klasėje. Minėta apklausa - paviršutiniška. Nesiaiškinta, ar pedagogė laikėsi įstaigos darbo ir vidaus tvarkos taisyklių, kitų reikalavimų. Minėti teisės aktai įpareigoja mokytoją užtikrinti mokinių saugumą. Kadangi administracinis nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba neatsargiai, byloje reikia nustatyti, ar vaiko sveikata buvo sutrikdyta dėl mokytojos, ar mokyklos kaltės. Sutiktina, kad mokiniai yra judrūs, gali neklausyti mokytojo, ne visuomet galima prognozuoti jų elgesį, dėl to gali nutikti nelaimingų atsitikimų, kuriems atsakingi suaugę asmenys negali užkirsti kelio. Tačiau pirmiau minėtos teisės aktų nuostatos įpareigoja mokytoją ir mokyklą imtis visų galimų priemonių užkirsti kelią bet kokiam smurtui ir bet kokiems nelaimingiems atsitikimams mokykloje. Taigi, reikia nustatyti, ar D. Š., ar mokymo įstaiga padarė viską, ką galėjo padaryti byloje susiklosčiusiomis aplinkybės, kad būtų išvengta A. U. sužalojimo.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad nukentėjusysis A. U. buvo sužalotas pamokos metu, yra labai svarbi. Akivaizdu, kad tvarka mokykloje pamokos ir pertraukos metu turi skirtis. Pamoka skirta mokinių darbui, užduotims, pertrauka – mokinių poilsiui.
Taigi, tik surinkus nurodytus duomenis, būtų galima daryti pagrįstą išvadą dėl to, buvo ar ne padarytos veikos, turinčios ANK 72 straipsnio 3 dalyje, 73 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. Dabar skundžiamas nutarimas priimtas skubotai, nesurinkus reikiamų duomenų vienokiai ar kitokiai išvadai daryti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas 2024-12-02 nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai, nes reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ir apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
J. U. 2024-12-31 skundą tenkinti iš dalies.
P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2024-12-02 nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24245453642) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, tai yra Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.