- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-14
- Bylos Nr.
- I1-3669-428/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00129-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos įstaiga), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2–3).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-01-18 atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas patalpose. Nurodė, jog pareiškėjas buvo 25, 21, 22 kamerų tipo patalpose. Teigė, jog 22 kamera yra 16,46 kv. m ploto, į plotą įskaičiuotas sanitarinio mazgo plotas bei kiti įrenginiai (lovos, spintelės, suoliukas ir kt.). Visą tą laiką kameroje gyveno 9, 4, 5 žmonės. Dėl to patyrė didelius nepatogumus, tarp nuteistųjų nuolat buvo įtampa, suvaržyta judėjimo laisvė. Kamerose buvo labai prastas apšvietimas, veikė tik viena lempa. Natūralaus dienos apšvietimo nebuvo, kadangi ant langų buvo uždėtos grotos bei netoli stovėjo betoninė siena. Kameroje nėra jokios ventiliacijos, dėl to kameroje pastoviai drėgna, dėl ko nuo sienų luposi dažai, kaupdavosi pelėsis. Dėl to pareiškėjui prastėjo regėjimas bei sveikata, pastoviai jausdavo nuovargį. Teigė, jog kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo spintelės, o tik lentynėlė tinkanti tik vienam asmeniui, o kameroje buvo penkiese. Tualetas yra tupiamas, surūdijęs, supuvęs. Pareiškėjas nurodė, jog jis negali pilnai pritūpti, nes yra pažeistas meniskas, o ilgiau patupėjus yra sunku atsistoti. Dėl to išgyveno labai didelius nepatogumus, jautė nuovargį. Į dušą vesdavo tik vieną kartą 15 minučių per savaitę. Teigė, jog tarptautiniai teisės aktai rekomenduoja ne rečiau kaip du kartus per savaitę leisti pasinaudoti karštu dušu. Dušo kabinos nebuvo uždengtos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Kamerose buvo daug tarakonų ir blakių, pareiškėjas buvo sukandžiotas. Dėl tarakonų ir blakių kreipėsi į administraciją, o veiksmų nebuvo imtasi.
Teigė, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, nėra įrengti vandens nutekėjimo latakai, nes po lietaus kiemelis būdavo pilnas vandens. Pasivaikščiojimo kiemelyje nėra įrengta sporto įrenginių, nesudarytos sąlygos mankštintis.
Būnant kamerų tipo patalpose negalėjo laisvai naudoti biblioteka, skaitykla. Bibliotekininkas atnešdavo vis tas pačias senas knygas, kurios jau ne kartą buvo skaitytos. Naujos literatūros biblioteka nėra aprūpinta. Todėl atsakovė užkerta pareiškėjui kelią tobulėti kaip asmenybei. Būnant kamerų tipo patalpose pareiškėjas nei karto nebuvo apžiūrėtas gydytojo, nors kreipėsi raštu dėl blakių įkandimo. Prieš uždarant į kamerų tipo patalpas gydytojas privalo apžiūrėti nuteistuosius ir nustatyti, ar gali būti laikomas kamerų tipo patalpose.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–13). Nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Marijampolės pataisos namuose nuteistieji į kamerų tipo patalpas, už nuobaudas, skirstomi atsižvelgiant į vietų skaičių kamerose bei kitas išskirtines aplinkybes. Taip pat nurodė, jog visose kamerose esantys sanitariniai mazgai yra visiškai atskirti nuo gyvenamųjų patalpų ir turi atskirą savo plotą, kuris neįsiskaičiuojamas į gyvenamųjų patalpų plotą. Teigė, jog sanitariniame mazge yra veidrodis bei lentynėlės kaip ir numato teisės aktai. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Skundžiamu laikotarpiu, t. y. nuo 2020-09-30 iki 2021-01-20 nebuvo surašyti tokie aktai, kas reiškia, kad Marijampolės PN 21, 22, 25 kamerų tipo patalpose nebuvo poreikio atlikti patalpų remonto darbus ar daiktų remontą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų sanitarinio mazgo įrenginių ir pan. yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Visuose Marijampolės PN yra įrengta ventiliacija, kurios pagalba užtikrinamas pakankamas kiekis nuteistiesiems tenkamo gryno oro. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengtą vėdinimo ventiliaciją. UAB „Specialusis projektas parengtas techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“, patvirtina, kad kamerose yra įrengta oro tiekimo ir šalinimo sistema. Marijampolės PN administracija neturi tokių duomenų, jog pareiškėjo skundžiamoje kameroje būtų atsiradę pelėsio. Taip pat nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į būrio viršininką ar į kitą pareigūną dėl neva esamo pelėsio kameroje.
KTP kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato privalomo kiemelių dydžio bei nenumato juose privalomai įrengti suoliukus ar sporto inventorių. Nuteistieji kartą per savaitę pasinaudoti dušu gali Marijampolės PN direktoriaus patvirtintu grafiku. Marijampolės PN yra sudarę paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri nuolatos stebi ir prižiūri Marijampolės PN patalpas, esant poreikiui atlieka parazitų naikinimą. Patalpų priežiūrą taip pat atlieka ir Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojai, kurie pastebėję parazitus nedelsiant apie tai praneša Marijampolės PN direktoriui ir UAB „Dezinfa“ atsakingiems darbuotojams. Atsakovas neturi jokių Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus darbuotojų ar kitų skyrių pareigūnų- prižiūrėtojų pranešimų apie pastebėtus tarakonus bei kitokius parazitus. Taip pat, periodinio patikrinimo metu, kuomet visuomenės sveikatos centro yra tikrinamos visos Marijampolės PN patalpos, nebuvo aptikta tarakonų parazitų ar kt.
Nuteistieji laikomi kamerų tipo patalpose į biblioteką nevedami. Grafike numatytu laiku, bibliotekos darbuotojas lankosi kamerose ir keičia bei išduoda knygas. Teisės aktai nenumato pareigos atnaujinti pataisos įstaigose esančios bibliotekos įvairovę. Atsakovas yra biudžetinė įstaiga, kurios lėšos yra labai ribotos ir jos panaudojamos būtiniausioms nuteistųjų reikmėms. Marijampolės PN esančios knygos yra tinkamos skaitymui ir pakankamai dažnai atnaujinamos, todėl pareiškėjo argumentai dėl senų knygų yra visiškai deklaratyvūs.
Pagal Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021-02-22 pažymą, nuteistasis laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-01-20 dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipęs. Atvykęs iš Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2020-08-05. Asmens sveikatos istorijos nebuvo, užvestas dublikatas. Nuo atvykimo pas šeimos gydytoją lankėsi tris kartus, skundėsi ausies negalavimu, tačiau galimai turimų, kojos problemų nėra minėjęs. Taip pat dėl odos pabėrimų, sukandimų – nesikreipęs.
Marijampolės PN 1-ojo resocializacijos skyriaus 2021-02-05 pažyma Nr. 55/04-44, patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-01-20 dėl gyvenimo sąlygų KTP į psichologus kreipęsis nebuvo. Su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją pareiškėjas nesikreipęs.
Atsakovo įsitikinimu, vien ta priežastis jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, Teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-01-18, atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas skundžiasi, kad jis buvo laikomas Marijampolės PN, pažeidžiant vienam asmeniui teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1. punktas numato 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).
Pateikti į bylą dokumentai (b. l. 7–13, 19, 20) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2021-01-18 gyveno 8, 25, 22, 9 kamerose. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyveno ir 21 kameroje. Teismui užklausus atsakovą (b. l. 98), ar pareiškėjas buvo paskirtas į 21 kamerą, nurodė, jog nuteistieji atliekantys bausmę kamerų tipo patalpose būna pervedami iš kameros į kamerą dėl tam tikrų priežasčių (pvz. nesutarimų), tačiau nutarimai nerašomi. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į 21 kamerą nepateikė. Pareiškėjas skunde nenurodė tiksliai kuriuo laikotarpiu buvo 21 kameroje. Pateiktame teismui atsikirtime į atsakovės atsiliepimą (b. l. 124–125) pareiškėjas neginčijo atsakovės pateiktų duomenų apie jam priskirtas kameras. Todėl teismas vadovaujasi atsakovės pateiktais duomenimis ir sprendžia, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo 8, 25, 22, 9 kamerose.
Nurodyta, jog 8 kameros plotas 4,35 kv. m, joje įrengta 1 gyvenamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 4,35 kv. m gyvenamojo ploto. 25 kameros plotas 34,83 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,87 kv. m gyvenamojo ploto. 22 kameros plotas 20,39 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,078 kv. m gyvenamojo ploto. 9 kameros plotas 4,31 kv. m, joje įrengta 1 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 4,31 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 22 kamera yra 16,46 kv. m ploto, bei visą tą laiką kameroje gyveno 9, 4, 5 žmonės. Pateikta baudos izoliatoriaus (areštinės) schema (b. l. 20) patvirtina, jog 22 kamera yra 20.39 kv. m ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl 22 kameros ploto atmestini. Pateiktos 22 kameros nuotraukos (b. l. 53–68) patvirtina, jog yra 5 lovos, todėl spręstina, jog minėtoje patalpoje galėjo gyventis tik 5 asmenys. Gavęs atsakovės atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo priskirtą gyvenamąją vietą ginčo laikotarpiu, gyvenamosios vietos plotą, įrengtų miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo. Pareiškėjas neginčija atsakovės pateiktų duomenų, todėl nebuvo paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu. Pareiškėjo abstrakčių teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamosiose patalpose ir kameroje, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo pažeistas minimali gyvenamojo ploto norma atmestinos ir pareiškėjo pretenzijos dėl privatumo neužtikrinimo.
Pareiškėjas teigė, jog kamerose buvo netinkamas apšvietimas (dirbtinis ir natūralus), ventiliacija, pastoviai drėgna.
Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).
Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralaus apšvietimo dydžio ši Higienos norma nereglamentuoja.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020-12-22), 16.9 punktą kamerų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų perteklinių grotų atmetami kaip nepagrįsti. Panašius reikalavimus dėl kamerų langų įrengimo numato ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2020-12-22), 12.9 punktas.
Pateiktas teismui 2018 m. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktas (b. l. 16–18) nevertintinas, kadangi patikrinimas buvo vykdomas ne ginčo laikotarpiu.
Pareiškėjas dėl apšvietimo neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad mechaninis patalpos apšvietimas buvo silpnas, tačiau jo nedetalizavo, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė apšvietimo „silpnumas“, kada ir į ką dėl netinkamo apšvietimo kreipėsi. Nurodytos aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodyto galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).
Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Iš atsakovo pateikto techninio projekto bei pripažinimo tinkamu naudoti akto (b. l. 23–33) matyti, jog kamerose yra įrengtos mechaninė bei natūralios traukos vėdinimo sistemos. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte reglamentuota, jog laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Nustatyta, jog Marijampolės PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“ (b. l. 103–107) bei pateikta teismui darbų atlikimo registravimo žurnalo kopija (b. l. 108). Iš pateikto akto matyti, jog 21 kameroje 2021-01-27 buvo atliktas stebėjimas. Tai patvirtina, jog atsakovė vykdo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatytus įpareigojimus.
Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo nariuotakojų ar blakių naikinimo atmestini. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, Visuomenės sveikatos centrą, o dėl įkandimų – į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybą (b. l. 15). Deklaratyviai teigdamas, kad jokių nusiskundimų dėl buitinių kenkėjų įkandimų Marijampolės PN atsakingos tarnybos neregistruoja, pareiškėjas nekonkretizavo šių aplinkybių ir nenurodė, kada sveikatos priežiūros specialistai jo nusiskundimų neregistravo.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.). Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).
Nuo 2020-12-22 įsigaliojus Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėms numatė reikalavimus kamerų tipo sąlygomis laikomų nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemams. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17 p.).
Pagal teisinį reglamentavimą matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose sporto įranga ir inventorius tik gali būti sumontuotas. Todėl teismui nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu. Be to, teisės aktai nenumato kokio dydžio turi būti įrengiami pasivaikščiojimo kiemeliai.
Pareiškėjas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nėra stogelių bei netinkamai įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atsiliepimą (b. l. 124–125) patvirtina, jog vandens nubėgimo takeliai yra užsikišę ir po lietaus visi kiemeliai būna pilni vandens. Tai patvirtina, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, tačiau ji neveikė. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas dėl neveikiančios pasivaikščiojimo kiemelių kritulių šalinimo sistemos kreiptųsi į administraciją, nėra, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.
Byloje duomenų patvirtinančių, jog kiemuose įrengtas stogelis nuo kritulių nėra, todėl teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo užtikrinama teisė tinkamai pasinaudoti pasivaikščiojimo kiemeliu.
Pagal Marijampolės PN patvirtintą bibliotekos ir skaityklos darbo grafiką (b. l. 34–36), nuteistieji laikomi kamerų tipo patalpose į biblioteką nevedami. Grafike numatytu laiku bibliotekos darbuotojas lankosi kamerose ir keičia bei išduoda knygas. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečiai literatūros jam trūko, neteikė dėl to prašymų Marijampolės PN administracijai. Darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę skaityti Marijampolės PN bibliotekoje esančius leidinius, o tai, kad jo netenkina Marijampolės PN bibliotekoje esančių leidinių turinys, išvaizda bei pasirinkimas, nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.
Aprūpinimo normose numatyta, jog bendrabučio, kamerų tipo patalpose turi būti įrengiama viena metalinė lova asmeniui, jokių kitų parametrų teisės aktai nenumato, teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukštes lovas, o kopėtėlių įrengimas nėra reglamentuotas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo spintelės, tualetas tupimas, surūdijęs, todėl jam kilo sunkumų atliekant gamtinius reikalus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti klozetas, kuris gali būti ir tupimas, praustuvė. Teisės aktai nenumato, kad kamerų tipo patalpose sanitariniame mazge turėtų būti įrengtos spintelės. Aprūpinimo normų 10.6 punkte numatyta, jog turi būti įrengiama sieninė lentyna tualeto reikmenims, tačiau teisės aktai nenumato, jog ji turi būti įrengiama sanitariniame mazge. Iš pateiktų nuotraukų (b. l. 65, 66, 79) matyti, jog tokios lentynėlės buvo įrengtos. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl kameros sanitarinio mazgo neatitikties teisės aktų reikalavimams atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jam yra sunku naudotis tupimu tualetu. Tai patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-02-22 pažyma (b. l. 15).
Pareiškėjas žalą kildina iš to, jog į dušą vesdavo tik vieną kartą per savaitę 15 min, duše nebuvo užuolaidų, teigė, jog duše yra šeši dušo čiaupai, išdėstyti vienais priešais kitą, ir atskirti tik šoninėmis pertvaromis, todėl buvo neužtikrintas privatumas. Teigė, jog duše tik vienas veidrodis, nėra dozatorių bei netinkama ventiliacija, pastoviai drėgna. Atsakovės atstovės pateiktais duomenimis, Marijampolės PN dušinėje pertvaros yra bei pateikė dušinės nuotraukos (b. l. 80–87).
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pateikti teismui Marijampolės PN dušinės darbo grafikai (b. l. 37–41) patvirtina, jog pataisos įstaigoje buvo laikomasi Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytų reikalavimų.
Teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, Įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Aprūpinimo normose tokio reikalavimo nėra numatyta.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-887-624/2020, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1137-520/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017). Vien tai, kad pareiškėjas galėjo būti matomas kitoje pusėje besimaudančių nuteistųjų atskirais momentais, nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Pataisos namų dušai, kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų (b. l. 80–87), yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, todėl sprendžiama, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu, todėl nėra pagrindo konstatuoti pažeidimą. Be to, teismas taip pat pažymi, jog dušo įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti kartu besimaudantys asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.
Aprūpinimo normose numatyta, jog duše turi būti veidrodis (1 vnt.), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai (pagal poreikį). Pateiktos dušo nuotraukos (b. l. 80–87) patvirtina, jog minėtas inventorius yra, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo argumentų, jog duše pastoviai drėgna, šlapia, pabrėžtina, jog dušo patalpos skirtos maudymuisi, todėl tokioje patalpoje kaupiasi drėgmė bei yra šlapia.
Pareiškėjas skundžiasi tuo, jog būnant kamerų tipo patalpose pareiškėjas nei karto nebuvo apžiūrėtas gydytojo, nors kreipėsi raštu dėl blakių įkandimo. Teigė, jog prieš uždarant į kamerų tipo patalpas gydytojas privalo apžiūrėti nuteistuosius, ir nustatyti ar gali būti laikomas kamerų tipo patalpose.
Pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu sveikatos priežiūros paslaugas teikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atliktų pareigų šioje byloje nevertinti, kadangi Marijampolės PN teisės aktai nenumato pareigos teikti sveikatos priežiūros paslaugas nuteistiesiems, o Laisvės atėmimo vietų ligoninei jokio reikalavimo šioje byloje pareiškėjas nekelia. Be to, reikalavimo gydytojui apžiūrėti nuteistuosius prieš juos perkeliant į kamerų tipo patalpas teisės aktai nenumato.
Teismas pažymi, jog nors byloje nustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl stogelio nebuvimo pasivaikščiojimo kieme, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-02-22 pažyma patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipė. Nuo atvykimo pas šeimos gydytoją lankėsi tris kartus, skundėsi ausies negalavimu, dėl galimai turimų kojos problemų nėra minėjęs bei kreipėsi dėl odos pabėrimo, o dėl sukandimų nesikreipė.
Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl stogelio nebuvimo pasivaikščiojimo kieme būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, socialiniai ryšiai ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.