Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptrans Logistics“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Rigeto studija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2017-05-21 atsakovė pateikė ieškovei užklausimą dėl krovinio pargabenimo iš Kinijos Liaudies Respublikos į Lietuvos Respubliką. Ieškovė 2017-05-26 pateikė atsakovei pasiūlymą dėl krovinio gabenimo jūra ir geležinkeliu. Atsakovė su vienu iš pateiktų pasiūlymų sutiko ir 2017-06-06 patvirtino krovinio gabenimą geležinkeliu bei informavo ieškovę, kad krovinys gabenimui bus paruoštas 2017-06-20. Tarp šalių rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovė organizuos krovinio vežimą atsakovės pasirinktu būdu, atliks muitinės ir kitus formalumus, sumokės rinkliavas, mokesčius bei kitas sumas, kurias privalo mokėti atsakovė bei atliks visus kitus veiksmus, būtinus pervežant atsakovės krovinį iš Kinijos Liaudies Respubliką į Lietuvos Respubliką. Ieškovė įsipareigojo paruošti krovinį bei krovinio dokumentaciją. Dalis krovinio buvo pargabenta į Lietuvos Respubliką, kita dalis atsakovei buvo pargabenta vėliau. Atsakovei už krovinio pargabenimą ieškovė 2017-08-08 išrašė PVM sąskaitą- faktūrą Nr.LOG48 01615 4 186 Eur sumai ir 2017-08-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LOG48 01617 9 887 Eur sumai, abi sąskaitas-faktūras atsakovė apmokėjo. Dėl nurodytų aplinkybių tarp šalių ginčo nėra (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str.).

Byloje kilęs ginčas dėl ieškovės patirtų 2 739,98 Eur papildomų išlaidų.

Ieškovė teigia, kad atsakovei netinkamai užpildžius krovinio dokumentus, buvo nutraukta muitinės patikros procedūra dėl ko ieškovė patyrė papildomas išlaidas, kurias prašo iš atsakovės priteisti.

Atsakovės teigimu, ji su ieškove už suteiktas paslaugas atsiskaitė tinkamai, pagal sutartas tarp šalių sąlygas. Su atsakove dėl jokių papildomų išlaidų tartasi nebuvo, ji muito procedūros nutraukti neprašė. Jeigu ieškovė patyrė papildomas išlaidas, tai jos veikla susijusi su krovinių pervežimo organizavimu, muitinės procedūrų tvarkymu, eksporto-importo organizavimu, todėl, atsakovės nuomone, ieškovė prašo, kad atsakovė atlygintų ieškovės sąnaudas, patirtas teikiant atsakovei paslaugas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo nutartyse.

Byloje nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti krovinių gabenimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas ieškovei atlyginti, t. y. tarp šalių buvo sudaryta žodinė krovinių ekspedicijos sutartis (CK 6.824 str.). 2017-06-20 atsakovė ieškovei pateikė pirminį krovinių gabenimo sąrašą (b. l. 20). Ieškovė, kaip pati teigia, pateiktus dokumentus nuosekliai patikrino ir pastebėjusi, jog krovinyje yra žinomų prekinių ženklų prekių ir, kad tai neatitinka pateiktiems dokumentams, atsakovei pasiūlė nurodytas prekes išimti. Atsakovė į krovinį buvo įdėjusi savo reikmėms penkias poras batų, kurias išėmė (b. l. 24). Po šio veiksmo ieškovei buvo išsiųstas patikslintas krovinio sąrašas ir toliau krovinys buvo gabenamas su patikslintais dokumentais. 2017-07-04 krovinys buvo sustabdytas. Kaip nurodė atsakovė tai nebuvo kažkoks ypatingas atvejis, tiesiog krovinys pateko į vadinamą „raudonąjį kanalą“, tai įprastinė muitinės praktika, kai krovinys pasirenkamas atsitiktine tvarka patikrinimui, o ne dėl kažkokių neteisėtų veiksmų. Kodėl buvo pasirinktas atsakovės krovinys, ieškovė atsakyti negalėjo, teismo posėdžio metu nurodė, kad jų supratimu tai buvo daroma dėl didelio kiekio skirtingų prekių. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad tokioje situacijoje galimi pasirinkimui du variantai: 1) nutraukti eksporto procedūrą ir ją vykdyti iš naujo, 2) eksporto procedūros nenutraukti ir leisti muitinės pareigūnams krovinį tikrinti pagal procedūras. Ieškovės teigimu, kadangi krovinį sudarė daug skirtingų prekių, ieškovė, suderinusi su atsakove bei ją informavusi apie papildomas išlaidas, pasirinko pirmąjį variantą ir muitinės patikros procedūrą „raudonu kanalu“ nutraukė. Nusprendus muitinės patikros procedūrą nutraukti ir ją vykdyti iš kito muitinės punkto, ieškovė patyrė papildomas išlaidas – krovinio iškrovimas, pakrovimas, baudos, naujų dokumentų pildymas. Ieškovės teigimu, buvo pasirinktas optimaliausias variantas, siekiant užtikrinti atsakovės interesus, jog krovinys kuo greičiau pasiektų užsakovę (2018-11-19 teismo posėdžio įrašas: 01 min. 55 sek.).

Teismo nuomone byloje nėra duomenų patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Byloje nustatyta, kad ieškovė pati priėmė sprendimą nutraukti muitinės patikros procedūrą, o atsakovės aiškiai ir nedviprasmiškai apie papildomos išlaidas neinformavo. Atmestini ieškovės argumentai, jog atsakovei apie papildomas išlaidas buvo žinoma ir tai patvirtina 2017-07-05 Viber internetinėje atsakovės programoje esantis laiškas, kurį atsakovė persiuntė ieškovei bei tai, jog neprieštaravo, kad toliau krovinys bus gabenamas nutraukus muitinės procedūrą ir ją vykdant iš naujo. Pažymėtina, jog 2017-07-05 (b. l. 25-26) laiškas Viber programoje buvo atsiųstas į atsakovės telefoną, tačiau buvo adresuotas Eugenijui, kuris yra ieškovės atstovas, bei parašytas anglų kalba. Kaip teigia atsakovė, gavusi nurodytą laišką, kuris prasideda kreipiniu „Gerbiamas Eugenijus“, ji, kaip ne jai skirtą, persiuntė E. K., kuris tiesiogiai su ja kontaktavo dėl krovinio pervežimo, o kas jame buvo parašyta ji nesuprato, nes gerai nemoka anglų kalbos (2018-11-19 teismo posėdžio įrašas: 1 val. 08 min. 34 sek.). Vertinant nurodytas aplinkybes negalima vienareikšmiškai teigti, jog atsakovei apie papildomas išlaidas buvo žinoma, įrodymų, jog pati ieškovė tiesiogiai informavo atsakovę apie papildomas išlaidas byloje nėra. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp šalių tik patvirtina, kad atsakovė gerai nesuprato anglų kalbos – ieškovės atstovui 2017-06-22 pateikus iš ieškovės agento gautą informaciją, atsakovė prašo ją išversti (b. l. 21). Liudytojo S. V. duotų parodymų, jog dėl krovinio atšaukimo bei papildomų išlaidų buvo suderinta telefonu, nepatvirtina jokie kiti įrodymai, tai neatsispindi ir tarp šalių vykusiame elektroniniame susirašinėjime (b. l. 21-24). Be to atsakovė nurodė, kad ji nesutiko, jog krovinys būtų atšauktas, jis ir taip jau vėlavo ir krovinio patikrinimas jau nieko nekeitė, krovinio patekimas į „raudoną kanalą“ yra įprastinė procedūra, krovinys patikrinamas ir keliauja toliau. Jog nebuvo sutarta dėl konkretaus krovinio pristatymo laiko, patvirtino ir ieškovės atstovė. Taip pat negalima teigti, jog atsakovei turėjo būti savaime aišku, kad geriau nutraukti muitinės patikrinimą ir pradėti naują muitinės procedūrą. Kaip nurodė ieškovės atstovė negalima teigti, jog atsakovei eksporto procedūros buvo gerai žinomos, nes tokiu atveju nebūtų prasmės samdyti logistikos paslaugas teikiančios įmonės, siuntimo procedūra iš Kinijos Liaudies Respublikos yra sudėtinga, tai specifinė procedūra.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, jog krovinys buvo sustabdytas dėl netinkamai supildytų dokumentų. Ieškovės atstovė apklausoje pati nurodo, jog krovinys buvo pasirinktas atsitiktinai, jog tai yra įprasta procedūra, o galimai buvo sustabdytas dėl didelio kiekio skirtingų prekių. Teismo nuomone, krovinį nukreipus patikrinimui ir nutraukus muitinės procedūrą negalima daryti išvados, jog dokumentai buvo supildyti netinkamai - prekės neatitiko pateiktiems dokumentams, nes procedūrą nutraukus, tokia išvada gauta nebuvo. Ieškovė remiasi tik prielaidomis, nurodydama , jog negali pasakyti, kodėl buvo pasirinktas būtent šis atsakovės krovinys, jų supratimu tai buvo daroma dėl didelio kiekio skirtingų prekių. Taip pat negalima teigti, jog pati procedūra būtų užtrukusi ilgai. Pažymėtina, jog pati ieškovė pabrėžė, kad dėl konkretaus krovinio pristatymo laiko tartasi su atsakove nebuvo.

Teismo nuomone, nurodytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo pareigas pateikti ieškovei duomenis apie krovinį bei krovinys buvo sustabdytas būtent dėl ieškovės nurodytų aplinkybių. Taip pat pažymėtina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės ieškinyje bei teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu yra gana prieštaringi.

Paslaugos sutarties vykdymas iš esmės grindžiamas kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 str. 1 d.). Nagrinėjamos paslaugos pobūdis – krovinio gabenimas užsakovo lėšomis bei kitų su tuo susijusių veiksmų atlikimas (CK 6.824 str.), tai reiškia, kad ieškovei teko pareiga pasirūpinti tinkamu ir savalaikiu krovinio pristatymu už sutartyje numatytą kainą. Kaip nustatyta byloje ir šalys šios aplinkybės neginčija, atsakovė už krovinio gabenimą sutartą sumą ieškovei sumokėjo, taigi bet kokios papildomos ieškovės patirtos sąnaudos vykdant sutartį, kurių nepadengia paslaugų kaina, laikytinos jos nuostoliais.

Ieškovė papildomas išlaidas prašo priteisti vadovaujantis CK 6.720 str. 6 d. Pagal CK 6.720 str. 6 d., jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), tai šio teikėjo patirtus nuostolius klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai. Tuo tarpu, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 str. 5 d.). Toks įstatymų leidėjo nustatytas atlygintinų paslaugų teikimo teisinis reglamentavimas suponuoja, jog paslaugų teikėjui, kuriam tam tikrų paslaugų teikimas yra jo profesinė veikla (verslas), yra taikoma išplėstinė atsakomybė už prisiimtas prievoles, kuri reiškia, kad vykdydamas sutartis, numatančias jo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, jis prisiima ne tik jų neįvykdymo, bet ir nuostolių, kylančių iš sutarties vykdymo, atsiradimo riziką. Tokia teisių ir pareigų pusiausvyra nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ginčo paslaugų teikimas yra ieškovo verslas, suponuoja, kad atsakovės pareiga atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – 2 759,33 Eur, galėtų būti konstatuojama nustačius, kad nuostoliai buvo patirti dėl ypatingų aplinkybių, nors jos ir nelaikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis.

Aptariamu atveju, kaip nurodyta pirmiau, susiklostė tokia situacija, kai paslaugų teikėjas nutraukė krovinio muitinės patikros procedūrą, dėl jo teigimu, netinkamai užpildytų krovinio dokumentų. CK ypatingų aplinkybių – nurodytų CK 6.720 str. 6 d., apibrėžtis nėra paaiškinta. Taigi įvertinti, kas paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose turėtų būti laikoma ypatingomis aplinkybėmis, įstatymų leidėjas priskyrė teismų diskrecijai. Savo esme aplinkybė galėtų būti traktuojama kaip ypatinga, jeigu ji būtų susijusi su įvykiu, kuris nėra būdingas normaliai tam tikrų paslaugų teikimo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai numatyti bei valdyti. Tokiomis aplinkybėmis priklausomai nuo paslaugų teikimo rūšies galėtų būti laikomos metereologinės sąlygos, streikai ir kt.

Tačiau pačios ieškovės teigimu, krovinys muitinės patikrai buvo pasirinktinas atsitiktinai, ir galimai, ieškovės supratimu, dėl didelio kiekio skirtingų prekių, tačiau tai buvo tik ieškovės spėjimai, kaip nurodė apklausoje, jų niekas neinformavo, dėl ko buvo pasirinktas patikrai atsakovės krovinys. Duomenų, jog krovinys buvo pasirinktas patikrai dėl netinkamai supildytų dokumentų, byloje nėra. Be to pažymėtina, jog ieškovė pati ieškinyje yra nurodžiusi, jog krovinių gabenimo praktikoje ne retai pasitaiko atvejų, kai, gabenant krovinį, krovinio pakavimo dokumentuose yra pastebimi trūkumai, susiję su prekėmis, kurios galimai priklauso žinomam prekės ženklui, tačiau nepateikti prekės originalumą pagrindžiantys dokumentai (b. l. 3). Atkreiptinas dėmesys, jog krovinio dokumentai ieškovei buvo pateikti dar 2017-06-20 ir ieškovė turėjo galimybę įvertinti ar jie užpildyti tinkamai, pastebėjus trūkumų jie buvo ištaisyti, prekės išimtos iš krovinio. Muitinės patikros procedūra, kaip nustatyta byloje, buvo nutraukta ieškovės sprendimu. Nurodytos aplinkybės, dėl kurių buvo sutrikdyti paslaugų teikėjo veikla, įskaitant ir paslaugų teikimą, yra įprastas, nors ir nepageidaujamas, kiekvienos verslo srities įvykis, kuris negali būti laikomas ypatinga aplinkybe ne tik dėl savo pobūdžio, bet ir dėl galimybės jį numatyti bei jo išvengti. Ieškovės nurodytos aplinkybės negali būti kvalifikuojamos kaip ypatingas įvykis, kuris nebūdingas įprastai verslo veiklai (rizikai), ieškovė pasirinkusi nutraukti muitinės patikros procedūra ir vykdyti ją iš naujo, kaip paslaugų teikėjas, kartu prisiėmė ir su tuo susijusią riziką, įskaitant ir su tuo susijusias papildomas išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, jog ginčo paslaugų teikimas buvo ieškovės profesinė veikla, papildomas išlaidas, kurios ieškovės buvo patirtos dėl to, jog krovinys pateko muitinės patikrai, buvo nutraukta patikros procedūra ir krovinys nukreiptas naujai muitinės patikros procedūrai per kitą muitinės punktą, teismo nuomone, ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės išlaidų (nuostolių) atlyginimo, kuriuos patyrė dėl įvykio, būdingo įprastai verslo rizikai (CK 6.720 str. 6 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teismas ieškinį atmeta kaip nepagrįstą (CPK 178 str., 185 str., CK 6.720 str. 6 d.).

Atsakovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 106-108). Nurodytos atsakovės patirtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl ieškinį atmetus atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė patyrė 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (1 t., b. l. 2). Ieškinį atmetus valstybei iš ieškovės priteisiamos 5,56 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hoptrans Logistics“, įmonės kodas 302453290, buveinės adresas: S. Žukausko g. 13, Ramučiai, Kauno r. sav. atsakovei mažajai bendrijai „Rigeto studija“, įmonės kodas 303247329, buveinės adresas T. Ivanausko g. 173, Kaune, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.