Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-94-904/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-21
Bylos Nr.: e2-94-904/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-01935-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mantas Ūsas
Ieškovas: K. K.
Atsakovas: G. K.
Trečiasis asmuo: K. K., A. K., Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė ,,Aviva Lietuva“
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Simona Vaičiulytė

Civilinė byla Nr. e2-94-904/2021Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01935-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3.; 2.3.2.6.1.; 2.3.2.8., 2.3.4.4.2., 2.3.4.4.3., 2.3.5.2.1., 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovei K. K., jos atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovui G. K., jo atstovei advokatei Simonai Vaičiulytei - Gavorskienei, tretiesiems asmenims K. K., A. K., institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Valdui Rimkui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui G. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių ir atsakovo G. K. priešieškinį ieškovei K. K. dėl dalies santuokos metu įgyto turto pripažinimo asmeniniu, tretieji asmenys K. K., A. K., Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė ,,Aviva Lietuva“ (toliau - UAGDPD ,,Aviva Lietuva“), institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. lapkričio 4 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės K. K. (toliau - ieškovės) ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus:

1. Nutraukti tarp K. K. ir G. K. 1994 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 126, dėl G. K. kaltės;

2. Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K., gyvenamąją vietą su mama K. K.;

3. Priteisti iš G. K. išlaikymą nepilnamečio vaiko S. K., po 1/2 dalį MMA, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės;

4. Nustatyti G. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku - atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., pasiimant vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

5. Atsakovui G. K. pripažinti nuosavybės teise į

5.1. Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m., kurios vidutinė rinkos vertė 1600 Eur;

5.2. BMW530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m., kurios vidutinė rinkos vertė 1500 Eur;

5.3. Honda Accord , valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Ieškovei K. K. pripažinti nuosavybės teise į:

6.1. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.7900 ha, vidutinė rinkos vertė 375 Eur;

6.2. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1.4300 ha, vidutinė rinkos vertė 1 320 Eur;

6.3. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.9600 ha, vidutinė rinkos vertė 927 Eur.

6.4 žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3.4000 ha, vidutinė rinkos vertė 3 120 Eur.

6.5. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2.8500 ha, vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur.

6.6. Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m., kurios vidutinė rinkos vertė 800 Eur.

7. Nustatyti, kad prievoles UAGDPB „Aviva Lietuva“ pagal draudimo liudijimo Nr. 104017CA, po santuokos nutraukimo vykdys K. K.;

8. Nustatyti, kad prievoles G. S. pagal 2019-07-01, po santuokos nutraukimo vykdys K. K.;

9. Po santuokos nutraukimo palikti pavardes „K“ ir „K“;

10. Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimų pagrindu nurodė, kad ieškovė ir atsakovas negyvena santuokinio gyvenimo, jų šeima yra galutinai iširusi ir nėra jokių galimybių jos išsaugoti. Tarp šalių kyla ginčai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl nepavykus susitarti, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas G. K. namuose pasirodydavo vis rečiau, o iš bendrų namų išsikraustė ir visiškai nusišalino nuo dukrų išlaikymo, nuo šeimos poreikių tenkinimo ir kt. Ieškovė viena rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu, tuo tarpu G. K. jau ilgą laiką neveikia bendrais šeimos interesais. Atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės. Atsakovas nedėjo jokių pastangų išsaugoti santuoką, jis paliko šeimą ir ja visiškai nebesirūpina.

Atsiliepimas

Atsakovo G. K. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė - Gavorskienė pateikė atsiliepimą į ieškinį prašydama ieškinį tenkinti iš dalies:

1. Nutraukti K. K. ir G. K. 1994-08-06 Klaipėdos r. Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 126) dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. Nustatyti S. K. gyvenamąją vietą su mama K. K..

3. Iš G. K. priteisti S. K. išlaikymui po 200 Eur/mėn iki vaiko pilnametystės.

4. Nustatyti, kad G. K. turi teisę su dukra S. K. bendrauti be jokių apribojimų, atsižvelgiant į vaiko, savo, ieškovės užimtumą, grafiką, atostogas, vaiko norus ir kitas reikšmingas aplinkybes, šalių susitarimu prieš protingą terminą suderintu laiku, o K. K. įsipareigoja netrukdyti G. K. bendrauti su dukra.

5. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo K. K. asmeninės nuosavybės teise lieka:

- transporto priemonė Citroen C5 valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (2005 m.);

- transporto priemonė BMW 530D valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1999 m.);

- transporto priemonė Citroen C5 valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (2003 m.);

- 1,43 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- 0,96 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo G. K. asmeninės nuosavybės teise lieka:

- transporto priemonė Honda Accort valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1995 m.);

- 0,79 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- 3,40 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

- 2,85 ha žemės sklypas (unikalus Nr.4400-0083-9192).

7. Nustatyti, kad prievoles G. S. pagal 2019-07-01 sutartį ir prievoles UAGDPB Aviva Lietuva pagal draudimo liudijimą Nr. 104017CA po santuokos nutraukimo vykdys K. K..

8. Palikti tokias sutuoktinių pavardes: „K“ ir „K“.

Atsiliepimo pagrindu nurodė, kad atsakovas nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodė, kad santuokoje gyveno 25-erius metus. Per tiek metų keičiasi žmonių požiūriai, poreikiai, norai, jausmai vienas kitam ir kt. Atsakovas daug dirbo ir iki šiol dirba, kad šeimai užtikrintų finansinę gerovę. Daug laiko leidžia su jauniausia dukra Saule. Rytais veždavo ją į darželį ir pasiimdavo iš jo. Dabar dažnai bendrauja telefonu, kai gali, susitinka. Iki rugsėjo mėn. G. K. manė, kad santykiai šeimoje yra normalūs, kartu su žmona suplanavo atostogas (jachtos komandoje plaukė į Švediją), tačiau rugsėjo 9 d., grįžus po darbo dienos, iš sutuoktinės pusės buvo jaučiamas nepasitenkinimas, pretenzijos, buvo akivaizdu, kad siekiama išprovokuoti konfliktą, todėl, siekdamas to išvengti, nenorėdamas, jog namuose buvusi mažametė dukra matytų konfliktą, manydamas, kad sutuoktinei reikia duoti laiko ir erdvės nusiraminti, G. K. tą dieną namuose nenakvojo. Po šio įvykio G. K., kaip ir anksčiau, rūpinosi dukra, stengėsi su ja leisti įmanomai daug laiko, kad ji patirtų kuo mažiau neigiamų išgyvenimų. Atsakovas neneigia savo prievolės išlaikyti dukterį, tačiau mano, kad turi būti įvertintos tiek tėvų finansinės galimybės, tiek realūs vaiko poreikiai. Atsakovas neneigia, kad jo darbo užmokestis yra kiek didesnis nei ieškovės. Pajamos iš žemės nuomos yra nedidelės. Atsakovo išlaidos, jam nebegyvenant kartu su šeima, yra išaugusios. Dėl to, manytina, šalių finansinė situacija šiuo metu yra apytikriai lygiavertė. Pažymėjo, jog automobilį 2005 m. Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai nupirko savo dukrai K. K., o savo vardu jį užregistravo tik dėl to, kad būtų mažiau išlaidų automobilio draudimui. Šiuo automobiliu dukra K. K. naudojasi ir šiuo metu. Automobilis 1999 m. BMW 530D buvo pirktas kitai dukrai - A. K., tačiau taip pat registruotas atsakovo vardu dėl aukščiau nurodytos priežasties. Šis automobilis nuolat gesdavo, ne kartą buvo remontuotas, tačiau šiuo metu jis yra neeksploatuojamas. 1995 m. Honda Accord yra nevažiuojanti, neturi nei draudimo, nei techninės apžiūros, jos remontas būtų neprotingai brangus, taigi iš esmės šiai dienai šio automobilio vertė siekia ne daugiau kaip 200-300 Eur. Atsakovo nuomone, nė viena iš šalių neturi galimybės mokėti viena kitai didelių piniginių kompensacijų, todėl mano, kad tikslinga būtų sutuoktinių turtą padalinti natūra kiek įmanoma lygiai. Atsakovas sutinka, kad ieškovei liktų jos faktiškai naudojamas 2003 m. Citroen C5. Pažymėjo, jog atsakovo santykiai su vyresniosiomis dukterimis yra įtempti, jos vengia bendravimo, todėl, manytina, siekiant išvengti papildomų nesutarimų šeimoje, būtų protinga, kad dukroms pirktos 2005 m. Citroen C5 ir 1999 m. BMW 530D tektų ieškovei, kuri su dukromis galėtų nuspręsti dėl tolesnio šių transporto priemonių likimo. Atsakovas neprieštarauja, kad transporto priemonė 1999 m. Honda Accord liktų jo nuosavybe. Atsakovas mano, kad nekilnojamasis turtas taip pat gali būti padalijamas natūra. Atsakovas mano, kad sąžininga būtų, jog ieškovei tektų 1,43 ha žemės sklypas P k. ir 0,96 ha žemės sklypas P k. Šiuo metu abu šie žemės sklypai yra išnuomoti, taigi iki 2022-12-31 ieškovė iš šio turto gautų tam tikras pajamas. Ateityje ieškovė galėtų nesunkiai juos parduoti, nes jie iš visų turimų sklypų pagal buvimo vietą, paskirtį ir kt. yra labiausiai likvidūs. Atitinkamai, atsakovui tektų 0,79 ha žemės sklypas Ž k., 3,40 ha žemės sklypas P k. ir 2,85 ha žemės sklypas Ž k. Tokiu atveju pagal ieškovės ieškinyje nurodomas turto vertės jai tektų turto už 6 147 Eur, o atsakovui turto už 5 000 Eur (įskaitant automobilio Honda Accord vertę). Atsižvelgdamas į su ieškove liekančios mažametės dukros interesus, atsakovas, taip padalijant turtą, nereikalautų kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovas sutinka, kad ieškovė liktų bute, kurį šeima išsinuomojo iš G. S. ir, atitinkamai, vykdytų su tuo susijusias prievoles. Kadangi ieškovei pagal atsakovo siūlomą turto padalijimo būdą tektų didesnės vertės turtas, be to ieškovė pati išreiškė norą vykdyti prievolę UAGDPB Aviva Lietuva, G. K. tam neprieštarauja.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAGDPD ,,Aviva Lietuva“ atstovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Trečiasis asmuo atsiliepime pasisakė, kad sutinka, jog prievoles „Aviva Lietuva“ pagal draudimo liudijimą Nr. 104017CA po santuokos nutraukimo vykdys K. K., kuri yra draudėja šioje sutartyje. Pagal ,,Avivą Lietuva“ gyvybės draudimo taisykles, periodines ir investicines draudimo įmokas už draudėją gali sumokėti ir kiti asmenys, neįgydami jokių teisių į draudimo sutartį ir sumokėtas įmokas, todėl G. K. atsiliepime nurodytam galimam prievolės „Aviva Lietuva“ įvykdymo pasidalinimui tarp ieškovės ir atsakovo „Avivą Lietuva“ neprieštarauja, tačiau įmokos bus laikomos sumokėtomis K. K. vardu.

Šalies argumentai

Atsakovo G. K. atstovė advokatė Simona Vaičiulytė - Gavorskienė pateikė priešieškinį ieškovei prašydama:

1. pripažinti, kad G. K. santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo šį turtą:

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.9600 ha, vidutinė rinkos vertė 927 Eur;

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3.4000 ha, vidutinė rinkos vertė 3 120 Eur;

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2.8500 ha, vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur;

2. Nutraukus santuoką palikti šį turtą asmenine G. K. nuosavybe.

3. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinio pagrindu nurodė, jog iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,8500 ha, yra įregistruotas kaip asmeninė G. K. nuosavybė, įgyta 2004-06-04 Mainų sutarties Nr. NGP-3820 pagrindu. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,9600 ha, ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3,4000 ha, buvo įgyti 2003-07-31 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2440 ir sprendimo Nr. 55/10886 pagrindu. Iš sąrašo prie įsakymo, taip pat paties sprendimo matyti, kad nuosavybės teisės G. K. buvo atkurtos į 6,00 ha žemės, už ją perduodant neatlygintinai nuosavybėn 5,58 ha žemės, iš kurių 4,36 ha žemės ūkio veiklai skirtos žemės (0,9600 ha ir 3,4000 ha dydžio žemės sklypai) ir 1,22 ha miškų ūkio veiklai skirtos žemės (vėliau išmainytas į 2,8500 ha žemės sklypą). Teisę atkurti nuosavybės teisę į minėtus 6,00 ha G. K. įgijo trimis 1999-11-09 notariniais sandoriais Nr. NGP-9114, Nr. NGP-9117 ir Nr. NGP-9118, kuriais jam neatlygintinai buvo perleistos turtinės teisės į išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės teisės atsakymą.

Atsiliepimas

Ieškovė K. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo G. K. priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos į J. K. valdytą nekilnojamąjį turtą. J. K. giminystės santykiais susijęs su ieškove K. K., o ne su G. K.. G. K. ieškovės giminaičių K. K. buvo įgaliotas atstovauti juos nuosavybės teisių atkūrimo procese. Akivaizdu, kad šalys aiškiai išreiškė valią, kad turtas buvo įgytas bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybes teise. Pažymėtina, kad jei atsakovas nebūtų buvęs ieškovės sutuoktinis, tai jis aplamai nebūtų įgijęs nuosavybes teises jokia forma, todėl teismas turėtų pripažinti, kad turtas:

- žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,9600 ha, vidutinė rinkos vertė 927 Eur;

- žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3.4000 ha, vidutinė rinkos vertė 3120 Eur.;

- žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2.8500 ha, vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur. yra bendroji jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys K. K., A. K. atsiliepimų į ieškinį bei priešieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. K. patvirtino ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytas faktines aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra tai, jog sutuoktinis per 26 bendro gyvenimo metus nedalyvavo šeimos ūkinėje veikloje, tai yra ,,niekada neparnešė atlyginimo“, per visą gyvenimą neužgyveno šeimai vertingesnio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pripažino, jog sutuoktinis remontavo šeimai priklausiusius automobilius, tačiau jie buvo seni ir dažnai gesdavo. Sutuoktinis dirbdamas policijos pareigūnų, didžiąją dalį savo laiką leisdavo darbe, šeimai neskirdamas jokio dėmesio, retai būdavo namuose. Dažnai padėdavo savo tėvams ūkininkauti kaime. Pripažino, jog prieš devynerius metus buvo išėjusi iš namų, ketino skirtis su sutuoktiniu, tačiau su juo susitaikė bei susilaukė bendros ketvirtos dukros. Tris vyresnės dukros yra pilnametės gyvena atskirai. Teismo posėdžio metu ieškovė K. K. atsisakė reikalavimo, jog teismas nustatytų nepilnametės dukros S. K. bendravimo tvarką su tėvu. Argumentavo tuo, jog ji dirba Mars Lietuva UAB operatore, jos darbas yra pamaininio pobūdžio, dirba slenkančiu grafiku keturis kartus per savaitę po 12 valandų. Tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Pripažino, jog sunku užfiksuoti stabilų tėvo ir dukters bendravimo tvarką. Ginčo su atsakovu dėl bendravimo su dukra tvarkos, nėra buvę. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog didžioji dalis išlaidų vaikui yra skiriama vitaminams, po to maistui, o po to laisvalaikiui. Nurodė, jog vaikas yra sveikas, pas odontologą lankosi su dukra kas 6 mėnesiai. Gyvena nuomojamame bute, moka už komunalinius patarnavimus. Dukra mokosi Gargždų Minijos progimnazijoje. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog sutuoktinio vardu registruotas automobilis Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už pilnametės K. K. asmenines lėšas. Šis automobilis buvo registruotas sutuoktinio G. K. vardų tik dėl mažesnio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mokesčio. Ieškovė sutinka, jog šis automobilis nebūtų įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto balansą, o būtų nustatyta, jog šis automobilis priklauso dukrai K. K.. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog sutuoktinio vardu registruotas automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių, 18 - ojo gimtadienio proga buvo padovanotas pilnametei dukrai A. K.. Ieškovė nurodė, kad šis automobilis šiuo metu yra bevertis, ,,užkaltas“ variklis, jo materialinės vertės nežino. Ieškovė prašo šį automobilį nutraukus santuoką perduoti atsakovui. Ieškovė teismui patvirtino, jog sutuoktinis, kaip teisininkas, jos giminaičiams suteikė paslaugas atkuriant nuosavybės teises į prosenelio žemę. Sutuoktinis inicijavo civilinės bylos iškėlimą dėl juridinio fakto nustatymo, nes prosenelio nuosavybės dokumentai į žemę nebuvo išlikę. Sutuoktinis taip pat padėjo žemėtvarkos įstaigose tvarkyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovė K. K. patvirtino, jog už sutuoktinio suteiktą paslaugą giminės atsilygino parduodamos dalį jiems atkurtos nuosavybės. Pažymėjo, jog ieškovė K. K. asmeniškai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose nedalyvavo, pas notarą perleidžiant nuosavybės teises taip pat nedalyvavo, tačiau supratusi, jog nuosavybė perleidžiama jos šeimai. Patvirtino, jog už visą įgytą žemę, jie giminaičiams mokėjo pinigus. Kodėl notariniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog nuosavybė perleidžiama neatlygintinai, ieškovė paaiškinti negalėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. K. patvirtino atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Patvirtino, jog 2019-09-19 po įvykusio konflikto šeimoje su sutuoktine, atsakovas G. K. išėjo iš namų. Nurodė, jog vertindamas iš šios dienos situacijos supratęs, jog sutuoktinė tyčia išprovokavo konfliktą, norėdama nutraukti santuoką. Konfliktui nebuvo jokio pagrindo, po šio konflikto byloje pateikti rašytiniai dokumentai apie sutuoktinių turtą patvirtina, jog buvo renkama medžiaga ieškiniui tikslu nutraukti jų santuoką. Atsakovas G. K. nenorėdamas aštrinti situacijos ir būti apkaltintu, išėjo iš namų, manydamas, jog sutuoktinė greičiau atsigaus psichologiškai ir greičiau jie susitaikys. Nesitikėjo, jog ieškovė kreipsis dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas G. K. prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės motyvuodamas tuo, jog ieškovė nebandė suprasti sutuoktinio, būti jam lojali bei nesiekė išsaugoti santuokos. Atsakovas prašė teismo nenustatyti jo bendravimo su dukra Saule tvarkos, argumentuodamas tuo, jog neįmanoma užfiksuoti tikslios bendravimo tvarkos dėl ieškovės nepastovaus darbo grafiko. Teismo posėdžio metu atsakovas G. K. paaiškino, jog dukra yra sveika, jos išlaikymui per mėnesį sutinka mokėti po 200 Eur. Pažymėjo, jog kartais dukra ruošia pamokas jo namuose, todėl perka papildomas mokymo priemones, taip pat perka rūbus, nes su dukra mėgsta važinėti dviračiais. Pripažino, jog dukra lanko baseiną, šokius. Nurodė, jog vaikui per mėnesį reikia nuo 450 iki 500 Eur išlaidų. Teismo posėdžio metu atsakovas taip pat patvirtino, jog jo vardu buvo registruotas automobilis Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas už pilnametės K. K. asmenines lėšas. Šis automobilis buvo registruotas jo vardų tik dėl mažesnio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mokesčio. Atsakovas sutinka, jog šis automobilis nebūtų įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto balansą, o būtų nustatyta, jog šis automobilis priklauso dukrai K. K.. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog jo vardu registruotas automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių, 18 - ojo gimtadienio proga buvo padovanotas pilnametei dukrai A. K.. Atsakovas nurodė, kad šis automobilis šiuo metu yra sugedęs, jo materialinės vertė yra iki 200 Eur, kaip metalo laužo. Ieškovas nesutinka, kad šis dukrai priklausantis automobili, kuris saugomas jo gyvenamojoje vietoje, nutraukus santuoką būtų perduotas jam, argumentuojant, jog tikras jo savininkas yra A. K.. Atsakovas pažymėjo, jog dukra A. K. po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo vengia bendravimo su tėvu, su juo visiškai nebendrauja. Atsakovas G. K. patvirtino, jog žmonos giminaičiams suteikė paslaugas atkuriant nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės dokumentai nebuvo išlikę, todėl inicijavo civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo. Atsakovas taip pat padėjo tvarkyti procedūras žemėtvarkos įstaigose. Už šias paslaugas sutuoktinės giminaičiai atsilygino dovanodami jam dalį atkurtos nuosavybės teisės. Vieni sutuoktinės giminaičiai nuosavybės teises perleido jo šeimai, kiti dovanojo jam kaip jo asmeninę nuosavybę. Atsakovas G. K. nurodė, jog sutuoktinės giminaičiai šį sprendimą priėmė laisva valia, nes be jo pagalbos jie nuosavybės teisių į šį turtą nebūtų atkūrę.

Trečiasis asmuo K. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tėvo G. K. vardu registruotas automobilis Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už jos asmenines lėšas. Šis automobilis buvo registruotas tėvo G. K. vardų tik dėl mažesnio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mokesčio. Patvirtino, jog šiuo automobiliu iki šiol naudojasi K. K.. Trečiasis asmuo K. K. sutinka, jog šis automobilis nebūtų įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto balansą, o būtų nustatyta, jog šis automobilis priklauso K. K..

Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tėvo G. K. vardu registruotas automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. buvo abiejų tėvų padovanotas jos 18 - ojo gimtadienio proga. Šis automobilis buvo registruotas tėvo G. K. vardų tik dėl mažesnio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mokesčio. Automobiliu naudojosi 2014-2016 m., jo niekada ji pati neremontavo, remontuodavo tik tėvas. Į automobilio remontą savo pinigų neinvestavo. Jo vertės nežino. Patvirtino, jog gyvena Norvegijoje, šiuo automobiliu nesinaudoja, prašo nutraukus tėvų santuoką šį automobilį priteisti tėvui.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ieškovės K. K. krikšto mama. Nurodė, kad atsakovas G. K. nesuteikė jokių paslaugų ir nepadėjo jai ir jos giminaičiams atkurti nuosavybės teisių į senelio žemę. Paaiškino, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūras tvarkė pati su sutuoktino. Nurodė, kad nebuvo inicijuota jokia civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymėjo, jog žemę norėjo dovanoti tik G. K., tačiau notarės G. Pietarienės paprotinta, dėl galimų gyvenimiškų situacijų (santuokos iširimo ir k.t.) persigalvojo ir nusprendė nuosavybės teises dovanoti tik K. K.. Nuosavybės teisių perleidimo sutarties neskaitė, kodėl sutartyje notarė nurodė, jog nuosavybės teisės perleidžiamos K. K. ir G. K., paaiškinti negalėjo. Pažymėjo, jog nuosavybės teisių dovanojimo metu pas notarą buvo ir G. K., ir K. K.. Nuosavybės teises perleido neatlygintinai.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė K. K. yra pusseserės dukra. Pripažino, kad atsakovas G. K. teikė paslaugas ir padėjo jai ir jos giminaičiams atkurti nuosavybės teisių į senelio žemę. Paaiškino, jog pati nebūtų atkūrusi nuosavybės teisių, nes jau tada prižiūrėjo neįgalų vaiką. Už suteiktas paslaugas G. K. neprašė atlygio. Nuosavybės teises pardavė K. K., o ne G. K. už 2000 Lt. Pinigus sumokėjo G. K. per du kartus. Paaiškino, jog pas notarą sutarties neskaitė, kodėl sutartyje buvo nurodyta, jog neatlygintinai perleidžia nuosavybės teises tik G. K., paaiškinti negalėjo. Patvirtino, jog pas notarą dalyvavo ir G. K., ir K. K..

Liudytoja Z. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ieškovės K. K. mama. Pažymėjo, jog padarė klaidą nurodydama, jog nuosavybės teises į žemę dovanoja G. K.. Nemanė, kad dukra ateityje nutrauks santuoką su sutuoktiniu. Patvirtino, jog sudarant notarines sutartis dukra pas notarą nebuvo, nuosavybės teises perleido neatlygintinai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad tarp ieškovės K. K. ir atsakovo G. K. 1994 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta santuoka Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 126. Gyvenant santuokoje gimė keturios dukros: G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini).

1999 m. lapkričio 9 d. notarinė sutartis (registro Nr. NGP-9114) patvirtina, jog R. B. neatlygintinai perleido G. K. savo teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą. Nurodoma, jog nuosavybės teisės atstatomos į R. B. žemės sklypą 2 ha esantį Bilionių k., Šilalės r., Tauragės apskrityje.

1999 m. lapkričio 9 d. notarinė sutartis (registro Nr. NGP-9117) patvirtina, jog Z. R. neatlygintinai perleido G. K. savo teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą. Nurodoma, jog nuosavybės teisės atstatomos į R. Z. žemės sklypą 2 ha esantį Bilionių k., Šilalės r., Tauragės apskrityje.

1999 m. lapkričio 9 d. notarinė sutartis (registro Nr. NGP-9118) patvirtina, jog K. S. neatlygintinai perleido G. K. savo teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą. Nurodoma, jog nuosavybės teisės atstatomos į K. S. žemės sklypą 2 ha esantį Bilionių k., Šilalės r., Tauragės apskrityje.

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog 2003-07-31 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2440 ir sprendimo Nr. 55/10886 pagrindu G. K. nuosavybės teise priklauso:

- žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.9600 ha, vidutinė rinkos vertė 927 Eur.;

- žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3.4000 ha, vidutinė rinkos vertė 3 120 Eur.

Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog 2004-06-04 mainų sutarties pagrindu, asmeninės nuosavybės pagrindu G. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2.8500 ha, vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur.

Nekilnojamojo turto registro išrašas bei 2005-12-20 žemės sklypo dovanojimo sutartis patvirtina, jog G. K. padovanojo K. K. ir G. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise:

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.7900 ha, vidutinė rinkos vertė 375 Eur;

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1.4300 ha, vidutinė rinkos vertė 1 320 Eur.

Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis G. K. vardu yra registruotos transporto priemonės : Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 m., kurios vidutinė rinkos vertė 1600 Eur ir BMW530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 1999 m., kurios vidutinė rinkos vertė 1500 Eur.

Valstybės įmonės ,,Regitra“ duomenimis K. K. vardu yra registruota transporto priemonė - Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m., kurios vidutinė rinkos vertė 800 Eur.

Šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę Honda Accord, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2017-04-23 automatiškai buvo išregistruota iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro, negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų.

Ieškovė K. K. ieškinyje nurodė, kad sutuoktinis G. K. namuose pasirodydavo vis rečiau, o iš bendrų namų išsikraustė ir visiškai nusišalino nuo dukrų išlaikymo, nuo šeimos poreikių tenkinimo ir kt. Ieškovė viena rūpinasi vaikais, jų auklėjimu, sveikata, mokslais ir ugdymu, tuo tarpu G. K. jau ilgą laiką neveikia bendrais šeimos interesais. Atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo G. K. kaltės.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. K. nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra tai, jog sutuoktinis per 25 bendro gyvenimo metus nedalyvavo šeimos ūkinėje veikloje, tai yra ,,niekada neparnešė atlyginimo“, per visą gyvenimą neužgyveno šeimai vertingesnio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Pripažino, jog sutuoktinis remontavo šeimai priklausančius automobilius, tačiau jie buvo seni ir dažnai gesdavo. Dirbdamas policijos pareigūnų sutuoktinis didžiąją dalį savo laiko praleisdavo darbe, šeimai neskirdamas jokio dėmesio, retai būdavo namuose. Laisvu nuo darbo metu, padėdavo savo tėvams ūkininkauti kaime. Pripažino, jog prieš devynerius metus buvo išėjusi iš namų, ketino skirtis su sutuoktiniu, tačiau su juo susitaikė bei susilaukė bendros ketvirtos dukros. Pripažino, jog sutuoktinis visiškai nepiktnaudžiauja alkoholiu, kitais svaigalais, azartiniais lošimais. Ieškovė nenurodė, jog sutuoktinis jai būtų neištikimas. Pripažino, jog sutuoktinis myli mažametę dukrą, ją rūpinasi, vežė į darželį, šiuo metu veža į mokyklą ir iš jos pasiima. Būna su vaiku naktimis, kai ieškovė dirba naktinėje pamainoje. Nurodė, jog gyvendama šeimoje ieškovė jautė įtampą, jog didžioji šeimos rūpesčių našta teko jai.

Teismo posėdžio metu, atsakovas G. K. patvirtino, jog 2019-09-19 po įvykusio konflikto šeimoje su sutuoktine, atsakovas G. K. išėjo iš namų. Nurodė, jog vertindamas iš šios dienos situacijos, supratęs, jog sutuoktinė tyčia išprovokavo konfliktą, norėdama nutraukti santuoką. Konfliktui nebuvo jokio pagrindo, po šio konflikto byloje pateikti rašytiniai dokumentai apie sutuoktinių turtą patvirtina, jog iš karto po konflikto buvo renkama medžiaga ieškinio rengimui tikslu nutraukti jų santuoką. Atsakovas G. K. nenorėdamas aštrinti situacijos ir būti apkaltintu, išėjo iš namų, manydamas, jog sutuoktinė greičiau atsigaus psichologiškai ir greičiau jie susitaikys. Nesitikėjo, jog ieškovė kreipsis dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas G. K. prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės motyvuodamas tuo, jog ieškovė nebandė suprasti sutuoktinio, būti jam lojali bei nesiekė išsaugoti santuokos.

Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei teismo posėdyje šalių teiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi šalys kartu nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti.

Byloje ieškovė K. K. sutuoktinio kaltę dėl nesirūpinimo šeima įrodinėja savo paaiškinimais, tačiau pažymėtina, jog byloje nepateikta kitų rašytinių ar liudytojų paaiškinimų patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, jog ieškovės paaiškinimai yra prieštaringi, kadangi vėlesnėje apklausoje ieškovė paaiškino, jog atsakovas iš dalies rūpinosi šeima. Pripažino, jog rūpinasi mažametės dukros nuvežimu ir parvežimu iš mokyklos, prižiūri dukrą nakties metu ieškovei dirbant naktinėje pamainoje. Pripažino, jog gyvenant kartu atsakovas remontavo savo jėgomis šeimos automobilius, taip pat vertėsi ūkiškai tėvų ūkyje, įgydamas šeimai maisto produktų. Kartu atostogavo užsienyje.

Pažymėtina, jog byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog atsakovas G. K. ilgus metus tarnauja policijos pareigūnu, byloje nepateikta jokių rašytinių dokumentų patvirtinančių apie jo netinkamą elgesį šeimoje ar jo profesinėje veikloje.

Svarbu tai, jog sutuoktiniai kartu išgyveno net 26 metus, susilaukė bendrų keturių dukrų, iš kurių trys jau pilnametės, ir gyvena atskirai.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Santuoka retai kada nutrūksta dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nes paprastai tai lemia ne viena priežastis, o jų kompleksas, tarpusavio supratimo stoka, nepakankamas bendravimas ir kt.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, galimai skyrę vienas kitam nepakankamai dėmesio, nesupratę vienas kito poreikių, negebėję jų patenkinti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti santuokoje įgytą pavardę - „K“. Atsakovas G. K. tam neprieštaravo. Ginčo byloje dėl to nekilo, todėl atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Santuokos metu šalims gimė keturios dukros: G. K., A. K., K. K. ir S. K.. Dukra S. K. yra mažametė, jai sukako 8 metai, gyvena kartu su mama. Kitos dukros yra pilnametės gyvena atskirai.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydama, jog įvertinęs turimą informaciją pritaria, kad S. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama K. K..

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė turi visas tinkamas galimybes vaiką prižiūrėti, juo rūpintis bei užtikrinti harmoningą vystymąsi, lavinimą ir švietimą, lankytis gydymo įstaigose, rūpintis susirgus, todėl ieškovės prašymas, kad nepilnametės dukros S. K., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina K. K. jos gyvenamojoje vietoje, tenkintinas. Pažymėtina, jog su šiuo ieškinio reikalavimu sutiko ir atsakovas G. K..

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Teismo posėdžio metu ieškovė K. K. atsisakė reikalavimo, jog teismas nustatytų nepilnametės dukros S. K. bendravimo tvarką su tėvu. Argumentavo tuo, jog ji dirba Mars Lietuva UAB operatore, jos darbas yra pamaininio pobūdžio, dirba slenkančiu grafiku, keturis kartus per savaitę po 12 valandų. Tenka dirbti naktinėmis pamainomis. Pripažino, jog sunku užfiksuoti stabilų tėvo ir dukters bendravimo tvarką. Pažymėjo, jog jos darbo grafikas yra sudaromas trims mėnesiams į priekį. Ginčo su atsakovu dėl bendravimo su dukra tvarkos, nėra buvę.

Atsakovas prašė teismo taip pat nenustatyti jo bendravimo su dukra Saule tvarkos, argumentuodamas tuo, jog neįmanoma užfiksuoti tikslios bendravimo tvarkos dėl ieškovės nepastovaus darbo grafiko. Patvirtino, jog dės dideles pastangas bendraujant su dukra.

Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydama, jog mergaitė su tėčiu bendrauti nori, vaiko bendravimui su tėvu pritaria ir mama, kurios nuomone, tėvo bendravimas su dukra daro teigiamą įtaką dukters psichosocialinei raidai.

Teismo posėdžio metu Institucija teikianti išvadą atstovas rekomendavo nustatyti tėvo G. K. bendravimo su dukra S. K. tvarką – jog G. K. su S. K. bendrauja abiejų K. K. ir G. K. sutarimu.

Atsižvelgiant į tai, jog iki šiol ginčų dėl tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tarp šalių nekilo, taip pat atsižvelgiant į jauną nepilnametės S. K. amžių, tėvų darbo grafikų subtilumą ir nepastovumą, teismas nustato laisvą tėvo bendravimo su dukra tvarką, kuris paremtas abiejų tėvų pasitikėjimu ir geranoriškumu.

Dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš G. K. išlaikymą nepilnamečio vaiko S. K., po 1/2 dalį MMA, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo iki vaiko pilnametystės.

Byloje ieškovė pateikė mažametės dukros S. K. būtinųjų poreikių paskaičiavimo lentelę nurodydama, jog per mėnesį ieškovė išleidžia dukrai 755 Eur sumą. Nurodomos išlaidos: maistu - 200 Eur, ugdymui - 30 Eur, kirpyklai - 15, higienos prekėms – 20 Eur, laisvalaikius – 20 Eur, sveikatos priežiūrai (vitaminai, vaistai, tyrimai ir t. t.) 50 Eur, dienpinigiams – 50 Eur, vaiko dalis būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms – 100 Eur, drabužiams ir avalynei – 200 Eur, dovanos gimtadieniams ir Kalėdoms – 20 Eur, odontologo paslaugoms - 30 Eur, išvykai su mokykla - 20 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog didžioji dalis išlaidų vaikui yra skiriama vitaminams, po to maistui, o po to laisvalaikiui. Nurodė, jog vaikas yra sveikas, pas odontologą lankosi su dukra kas 6 mėnesiai. Gyvena nuomojamame bute, moka už komunalinius patarnavimus. Dukra mokosi Gargždų Minijos progimnazijoje.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. K. paaiškino, jog dukra yra sveika, jos išlaikymui per mėnesį sutinka mokėti po 200 Eur. Pažymėjo, jog kartais dukra ruošia pamokas jo namuose, todėl perka papildomas mokymo priemones, taip pat perka rūbus, nes su dukra mėgsta važinėti dviračiais. Pripažino, jog dukra lanko baseiną, šokius. Nurodė, jog vaikui per mėnesį reikia nuo 450 iki 500 Eur išlaidų.

Byloje pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog ieškovė K. K. dirba „Mars Lietuva“ UAB operatore, jos gaunamas atlyginimas sudaro apie 675 Eur/mėn. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena nuomojame bute, moka komunalinius mokesčius.

Atsakovas G. K. dirba Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate, tyrėjo pareigose, uždirba apie 1000 Eur, gyvena pas tėvus kaime. Papildomai verčiasi ūkiškai.

Vertindamas šalių turtinę padėti teismas konstatuoja, jog šalių gaunamos pajamos yra pakankamai mažos, leidžiančios patenkinti tik pakankamai minimalius žmogaus gyvenimo poreikius. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog atsakovo nežymiai gaunama didesnė darbo užmokesčio dalis sudaro galimybę atsakovui įsigyti kokias tai prabangos prekes, prabangiai leisti laisvalaikį ar prabangiai atostogauti. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog šalių turtinės padėtis ir gaunamos pajamos yra panašios ir skiriasi labai nežymiai.

Vertinant ieškovės į bylą pateiktą mažametės dukros S. K. (8 metų) būtinųjų poreikių paskaičiavimo lentelę, kurioje nurodydama, jog per mėnesį ieškovė išleidžia dukrai 755 Eur sumą, teismas pripažįsta, jog nurodyti šie duomenys nėra objektyvūs, kadangi ieškovė negalinti išleisti dukrai nurodytos sumos, kadangi nurodyta suma viršija jos gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, gaunamas šalių pajamas, teismas mano, jog labiau tikėtina S. K. būtinų poreikių patenkinimui skiriama suma per mėnesį sudaro nuo 450 iki 500 Eur.

Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, į šalių turtinę padėtį, šalių mažą dukros amžių, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 321,00 Eur –(Nuo 2021-01-01, MMA – 642 Eur, 1/2 dalį MMA – 321 Eur) nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 250,00 Eur. Tokio dydžio išlaikymas, teismo įsitikinimu, būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukros amžių, poreikius, šalių turtinę padėtį ir laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 250,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Teismo vertinimu, abiem tėvams teikiant po 250,00 Eur dukros išlaikymui bei iš valstybės gaunat 70,00 Eur išmoką vaikui, šalių nepilnametės dukros interesai bus užtikrinti, kad šalių dukra galėtų augti ir vystytis.

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (Lietuvos Respublikos CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t. y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (Lietuvos Respublikos CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Respublikos CK 3.117 straipsnio 1, 2 d., 3.118 straipsnio 4 d., 3.123 straipsnis).

Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo K. K. patvirtino, jog tėvo G. K. vardu registruotas automobilis Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas už K. K. asmenines lėšas. Šis automobilis buvo registruotas tėvo G. K. vardų tik dėl mažesnio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mokesčio. Šalys bei trečiasis asmuo K. K. patvirtino, jog šiuo automobiliu iki šiol naudojasi K. K.. Visi aukščiau nurodyti proceso dalyviai sutiko, jog šis automobilis nebūtų įtrauktas į sutuoktinių dalintino turto balansą, o būtų nustatyta, jog šis automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso K. K..

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo G. K. vardu registruotas automobilis Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į sutuoktinių dalintino turto balansą, nustatant juridinį faktą, jog šis automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso - K. K..

Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog sutuoktinio vardu registruotas automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių, 18 - ojo gimtadienio proga buvo padovanotas pilnametei dukrai A. K.. Ieškovė nurodė, kad šis automobilis šiuo metu yra bevertis, ,,užkaltas“ variklis, jo materialinės vertės nežino. Ieškovė prašo šį automobilį nutraukus santuoką perduoti atsakovui.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. K. taip pat patvirtino, jog jo vardu registruotas automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių, 18 - ojo gimtadienio proga buvo padovanotas pilnametei dukrai A. K.. Atsakovas nurodė, kad šis automobilis šiuo metu yra sugedęs, jo materialinės vertė yra iki 200 Eur, kaip metalo laužo. Ieškovas nesutinka, kad šis dukrai priklausantis automobili, kuris saugomas jo gyvenamojoje vietoje, nutraukus santuoką būtų perduotas jam, argumentuojant, jog tikras jo savininkas yra A. K.. Atsakovas pažymėjo, jog iškėlus santuokos nutraukimo bylą dukra A. K. su juo vengia bendrauti, jį visiškai ignoruoja, todėl priteisus automobilį jam, kiltų sunkumų šį automobilį utilizuoti.

Trečiasis asmuo A. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog tėvo G. K. vardu registruotas automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. buvo abiejų tėvų padovanotas jai 18 - ojo gimtadienio proga. Šis automobilis buvo registruotas tėvo G. K. vardų tik dėl mažesnio privalomojo civilinės atsakomybės draudimo mokesčio. Automobiliu naudojosi 2014-2016 m., jo niekada ji pati neremontavo, remontuodavo šį automobilį tik tėvas. Į automobilio remontą savo piniginių lėšų neinvestavo. Jo vertės nežino. Patvirtino, jog gyvena Norvegijoje, šiuo automobiliu nesinaudoja, prašo nutraukus tėvų santuoką šį automobilį priteisti tėvui.

Vertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog šalys neginčija aplinkybių, jog sutuoktiniai nurodytą automobilį padovanojo pilnametei dukrai A. K., kuri šią dovaną priėmė, tokiu būdu A. K. tapo šio automobilio savininkė.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, atsakovo G. K. vardu registruotas automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), neįtrauktinas į sutuoktinių dalintino turto balansą, nustatant juridinį faktą, jog šis automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso - A. K..

Atsakovas G. K. priešieškiniu prašo pripažinti, kad jis santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo šį turtą: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 0.9600 ha, vidutinė rinkos vertė 927 Eur; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 3.4000 ha, vidutinė rinkos vertė 3 120 Eur; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 2.8500 ha, vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur. Prašo nutraukus santuoką palikti šį turtą asmenine G. K. nuosavybe.

Atsakovas G. K. teismui nurodė, jog žmonos K. K. giminaičiams suteikė paslaugas atkuriant nuosavybės teises į J. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės dokumentai nebuvo išlikę, todėl inicijavo civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo. Atsakovas taip pat padėjo tvarkyti procedūras žemėtvarkos įstaigose. Už šias paslaugas sutuoktinės giminaičiai atsilygino dovanodami jam teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą. Sutuoktinės giminaičiai R. B., Z. R., S. K. (miręs) nuosavybės teises perleido jam kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovas G. K. pažymėjo, jog sutuoktinės giminaičiai šį sprendimą priėmė laisva valia, nes be jo pagalbos jie teisių į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą nebūtų įgiję.

Ieškovė teismui taip pat patvirtino, jog sutuoktinis, kaip teisininkas, jos giminaičiams suteikė paslaugas atkuriant nuosavybės teises į prosenelio žemę. Sutuoktinis inicijavo civilinės bylos iškėlimą dėl juridinio fakto nustatymo, nes prosenelio nuosavybės dokumentai į žemę nebuvo išlikę. Sutuoktinis taip pat padėjo žemėtvarkos įstaigose tvarkyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ieškovė K. K. patvirtino, jog už sutuoktinio suteiktą paslaugą giminės atsilygino parduodamos teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą. Pažymėjo, jog ieškovė K. K. asmeniškai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrose nedalyvavo, pas notarą perleidžiant nuosavybės teises taip pat nedalyvavo, tačiau supratusi, jog nuosavybė perleidžiama jos šeimai. Patvirtino, jog už visą įgytą žemę, jie giminaičiams mokėjo pinigus. Kodėl notariniuose dokumentuose buvo nurodoma, jog šios teisės perleidžiamos neatlygintinai, ieškovė paaiškinti negalėjo.

Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ieškovės K. K. krikšto mama. Nurodė, kad atsakovas G. K. nesuteikė jokių paslaugų ir nepadėjo jai ir jos giminaičiams atkurti nuosavybės teisių į senelio žemę. Paaiškino, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūras tvarkė pati su sutuoktino. Nurodė, kad nebuvo inicijuota jokia civilinė byla dėl juridinio fakto nustatymo. Pažymėjo, jog žemę norėjo dovanoti tik G. K., tačiau notarės G. Pietarienės paprotinta, dėl galimų gyvenimiškų situacijų (santuokos iširimo ir k.t.) persigalvojo ir nusprendė žemę dovanoti tik krikšto dukrai K. K.. Dovanojimo sutarties neskaitė, kodėl sutartyje notarė nurodė, jog nuosavybės teisės perleidžiamos K. K. ir G. K., paaiškinti negalėjo. Pažymėjo, jog nuosavybės teisių dovanojimo metu pas notarą buvo ir G. K., ir K. K.. Nuosavybės teises G. K. ir K. K. perleido neatlygintinai.

Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovė K. B. yra pusseserės dukra. Pripažino, kad atsakovas G. K. teikė paslaugas ir padėjo jai ir jos giminaičiams atkurti nuosavybės teises į senelio žemę. Paaiškino, jog pati nebūtų atkūrusi nuosavybės teisių, nes prižiūrėjo neįgalų vaiką. Už suteiktas paslaugas G. K. neprašė atsilyginti. Teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą pardavė K. K., o ne G. K. už 2000 Lt. Pinigus sumokėjo G. K. per du kartus. Paaiškino, jog pas notarą sutarties neskaitė, kodėl sutartyje buvo nurodyta, jog neatlygintinai perleidžia nurodytas teises tik G. K., paaiškinti negalėjo. Patvirtino, jog sudarant sutartį pas notarą dalyvavo ir G. K., ir K. K..

Liudytoja Z. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra ieškovės mama. Pažymėjo, jog padarė klaidą nurodydama, jog teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą neatlygintinai perleidžia G. K.. Nemanė, kad dukra ateityje nutrauks santuoką su sutuoktiniu. Patvirtino, jog sudarant sutartį dukra pas notarą nebuvo, nurodytas teises perleido neatlygintinai.

Vertinant ieškovės K. K. iniciatyva apklaustų liudytojų paaiškinimus matyti, jog jie yra labai prieštaringi. Pažymėtina, jog tiek ieškovė K. K., tiek atsakovas G. K. bei liudytoja R. B. patvirtino, jog atsakovas G. K. padėjo atkurti nuosavybės teises į J. K. nacionalizuotą žemę. Nurodyti asmenys patvirtino, jog be atsakovo pagalbos galimai nebūtų iš viso atkurtos nuosavybės teisės į šį turtą, nes baiginėjosi įstatymo nustatytas terminas iki kada buvo galima atkurti nuosavybės teises. Priešingai byloje apklausta liudytoja G. K. nurodė priešingas aplinkybes, jog atsakovas G. K. visiškai neprisidėjo prie nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau teismui patvirtinusi, jog nurodytus abu žemės sklypus norėjusi padovanoti tik G. K., tačiau notarės paprotinta (dėl galimo santuokos iširimo ateityje ir k. t.), pakeitė savo sprendimą. Vertinant šiuos liudytojos G. K. paaiškinimus darytina išvada, jog šios liudytojos paaiškinimai galimai nėra visiškai objektyvūs, vertinant tai, jog pirminis liudytojos G. K. sprendimas buvo žemės sklypus dovanoti tik G. K.. Teismas mano, jog labiau tikėtina yra tai, jog tiek G. K., tiek R. B., tiek Z. R. žemės sklypus ar teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą perleido už tai, jog G. K. padėjo nurodytiems asmenims atkurti nuosavybės teises į senelio žemę, tokiu būdu G. K. buvo atsilyginta už suteiktas paslaugas. K. K. pripažino, jog ji visiškai nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pažymėtina, jog sudarant aukščiau nurodytus notarinius sandorius, ieškovė K. K. taip pat nedalyvavo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog K. K. buvo žinoma apie notarinių sandorių sudarymą, tačiau savo iniciatyvos nerodė, sandorių sudaryme nedalyvavo. Su mama Z. R. bei giminaičiais R. B., S. K. dėl nurodytų teisių perleidimo aplinkybių bei sąlygų nesitarė. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės labiau patvirtina, atsakovo G. K. paaiškinimus, jog R. B. ir Z. R. savo apsisprendimu, tuo metu, išreiškė valią teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą perleisti atsakovui G. K., kaip asmeninę nuosavybę arba visiškai buvo abejingos tam, jog šios teisės būtų perleistos atsakovo asmeninei nuosavybei.

Liudytojų R. B., Z. R. paaiškinimai teismui, jog teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atstatymą neatlygintinai perleido tik K. K., kaip šios nuosavybės paveldėtojai iš J. K. giminės, vertintini kritiškai, kaip siekį artimų giminaičių (mamos, tetų) padėti ieškovei santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina tai, jog liudytojos R. B. ir Z. R. paaiškinimai, jog jos neva neskaičiusios notarinių sutarčių, ir negalinčios paaiškinti, kodėl sutartyje nurodoma, jog neatlygintinai nurodytos teisės perleidžiamos G. K., o ne K. K., vertintinos kritiškai, kaip neobjektyvūs šių liudytojų paaiškinimai.

Lietuvos Respublikos CK 3.87-3.88 str. yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo, t. y. kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau CK 3.89 str. yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, t. y. asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (2 p.);

Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,8500 ha, yra įregistruotas kaip asmeninė G. K. nuosavybė, įgyta 2004-06-04 Mainų sutarties Nr. NGP-3820 pagrindu. Pastarojoje sutartyje nurodyta, kad G. K. į dabar turimą turtą išmainė anksčiau asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,2200 ha. Pastarąjį turtą atsakovas buvo įgijęs 2003-07-31 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2440 ir sprendimo Nr. 55/10886 pagrindu. Šiuo būdu atsakovas turtą įgijo asmeninės nuosavybės teise, nes jam buvo neatlygintinai perleistos.

Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d. numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atitinkamai, tiek notarinėje sutartyje, tiek VĮ Registrų centro užfiksuotai informacijai, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė ir jį išmainius gautas turtas (žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat yra asmeninė atsakovo nuosavybė, aplinkybė, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,8500 ha, yra asmeninė G. K. nuosavybė, laikytina visiškai įrodyta.

Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,9600 ha, ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3,4000 ha, buvo įgyti 2003-07-31 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-2440 ir sprendimo Nr. 55/10886 pagrindu. Iš sąrašo prie įsakymo, taip pat paties sprendimo matyti, kad nuosavybės teisės G. K. buvo atkurtos į 6,00 ha žemės, už ją perduodant neatlygintinai nuosavybėn 5,58 ha žemės, iš kurių 4,36 ha žemės ūkio veiklai skirtos žemės (0,9600 ha ir 3,4000 ha dydžio žemės sklypai) ir 1,22 ha miškų ūkio veiklai skirtos žemės (vėliau išmainytas į 2,8500 ha žemės sklypą). Teisę atkurti nuosavybės teisę į minėtus 6,00 ha G. K. įgijo trimis 1999-11-09 notariniais sandoriais Nr. NGP-9114, Nr. NGP-9117 ir Nr. NGP-9118 iš Z. R., R. B. ir S. K., kuriais jam neatlygintinai buvo perleistos turtinės teisės į išlikusio nekilnojamo turto nuosavybės teisės atsakymą.

Teismas sutinka, kad neatlygintinis turto, šiuo atveju turtinių teisių, įgijimas atitinka turto įgijimą pagal dovanojimo sutartis CK 6.465 str. prasme („Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.”).

Remiantis aukščiau nurodytu, darytina išvada, kad teises atkurti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą G. K. įgijo dovanojimo sandorių pagrindu kaip asmeninę nuosavybę. Vėliau jis pats ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad realizuotų šią savo asmeninės nuosavybės teise turimą turtinę teisę, ko pasėkoje įgijo žemės sklypus. Šiuo atveju įvyko turimo turto tipo pasikeitimas iš turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą, tačiau kaip ir mainų sutarties pagrindu išmainius asmeninės nuosavybės teise turėtą žemės sklypą ir įgijus kitą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 4400-0083-9192, asmeninės nuosavybės teise, taip ir realizavus asmeninės nuosavybės teise turimas turtines teises įgytas turtas taip pat laikytinas asmeniniu to asmens turtu.

Pripažintina, jog tris iš penkių santuokoje įgytų žemės sklypų atsakovas įgijo savo asmeninėn nuosavybėn sandorių ir teisės aktų pagrindu. Asmeninės nuosavybės teise atsakovo įgyta nuosavybė nutraukiant santuoką lieka jo asmenine nuosavybe ir tarp šalių nedalintina.

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas atsakovo priešieškinis pripažįstant, kad G. K. santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypus: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., plotas 0.9600 ha, vidutinė rinkos vertė 927 Eur; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3.4000 ha, vidutinė rinkos vertė 3 120 Eur; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2.8500 ha, vidutinė rinkos vertė 1 330 Eur. Nutraukus santuoką šis turtas pripažįstamas asmenine G. K. nuosavybe ir nedalinamas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės.

Ieškovė K. K. ieškiniu prašė atsakovui G. K. priteisti automobilį Honda Accord, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o jai priteisti automobilį Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m., kurios vidutinė rinkos vertė 800 Eur. Ieškovė K. K. teismo posėdžio metu patvirtino, jog automobilis Honda Accord yra senas, neeksploatuojamas, nes yra techniškai netvarkingas. Ieškovė negalėjo nurodyti Honda Accord automobilio materialinės vertės, tačiau neginčijo atsakovo paaiškinimų, jog šio automobilio vertė yra iki 200 Eur, kaip metalo laužo. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko, jo neginčijo.

Atsižvelgiant į aukščiau visas nustatytas aplinkybes ieškovei K. K. nutraukus santuoką, asmeninės nuosavybės teise priteistinas automobilis Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m., kurios vidutinė rinkos vertė 800 Eur, o atsakovui G. K. priteistinas asmeninės nuosavybės teise automobilis Honda Accord , valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 200 Eur vertės.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, jog žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,7900 ha, buvo įgytas 2005-12-20 Žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. NGP-8746 pagrindu. Pagal šią sutartį turtą G. K. ir K. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padovanojo G. K.. Atitinkamai, VĮ Registrų centras šis turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,4300 ha, buvo įgytas 2005-12-20 Žemės sklypo dovanojimo sutarties Nr. NGP-8750 pagrindu. Pagal šią sutartį turtą G. K. ir K. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise taip pat padovanojo G. K.. Atitinkamai, VĮ Registrų centras ir šis turtas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ieškovė K. K. prašo nutraukus santuoką jai priteisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą žemės sklypą, tai yra žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1,4300 ha, vidutinės rinkos vertės 1320 Eur.

Atsakovui G. K. priteistinas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,7900 ha, vidutinės rinkos vertės 375 Eur.

Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ieškovei K. K. nutraukus santuoką priteistą turto už 2120 Eur, o atsakovui turto už 575 Eur. Atsakovas už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį nutraukus santuoką kompensacijos neprašo, todėl kompensacija ir nepriteistina.

Dėl teisės į kompensaciją.

Lietuvos Respublikos CK 3.115 str. 1 d. numato, jog jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

2021-05-31 ieškovė K. K. pateikė rašytinį prašymą, kurio dėstomojoje dalyje nurodė, jog kompensacija atsakovui iš ieškoves nepriteistina. Argumentuodama, jog atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktinis dirbdamas policijos pareigūnu, tarnybos metu pridaužė daug automobilių, o ši žala buvo atlyginta iš bendrosios jungtines sutuoktinių nuosavybės. Ieškovė prašo mažinti atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Į bylą ieškovės atstovas pateikė duomenis apie 2020 m. balandžio mėn. įvykusį įvykį bei 2020-05-26 susitarimą dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog ieškovė ir atsakovas kartu nebegyvena, šeiminių ryšių nebepalaiko, taigi ir bendro ūkio nebeveda nuo 2019 m. rugsėjo mėn. 19 d. Ieškovės ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo datuojamas 2019-10-29. Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 str. 1 d.). Taigi įvykis, kurio metu padarytos žalos suma prašoma mažinti atsakovo turto dalį bendrame turte, įvyko praėjus daugiau kaip pusmečiui nuo faktinės šalių santykių pabaigos, šalims nebevedant bendro ūkio bei ieškovei iniciavus santuokos nutraukimo bylos iškėlimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad žalą už 2020 m. balandžio mėn. įvykusį įvykį atsakovas padengė iš bendrų lėšų, todėl šia suma atsakovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nemažintina.

Atsakovas G. K. nurodė, kad būnant santuokoje ir vedant bendrą ūkį G. K. apgadino kelias transporto priemones, t. y.: 2008 m. eismo įvykio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis Opel Astra. Atsakovas G. K. pateikė atsiskaitymą už šią transporto priemonę patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad G. K. sumokėjo 2 180 Lt, įskaitant administracinį mokestį; 2009 m. eismo įvykio metu buvo nežymiai apgadintas tarnybinis automobilis VW Passat, kurį G. K. pats sutvarkė savo jėgomis (išlaidas tam pagrindžiančių dokumentų kaip nurodė atsakovas nėra išsaugojęs); 2011 m. eismo įvykio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilis Mitsubischi Pajero Sport, kurį G. K. taip pat pats sutvarkė savo jėgomis (išlaidas tam pagrindžiančių dokumentų kaip nurodė atsakovas nėra išsaugojęs).

Atsakovas G. K. nurodė, kad žalą mokėjo ne iš šeimos bendrųjų lėšų, atvirkščiai, akcentavo, kad gavo kompensaciją dėl sužalojimo darbe, ir šių asmenių lėšų pakako visoms jo vykdant darbines funkcijas padarytoms žaloms padengti. Pagrindžiant šias atsakovo byloje nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas 2008-08-14 Įsakymas Nr. 68-TE-88, kuriame nurodoma G. K. dėl tarnyboje sveikatai padarytos žalos išmokėti 12 mėn. vidutinio DU dydžio kompensaciją. Pagal asmens atlygio apskaičiavimo kortelės duomenis matyti, kad 2008-09-09 G. K. buvo išmokėta 28 866,60 Lt dydžio kompensacija.

Lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims pripažįstamos asmenine to sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 6 p.). Taigi atsakovas turėjo pakankamai asmeninių lėšų iš kurių galėjo padengti ir faktiškai padengė padarytas žalas, jokios bendros lėšos tam tikslui nebuvo naudojamos, todėl pagrindo kokia nors apimtimi mažinti atsakovo dalį bendrojoje nuosavybėje arba priteisti iš jo kompensaciją, nėra.

Dėl turtinių prievolių.

Ieškovė pateikė teismui duomenis apie kreditorę UAGDPB Aviva Lietuva, su kuria sudaryta gyvybės draudimo „Studentas“ sutartis S. K. naudai. Atsakovas G. K. sutinka, kad ieškovė vykdytų prievolę UAGDPB Aviva Lietuva.

Trečiasis asmuo UAGDPD ,,Aviva Lietuva“ atsiliepime pasisakė, kad sutinka, jog prievoles „Aviva Lietuva“ pagal draudimo liudijimą Nr. 104017CA po santuokos nutraukimo vykdys K. K., kuri yra draudėja šioje sutartyje.

Teismas tenkina ieškinio reikalavimus dėl aukščiau nurodytų ieškovės kreditorinių reikalavimų patvirtinimo.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nutraukė gyvenamojo būsto nuomos sutartį su G. S., todėl baigėsi tarp šalių gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, o G. S. teismo buvo pašalintas iš proceso.

Dėl sutuoktinių vienas kito išlaikymo.

Šalys nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingi, jokių rimtų sveikatos sutrikimų neturi ir gali patys save išlaikyti, po santuokos nutraukimo, todėl išlaikymo vienas kitam priteisti neprašė. (Lietuvos Respublikos CK 3.72 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė K. K. pateiktais rašytiniais dokumentais pagrindė 2050 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 50 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 2000 Eur teisinės atstovavimo išlaidos (ieškinio parengimas, atsiliepimo į priešieškinį parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme).

Atsakovas G. K. pateiktais rašytiniais dokumentais pagrindė 1441,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 50 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1391,40 Eur teisinės atstovavimo išlaidos (priešieškininio parengimas, atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme).

Vertinant patenkintų ieškovės ir atsakovo reikalavimų apimtis, atsižvelgtina į tai, kad teismas visiškai tenkino atsakovo priešieškinį bei netenkino ieškinio reikalavimų dėl santuokos nutraukimo pagrindu, iš dalies tenkino ieškinio reikalavimą dėl turto padalinimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinio reikalavimai dėl kurių kilo ginčas bylos nagrinėjimo metu iš esmės buvo atmesti, o atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl teismas paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgia į proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų apimtis, ginčo pobūdį, šalių elgesį viena kitos atžvilgiu, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsakovui priteisia iš ieškovės 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2019 m. lapkričio 4 d. teismas nutartimi nusprendė ieškovei K. K., atidėti 202 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą teikiant ieškinį teismui iki bus priimtas šioje byloje teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės K. K. ieškinio reikalavimai buvo tenkinti iš dalies, todėl ieškovė K. K. įpareigotina sumokėti dalį atidėto 73 Eur dydžio žyminio mokesčio valstybei už pateiktą ieškinį, atsakovas G. K. įpareigotinas sumokėti 105 Eur dydžio žyminį mokestį valstybei.

2020 m. gruodžio 3 d. teismas nutartimi nusprendė atsakovui G. K. atidėti 71,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, teikiant priešieškinį teismui iki bus priimtas šioje byloje teismo sprendimas. Atsakovas G. K. teikdamas priešieškinį sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog priešieškinis buvo patenkintas visiškai, įpareigoja ieškovę K. K. sumokėti - 71 Eur, nesumokėto žyminio mokesčio valstybei už priešieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

1. Nutraukti santuoką, sudarytą 1994 m. rugpjūčio 6 d., Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. K. (iki santuokos įregistravimo R), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo K. K. palikti pavardę „K“, G. K. palikti pavardę „K“.

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti G. K., bendravimo tvarką su nepilnamete dukra S. K. – G. K. su S. K. bendrauja abiejų tėvų K. K. ir G. K. sutarimu.

5. Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

6. Nepilnametės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7. Nutraukus santuoką ieškovei K. K. pripažinti nuosavybės teises į:

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 1.4300 ha, vidutinė rinkos vertė 1 320 Eur.

- Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2003 m., kurios vidutinė rinkos vertė 800 Eur.

8 Nutraukus santuoką atsakovui G. K. pripažinti nuosavybės teises į:

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.7900 ha, vidutinė rinkos vertė 375 Eur;

- automobilį Honda Accord valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 200 Eur;

Atsakovui G. K. nepriteisti kompensacijos iš ieškovės K. K. už ieškovei K. K. tenkančią didesnę turto dalį po santuokos nutraukimo.

9. Pripažinti, kad G. K. santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgijo:

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0.9600 ha;

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 3.4000 ha;

- žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2.8500 ha. Nutraukus santuoką palikti šį turtą asmenine G. K. nuosavybe.

10. Nustatyti, kad prievoles UAGDPB „Aviva Lietuva“ pagal draudimo liudijimo Nr. 104017CA, po santuokos nutraukimo vykdys K. K..

Kitose dalyse ieškinį atmestini.

Nustatyti juridinį faktą, jog automobilis Citroen C5, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso - K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinį faktą, jog automobilis BMW 530D, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso - A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 105 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Po sprendimo paskelbimo panaikinti 2019-11-04 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Mantas Ūsas