Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip matyti iš pareiškime išdėstytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. N., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties liko turtas – 16/100 gyvenamojo namo su 16/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Senelis J. N. 84/100 dalis gyvenamojo namo su 84/100 dalimis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, 1951 m. gruodžio 20 d. Anykščių valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintu sandoriu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo savo dukrai, pareiškėjos motinai J. N. – P. J. N. gyvenamajame name pasiliko sau vieną kambarį (16/100 dalių), jei prireiktų gyventi pas dukrą senatvėje, tačiau į šiuos namu nebegrįžo, nes greitai mirė. Po J. N. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Pareiškėjos motina J. P. su šeima gyveno jai tėčio padovanotame gyvenamajame name iki tėčio mirties ir liko gyventi po tėčio mirties. Po J. N. mirties į šiuos namus atsikėlė gyventi pareiškėjos senelė, J. N. sutuoktinė A. N., kuri nesuprato, kad reikia kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė, nes kartu su pareiškėjos motina J. P. naudojosi gyvenamuoju namu, jį tvarkė, palaikė tinkamoje būklėje, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą po savo sutuoktinio mirties A. N. priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė ir suinteresuoto asmens V. T. motina A. N., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po senelės A. N. mirties liko jos turtas – faktiškai po sutuoktinio J. N. mirties paveldėta 16/100 dalių gyvenamojo namo su 16/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nors niekas iš įpėdinių po A. N. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau pareiškėjos motina J. P. su šeima ir toliau liko gyventi jai tėčio padovanotame name ir toliau naudojosi visu namu, mokėjo mokesčius, palaikė namą ir kiemo statinius tinkamo būklėje, naudojosi motinai iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji po savo motinos A. N. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Mano, kad J. P. palikimą priėmė, nes po savo motinos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. P., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos mirties kreipęsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir jai 2006 m. gegužės 15 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas.

Suinteresuotas asmuo V. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis J. N., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po senelio mirties liko turtas – 16/100 gyvenamojo namo su 16/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Senelis J. N. 84/100 dalis gyvenamojo namo su 84/100 dalimis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, 1951 m. gruodžio 20 d. Anykščių valstybinėje notarinėje kontoroje patvirtintu sandoriu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo savo dukrai, pareiškėjos motinai J. N. – P. J. N. gyvenamajame name pasiliko sau vieną kambarį (16/100), jei prireiktų gyventi pas dukrą senatvėje, tačiau į šiuos namu nebegrįžo, nes greitai mirė. Po J. N. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Pareiškėjos motina J. P. su šeima gyveno jai tėčio padovanotame gyvenamajame name iki tėčio mirties ir liko gyventi po tėčio mirties. Po J. N. mirties į šiuos namus atsikėlė gyventi pareiškėjos senelė, J. N. sutuoktinė A. N., kuri nesuprato, kad reikia kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė, nes kartu su pareiškėjos motina J. P. naudojosi visu gyvenamuoju namu, jį tvarkė, palaikė tinkamoje būklėje, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą po savo sutuoktinio mirties A. N. priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė A. N., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po senelės A. N. mirties liko jos turtas – faktiškai po sutuoktinio J. N. mirties paveldėta 16/100 dalių gyvenamojo namo su 16/100 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Nors niekas iš įpėdinių po A. N. mirties į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, tačiau pareiškėjos motina J. P. su šeima ir toliau liko gyventi jai tėčio padovanotame name ir toliau naudojosi visu namu, mokėjo mokesčius, palaikė namą ir kiemo statinius tinkamo būklėje, naudojosi motinai iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji po savo motinos A. N. mirties palikimą priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Mano, kad J. P. palikimą priėmė, nes po savo motinos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi juo kaip savu. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina J. P., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos mirties kreipęsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir jai 2006 m. gegužės 15 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, jog A. N. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. N. mirties bei pareiškėjos motina J. P. priėmė palikimą po savo motinos A. N. mirties, pradėję faktiškai turtą valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimai į mirusiųjų turtą nėra išduoti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). J. N. mirties dieną paveldėjimo santykius reguliavo tuo metu galiojantis ir į 1964 m. Civilinį kodeksą vėliau įtrauktas TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų Pagrindų taisyklės (savo turiniu analogiškos CK 5.51 straipsnyje įtvirtintam palikimo priėmimui pradėjus turtą faktiškai valdyti). A. N. mirties dieną galiojo 1964 m. LR CK, kurio 587 straipsnis analogiškas dabar galiojančio CK 5.51 straipsnyje įtvirtintam palikimo priėmimui, pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio J. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.