Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl bausmės pakeitimo, už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistajam M. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam M. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius teikime nurodė, jog M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir M. G. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis ir uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. kovo 21 d. M. G. paskirtos bausmės - laisvės apribojimo pabaiga – 2023 m. lapkričio 27 d. Probacijos tarnybą nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. kovo 30 d.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius nurodo, jog M. G. 2023 m. balandžio 5 d. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, informuotas apie teisines pasekmes už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Nuteistajam sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo taip pat pasirašytinai supažindintas. Supažindinimo metu jokių pastabų ar klausimų nepareiškė, su juo sutiko. 2023 m. birželio 9 d. probacijos tarnyba teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl bausmės pakeitimo, už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę M. G., kadangi asmuo du kartus pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: 1) 2023 m. gegužės 5 d. 10.22 val. nuvykus į asmens gyvenamąją vietą namuose nerastas M. G., tačiau telefonu nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs prie Neries upės žvejoti. Nuvykus prie upės M. G. rastas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,71 prom. girtumas; 2) 2023 m. birželio 8 d. gauta informacija iš Kauno apskrities policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato, kad 2023 m. birželio 8 d. 3.11 val. M. G. buvo rastas namuose neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,62 prom. girtumas. 2023 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi probacijos tarnybos teikimą atmetė.

2023 m. birželio 26 d. 21.30 val. lankantis asmens gyvenamojoje vietoje M. G. buvo rastas neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,38 prom. girtumas. 2023 m. liepos 5 d. 9.26 val. M. G. atvyko į probacijos tarnybą būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,74 prom. girtumas. M. G. informuotas, kad probacijos tarnyba teikimu kreipsis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

M. G. nuo 2023 m. balandžio 17 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Nėra gautų duomenų, kad M. G. bausmės laikotarpiu būtų padaręs administracinių nusižengimų, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta. Pažeidimų dėl teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neužfiksuota. Kadangi M. G. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, prašo nuteistajam pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus atstovas palaikė teikimą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad nuteistasis buvo siųstas dėl gydymosi, tačiau pirmą kartą nuvyko neblaivus, todėl joks gydymas nebuvo pradėtas.

Nuteistasis M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su teikimu nesutinka. Supranta, kad turi gydytis priklausomybę nuo alkoholio vartojimo. Jeigu teismas atmes teikimą, tai kreipsis pas psichologę dėl gydymo.

Prokurorė teikimą prašė atmesti, nurodė, jog nuteistasis vykdo kitus teismo paskirtus įpareigojimus, išskyrus vieną įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis deda pastangas gydytis priklausomybę nuo alkoholio vartojimo, žada lankyti psichologo kursus. Mano, kad M. G. padarys išvadas ir nevartos alkoholio. Siūlo teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 461-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu, yra imperatyvi, tačiau prieš keisdamas bausmę teismas turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

Nuteistojo M. G. asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2023 m. balandžio 5 d. M. G. pasirašytinai supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, informuotas apie teisines pasekmes už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. Pastarajam buvo sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas, su kuriuo taip pat pasirašytinai supažindintas. Supažindinimo metu M. G. jokių pastabų ar klausimų nepareiškė, su juo sutiko. 2023 m. birželio 9 d. probacijos tarnyba teikimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus dėl bausmės pakeitimo, už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę M. G., kadangi 2023 m. gegužės 16 d. 10.22 val. nuvykus į M. G. gyvenamąją vietą namuose M. G. nerastas, tačiau paskambinus telefonu nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs prie Neries upės žvejoti. Nuvykus į vietą M. G. rastas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,71 promilių girtumas. 2023 m. birželio 8 d. gauta informacija iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato, kad 2023 m. birželio 8 d. 3.11 val. M. G. rastas namuose neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,62 promilių girtumas. 2023 m. birželio 26 d. teismas nutartimi teikimą atmetė motyvuojant tuo, kad teikime nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti apie būtinybę pakeisti nuteistajam skirtą laisvės apribojimo bausmę į griežtesnę – arešto – bausmę.

Po šio teikimo atmetimo, nuteistasis vėl du kartus pažeidė laisvės apribojimo bausmės sąlygas – 2023 m. birželio 26 d. 21.30 val. nuvykus M. G. gyvenamojoje vietoje buvo rastas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,38 prom. Girtumas. 2023 m. liepos 5 d. 9.26 val. M. G. atvyko į probacijos tarnybą būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,74 prom. girtumas, tuo pažeidė teismo skirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pateisinančios priežasties nenurodė, todėl probacijos tarnybos informuotas apie kreipimąsi teikimu į teismą dėl bausmės pakeitimo į areštą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis šiuo metu niekur nedirba, tačiau nuo 2023 m. balandžio 17 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje. Pažymėtina ir tai, kad duomenų kad per bausmės laiką M. G. būtų padaręs administracinių nusižengimų nėra gauta, taip pat nėra gauta duomenų, kad jo atžvilgiu būtų pradėti ikiteisminiai tyrimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai po to, kai 2023 m. birželio 26 d. nutartimi buvo atmestas teikimas, tai nuteistasis du kartus pažeidė teismo skirtą įpareigojimą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo posėdžio metu M. G. paaiškino, kad deda pastangas gydytis priklausomybę nuo alkoholio vartojimo, žada kreiptis į psichologę.

Svarstant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo turi būti patikrinta, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti.

Laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtų įpareigojimų tinkamu vykdymu turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalyje, visuma, todėl akivaizdu, jog laisvės apribojimo bausmė nuteistajam savo tikslus gali pasiekti tik tuomet, kai nuteistasis laikosi jam paskirtų įpareigojimų. Be pateisinamų priežasčių nevykdant tam tikrų šiai visumai priskiriamų pareigų konstatuojama, kad nevykdoma laisvės apribojimo bausmė, o pastarosios nevykdymas duoda teisinį pagrindą ją keisti areštu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalis). Teismas sutinka, kad nuteistojo M. G. elgesys probacijos vykdymo metu ne visada buvo atsakingas ir tinkamas, jo veiksmams trūksta atsakingumo, tačiau atsižvelgus į tai, kad nuteistasis nuo pat bausmės vykdymo pradžios lankė smurtinio elgesio keitimo programą, kurią baigė, kitus teismo skirtus įpareigojimus ir probacijos sąlygas vykdo, bendradarbiauja su probacijos tarnyba, taip pat į tai, kad per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis buvo tikrintas aštuonis kartus, iš kurių keturis kartus nustatytas psichiką veikiančių medžiagų vartojimas. Tuo pačiu pažymima ir tai, kad pastarojo atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame nuteistasis būtų pripažintas įtariamuoju, nedaro administracinių nusižengimų, todėl atsižvelgiant į asmens siekį keisti gyvenimo būdą ir vertybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimas dėl bausmės pakeitimo M. G. yra atmestinas.

Atkreiptinas M. G. dėmesys į tai, jog toliau vykdant teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę bei visus paskirtus įpareigojimus, nuteistasis turi būti itin pavyzdingas ir pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą (preciziškai vykdyti įpareigojimus, nedaryti jokių teisės pažeidimų), priešingu atveju, nuteistajam laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista kita bausme – areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose numatytas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 362 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui M. G. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.