- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-288-396/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48808-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- S. N., R. S., S. A.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą – laisvės atėmimo bausme šešiolikai metų;
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir S. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiolikai metų. Bausmę pirmus penkerius metus paskirta atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 10 d.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, nuteistasis S. N. pripažintas pavojingu recidyvistu.
Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. S. (R. S.) ir S. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. S. ir S. A., 2018 m. spalio 10 d. paros pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku tarp 0–06 val., apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šalia minėto namo, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų, sumušė E. Ž., suduodami jam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko E. Ž. buvo padaryti nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą atitinkantys kūno sužalojimai: masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veido dešinėje pusėje, išsidėsčiusi kaktos, antakio, smilkinio ir skruosto srityse su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, vienoje plokštumoje išsidėsčiusi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje kaktos, antakio, akiduobės išorinio krašto projekcijos ir skruosto srityse su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, smulki netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio ausies kaušelio viršutinėje dalyje vijoklio srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva visame kairiame ausies kaušelyje ir kairiame užausyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose viršugalvio užpakalinėje srityje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, netaisyklingos formos poodinė ir pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės alkūnės išoriniame paviršiuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės plaštakos II piršto pamatinės falangos ir krumplio užpakaliniuose paviršiuose, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II delninio sąnario projekcijoje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kaklo priekiniame paviršiuje, trys smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, daugybinės smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos abiejuose dilbiuose ir kairėje plaštakoje, smulkus išilginės juostos formos paviršinis odos nubrozdinimas – nudrėskimas kairiame krūtinės ląstos šone, netaisyklingos formos paviršinis odos nubrozdinimas kairiame klubo šone klubakaulio sparno priekinio viršutinio dyglio projekcijoje, smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai kairio krūtinės ląstos šono užpakalinėje srityje, stuburo juosmeninių slankstelių geterinių ataugų projekcijoje ir kryžmens srityje, smulkūs paviršiniai odos nubrozdinimai abiejų alkūnių užpakaliniuose paviršiuose ir abiejų kelių priekiniuose paviršiuose bei kairės pėdos priekiniame paviršiuje, daugybinių įstrižos krypties brūkšnių pavidalo paviršinis odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, smulkios kastinės žaizdos liežuvio galo kraštuose su kraujosruvomis liežuvio raumenyse. Tokiu būdu, S. N., S. A. ir R. S. sukėlė E. Ž. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.
1.2. S. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad po E. Ž. sumušimo, 2018 m. spalio 10 d. paros pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku tarp 0–06 val., šalia miškelio ir miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), į pietvakarių pusę nuo K. plento ir L. gatvės susikirtimo vietos, su savimi turėtu peiliu sudavė E. Ž. ne mažiau šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas, taip padarydamas jam šešiolika durtinių-pjautinių žaizdų: 2 kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės kairėje pusėje bei 1 kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus kairėje pusėje su kairio plaučio sužalojimais, sužalojimų sukeltais ūmiu nukraujavimu į kairę pleuros ertmę bei į išorę, oro sankaupa kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimu ir sunkiu trauminiu hemoraginiu šoku; masyvią pjautinę žaizdą kaklo priekinio paviršiaus viršutinėje dalyje su skersai pilnai nupjautomis gerklų abiejų skydinių kremzlių viršutinėmis dalimis, antgerklio sužalojimu ir atsivėrusia rykle; žemiau jos esančią 1 ilgą pjautinę odos ir paodės žaizdą; 5 pjautines odos žaizdas kaklo priekinio paviršiaus viršutinės dalies kairėje pusėje; durtinę-pjautinę odos žaizdą krūtinės dešinėje pusėje; akliną (nekiauryminę) durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje; akliną durtinę-pjautinę žaizdą kairės šlaunies viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; išilginę pjautinę odos žaizdą krūtinės apatinėje dalyje ir pilvo pakrūtinio srityje vidurio linijos projekcijoje; pjautinę odos žaizdą dešinio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje; pjautinę odos žaizdą dešinės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje ir linijinį odos įbrėžimą dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje, dėl ko nuo daugybinių kiauryminių durtinių-pjautinių krūtinės ląstos sužalojimų su kairio plaučio sužalojimais, kurie sukėlė ūmų nukraujavimą į kairę pleuros ertmę bei į išorę, oro sankaupą kairėje pleuros ertmėje, kairio plaučio suspaudimą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, E. Ž. įvykio vietoje netrukus mirė. Tokiu būdu, S. N. tyčia itin žiauriai nužudė E. Ž.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis S. N. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
2.1. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad savo kaltę pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi.
2.2. Nuteistasis pažymi, kad ikiteisminio tyrimo apklausų metu nurodė, jog nukentėjusiajam peiliu dūrė šešis kartus, tačiau galėjo būti ir šešiolika dūrių, nes buvo šoko būsenos ir tiksliai negali prisiminti, kiek įvykio metu dūrė nukentėjusiajam. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad negali suvokti ir paaiškinti savo būsenos įvykio metu, todėl labai išgyvena dėl padarytų nusikaltimų.
3. Apeliacinio proceso metu gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinio teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo S. N. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. N. kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos bei teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos taip pat nenustatyta.
5. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad nuteistasis S. N. neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį peržiūri tik dėl švelnesnės bausmės paskyrimo nuteistajam S. N., neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
7. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Apeliacinis teismas nurodo ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečia bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę. BK 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
8. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. N. inkriminuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, BK 140 straipsnio 1 dalį, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. padarė tyčinius labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys), teistas, baustas administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai bei į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, konstatuotina, jog S. N. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta bausmė, yra teisingos.
9. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-942/2017; Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to, kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014 ir kt.).
10. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistasis S. N. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme iš dalies pripažino esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, faktines aplinkybes, t. y. dėl E. Ž. sumušimo ir sudavimo peiliu šešis smūgius. Tačiau neigia sudavęs kitus (dar dvylika) smūgius peiliu. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad galėjo suduoti peiliu ir šešiolika kartų, tačiau įvykio metu buvo šoko būsenos ir tiksliai negali prisiminti. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis po sužalojimų peiliu, nukentėjusįjį E. Ž. paliko gulėti nuošalioje vietoje, miške, o pats iš nusikaltimo vietos pasišalino, ir nesiėmė jokių priemonių suteikti pagalbą ar ją iškviesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pirmiau įvertintos aplinkybės rodo, kad nuteistasis S. N. nužudė E. Ž. veikdamas tiesiogine tyčia, dėl to nuoširdžiai nesigaili ir kritiškai nevertina šio savo poelgio, o tik formaliai bando palengvinti savo padėtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino S. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuoširdžiai gailisi.
11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu S. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. taip pat už tyčinį nužudymą (t. 3, b. l. 80–83). Skundžiamu nuosprendžiu S. N. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, t. y. už tyčinio nusikaltimo padarymą, būnant recidyvistu ir turint neišnykusius teistumus. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad S. N. yra agresyvus, sistemingai girtauja bei daro administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad S. N. padarytos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, nes nuteistasis dėl to jokių išvadų nedaro. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nuteistasis jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bausmės sušvelninimui, nenurodo. Tačiau, akivaizdu, kad S. N. yra pavojingas visuomenei, nes skundžiamu nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, todėl BK 41 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, o pirmuosius penkerius metus, bausmę atliekant kalėjime. Apygardos teismas skundžiamu nuosprendžiu S. N. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra didesnė už vidurkį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, asmenybės pavojingumui, nėra akivaizdžiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. N. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra individualizuotos, o subendrinta galutinė bausmė, negali būti pripažinta per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo, nes šios bausmės paskyrimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo S. N. apeliacinį skundą atmesti.