Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-30 · Administracinė byla Nr. I2-2921-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-04-30Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-30
Bylos Nr.
I2-2921-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01032-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-2921-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01032-2020-3-Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), neturtinę žala – 30 000 Eur, taip pat bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–7).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2017 m. birželio 20 d. jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba skundžiant Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir atstovaujant pareiškėją teisme. Advokatu iki 2018 m. gegužės 31 d. buvo paskirtas A. Š.. Pareiškėjas buvo priverstas pats pateikti apeliacinį skundą, kadangi buvo likę mažai laiko iki apskundimo termino pabaigos. Kasacinis teismas grąžino pareiškėjui jo skundą trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjas kreipėsi į jam paskirtą advokatą, tačiau pastarasis neatvyko, jokių veiksmų nesiėmė. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pakeisti jam paskirtą advokatą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Vėliau Tarnyba informavo, jog antrinė teisinė pagalba buvo suteikta, taip pat informavo apie galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT).

3. Tarnyba 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu kreipėsi į A. Š., prašydama nurodyti antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą, tačiau atsakymo negavo. Po pareiškėjo kreipimosi į Seimo kontrolierių ir nurodžius, jog jo atžvilgiu dar nėra pasibaigęs naikinamasis 1 metų kasacinio skundo padavimo terminas, Tarnyba tik 2017 m. lapkričio 8 d. paskyrė jam kitą advokatą – R. V.. Dėl to, pareiškėjo teigimu, jo teisė gauti tinkamą teisinę pagalbą buvo pažeista. Skunde nurodoma, jog šias aplinkybes patvirtina ir Seimo kontrolieriaus pažyma.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjo teigimu, ir kitas paskirtas advokatas vilkino procesą, o kasacinį skundą pagal pareiškėjo šabloną išsiuntė tik 2018 m. vasario 6 d. 2018 m. kovo 13 d. kasacinis teismas pakartotinai grąžino skundą trūkumams šalinti. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 18 d. kreipėsi į advokatą, tačiau atsakymo nesulaukė. Tą pačią dieną pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą su prašymu įpareigoti advokatą atlikti savo funkcijas, nesulaukus atsakymo, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi 2018 m. gegužės 18 d. 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu Tarnyba atsisakė pakeisti suteiktą advokatą. Pareiškėjas 2018 m. birželio 6 d. kreipėsi į jam paskirtą advokatą, tačiau šis jokių veiksmų nesiėmė. Dėl to pareiškėjas privalėjo kreiptis į kasacinį teismą su prašymu sustabdyti apskundimo terminą, kol bus išspręstas klausimas dėl pareiškėjo atstovavimo byloje. Tačiau teismas 2018 m. birželio 20 d. nurodė, jog jis nesprendžia klausimų dėl teisinės pagalbos teikimo. Dėl to pareiškėjas buvo priverstas pakartotinai pats parengti kasacinį skundą, tačiau teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė jį priimti, kadangi skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą.

5. Dėl nurodytų Tarnybos pažeidimų ir vilkinimo atlikti veiksmus pareiškėjui kilo neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta.

II

1. Atsakovės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 19-25) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl advokato A. Š. veiksmu

2. Tarnyba 2017 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą skundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje, parengti procesinius dokumentus, atstovauti kasacinės instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas A. Š.. 2017 m. rugpjūčio 28 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. birželio 24 d. sueina kasacinio skundo pateikimo terminas. Taip pat nurodyta, jog pareiškėjas savarankiškai parengė kasacinį skundą ir jį pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas savarankiškai parengė kasacinį skundą, informavo pareiškėją apie galimybę, perėjus visas instancijas, kreiptis į EŽTT.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. 2017 m. rugsėjo 20 d. gautas pareiškėjo prašymas įpareigoti jam paskirtą advokatą pašalinti kasacinio skundo trūkumas, o nesant tokiai galimybei, advokatą pakeisti. Tarnyba 2017 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į advokatą, prašydama pateikti apie teikiamos antrinės teisinės pagalbos eigą. Negavusi informacijos, Tarnyba pakartotinai kreipėsi 2017 m. spalio 10 d. Advokatas paaiškinimą pateikė 2017 m. lapkričio 22 d. Paaiškinime nurodė, jog susipažino su teismų priimtais sprendimais ir nustatė, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadaryta, Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) bendrosios dalies normos pritaikytos tinkamai, o nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Advokatas taip pat informavo, jog 2017 m. liepos 5 d. nuvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) ir susitiko su pareiškėju. Konsultacijos metu paaiškino jam, jog yra tikimybė, jog pareiškėjo kasacinis skundas nebus priimtas, kadangi pareiškėjas nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, o kasacinės instancijos teismas įrodymų netiria ir nevertina. Pagrindai peržiūrėti bylą yra tik tada, kai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryta esminių BPK pažeidimų. Advokatas, rengdamas kasacinį skundą, yra saistomas BPK nustatytos kasacijos pagrindų ir negali rašyti tik tai, ko nori pareiškėjas.

2.2. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo teiginiais ir nurodo, jog antrinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę pavesta tikrinti Lietuvos advokatūrai. Todėl Tarnyba 2017 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į minėtą įstaigą, prašydama įvertinti, ar advokato veikla atitinka advokatų profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl pareiškėjas negali reikalauti Tarnybos atsakomybės už tai, jog, pareiškėjo teigimu, jam paskirtas advokatas neatliko procesinių veiksmų.

2.3. Pareiškėjas savo reikalavimus kildina taip pat iš Seimo kontrolierių įstaigos priimto sprendimo. Tačiau Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai ar veiksmai buvo skundžiami, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Seimo kontrolieriaus pažymoje padaryta išvada, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, nepatvirtina Tarnybos neveikimo fakto.

Dėl advokato R. V. veiksmų

3. Tarnyba, atsižvelgusi į tai, jog antrinė teisinė pagalba teikiama baudžiamojoje byloje bei į tai, jog galbūt kitas advokatas turės kitą nuomonę dėl kasacinio skundo pagrindų, 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatą. Tarnyba 2018 m. vasario 1 d. paprašė advokato nurodyti, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Advokatas 2018 m. vasario 7 d. paaiškinime nurodė, jog kasacinis skundas ir pareiškimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – ir LAT) dėl termino atnaujinimo buvo parengtas 2018 m. sausio 27 d. 2018 m. vasario 1 d. advokatas taip pat nuvyko į Lukiškių TI-K ir supažindino pareiškėją su parengtais dokumentais. Pareiškėjas buvo patenkintas advokato parengtu kasaciniu skundu ir įsipareigojo artimiausiu laiku parengtus dokumentus išsiųsti kasacinės instancijos teismui.

3.1. Tarnyboje 2018 m. balandžio 25 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis nurodė, jog LAT 2018 m. kovo 18 d. atnaujino pareiškėjo praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, tačiau atsižvelgiant į kasacinio skundo trūkumus, atsisakė jį priimti ir grąžino pareiškėjui. Tarnyba atsiliepime pažymi, jog kasacinis skundas, pateiktas pagal pareiškėjo reikalavimus, neatitiko kasaciniam skundui keliamų reikalavimų, kadangi, kaip nurodė LAT 2018 m. kovo 18 d. nutartyje, pareiškėjas kelia klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymu ir kritikuoja atliktų įrodymų vertinimą, tokiu aspektu pateikti argumentai nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka. Kadangi skundą atsisakyta priimti, pareiškėjas prašė pakeistą advokatą atvykti į Lukiškių TI-K ir pašalinti LAT 2018 m. kovo 18 d. nutartyje nurodytus kasacinio skundo trūkumus.

3.2. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. Tarnybai pateikė patikslintą pranešimą, kuriame nurodė, jog advokatas atvyko 2018 m. kovo 18 d. ir paaiškino tolimesnę antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą. Pareiškėjas taip pat teigė, jog su advokatu nesutapo pozicijos dėl tolimesnės bylos eigos. Atsakovės atstovei akivaizdu, kad pareiškėjo ir advokato nuomonės nesutapo dėl to, kad pareiškėjas nesutiko su reikalavimais, keliamais norint pateikti kasacinį skundą. Pareiškėjas nesutiko ir su tuo, kad kasacinės instancijos teismas, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Pareiškėjas manė, jog LAT turi tikrinti ir skundžiamo nuosprendžio ar nutarties faktines aplinkybes. Pareiškėjas, iš esmės nesutikdamas su kasacinio skundo priimtinumo pagrindais, kaltina Tarnybą ir advokatą, kad antrinė teisinė pagalba buvo teikiama neefektyviai.

3.3. Tarnyba, įvertinusi visas aplinkybes, 2018 m. gegužės 4 d. ir gegužės 28 d. raštais atsisakė pakeisti paskirtą advokatą, kadangi nenustatė aplinkybių, jog paskirtas advokatas būtų netinkamai teikęs antrinę teisinę pagalbą. Be to, pakartotinis advokato pakeitimas pažeistų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principų tinkamą įgyvendinimą. Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. rašte taip pat pažymėjo, jog apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį leidžiama per 3 mėn. nuo jų įsiteisėjimo dienos. Praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau nei vieneriems metams po nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo. Pareiškėjui paaiškinta, jog nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties paskelbimo dienos yra praėję daugiau nei 1 metai, todėl išnyko pareiškėjo teisė apskųsti šią nutartį.

3.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas akcentuoja, jog Tarnyba ir advokatai vilkino kasacinio skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėjo atžvilgiu priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo priimta 2017 m. kovo 24 d., tačiau pareiškėjas į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos kreipėsi tik 2017 m. gegužės 12 d., t. y. likus 1 mėn. ir 12 dienų iki termino pabaigos. Be to, teikdamas prašymą pareiškėjas nurodė, jog jam reikalinga pagalba pirmos instancijos teisme. Tarnyba, tik patikrinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatė, kad byla jau yra išnagrinėta ir apeliacinės instancijos teisme. Kadangi pareiškėjas tiksliai nesuformulavo savo reikalavimo, Tarnyba turėjo siųsti pareiškėjui raštą su prašymu patikslinti reikalavimą, nurodant, kurioje instancijoje būtina antrinė teisinė pagalba.

Atsiliepimo į skundą teisinis reglamentavimas

4. Tarnyba laikosi pozicijos, jog pareiškėjui buvo užtikrinta tinkama antrinė teisinė pagalba ir akcentuoja, jog kasacinis skundas buvo nepriimtas ne dėl advokatų ar Tarnybos kaltės, o dėl to, kad LAT nenustatė, jog yra kasacijos pagrindai. Tarnyba nepažeidė nustatytos antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarkos, gavusi pareiškėjo prašymą ėmėsi atitinkamų veiksmų situacijai ištirti – kreipėsi į advokatą A. Š., prašydama pateikti paaiškinimus, taip pat informavo pareiškėją apie LAT kasacinio skundo nagrinėjimo tvarką. Be to, kreipėsi į R. V. su prašymu pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo eigą. Tai, jog Tarnyba gavo pareiškėjo skundus dėl galimai netinkamai teikiamų advokato paslaugų bei atliko atitinkamus veiksmus situacijai išaiškinti, negali būti laikoma Tarnybos neveikimu.

Dėl neturtinės žalos

5. Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Tarnyba priėmė pagrįstus ir teisės aktus atitinkančius sprendimus, pareiškėjas nepagrindė teiginių apie jo patirtą žalą, nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų, atitinkamai nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodžius patirtos neturtinės žalos, nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Be to, pareiškėjo nurodyta situacija negali būti vertinama kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Tarnyba 2017 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 2.2.(NTP-2)-17-T-2079-12411 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 26–27), atsižvelgdama į pareiškėjo 2017 m. gegužės 12 d. prašymą ir 2017 m. birželio 16 d. papildomus dokumentus, nusprendė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant procesinius dokumentus, atstovaujant kasacinės instancijos teisme. Paskirtas advokatas – A. Š..

2. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Tarnybai prašymą įpareigoti pareiškėjui paskirtą advokatą atvykti pas jį į Lukiškių TI-K ir tinkamai teikti teisinę pagalbą, jeigu tokios galimybės nėra – jį pakeisti (b. l. 28–31). Prašyme pareiškėjas taip pat nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, o kadangi apskundimo terminas buvo itin trumpas, pareiškėjas pats surašė kasacinį skundą. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog pas jį į Lukiškių TI-K buvo atvykęs jam paskirtas advokatas. LAT 2017 m. liepos 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kurį pareiškėjas išsiuntė savo advokatui, tačiau šis atsakymo nepateikė. Pareiškėjas su prašymu pakeisti jam paskirtą advokatą kreipėsi 2017 m. rugsėjo 25 d.

3. Tarnyba 2017 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (2.2.) NO-2-8170 „Dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato kokybės vertinimo“ (b. l. 33–34) kreipėsi į Lietuvos advokatūrą, nurodydama, jog Tarnyba 2017 m. rugsėjo 25 d. raštu reg. Nr. (2.2) NO-2-7034 paprašė advokato A. Š. per 5 darbo dienas pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal 2017 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-2079-12411 eigą ir paaiškinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, tačiau advokatas atsakymo nepateikė. Tarnyba Lietuvos advokatūros prašė pateikti išvadą ar advokatas A. Š. veikla atitinka advokatų profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir Antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat sutarties nuostatas, teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjui.

4. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 8 d., Tarnyba priėmė sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-2079-21153 „Dėl advokato pakeitimo“ (b. l. 35), kuriuo pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatą kitu advokatu – R. V..

5. 2017 m. lapkričio 22 d. Tarnyboje gautas advokato A. Š. paaiškinimas (b. l. 38). Paaiškinime advokatas nurodė, jog susipažinus su teismų priimtas sprendimais (nuosprendžiu ir nutartimi) nustatyta, jog esminių BPK pažeidimų nepadaryta, BK bendrosios dalies normos pritaikytos tinkamai, nusikalstama veikla kvalifikuota teisingai. 2017 m. liepos 5 d. advokatas nuvyko į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas advokatui paaiškino, jog 2017 m. birželio 19 d. jis pats parašė kasacinį skundą ir išsiuntė jį LAT. Komentuodamas kasacinio skundo turinį paaiškino, jog nesutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismų atliktu įrodymų vertinimu, dėl ko jis nepagrįstai nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Advokatas pareiškėjui paaiškino, kad tikimybė, kad kasacinis skundas bus priimtas yra minimali, kadangi nėra pagrindų ir motyvų kasaciniam skundui paduoti, be to, kasacinės instancijos teismas netiria įrodymų ir jų nevertina. 2017 m. liepos 13 d. LAT priėmė nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl daugiau antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui advokatas neteikė.

6. Tarnyba 2018 m. vasario 1 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-855 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. K.“ (b. l. 39) advokato R. V. prašė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti informaciją, kokia konkreti antrinė teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta vykdant 2017 m. birželio 20 d. sprendimą. 2018 m. vasario 7 d. Tarnyboje gauti advokato paaiškinimai (b. l. 46). Advokatas nurodė, jog 2017 m. lapkričio 21 d. buvo nuvykta į Lukiškių TI-K ir suteikta konsultacija pareiškėjui, atsakyta į jo klausimus. Tą pačią dieną buvo susipažinta su baudžiamosios bylos medžiaga. 2018 m. sausio 27 d. buvo galutinai surašytas pareiškimas teismui dėl termino atnaujinimo ir kasacinis skundas su visais būtinais dokumentais. 2018 m. vasario 1 d. advokatas nuvyko pas pareiškėją ir supažindino jį su parengtais dokumentais. Pareiškėjas buvo patenkintas parengtu skundu ir sutiko su gynybine pozicija. Be to, pareiškėjui buvo išaiškintos visos jo bylos perspektyvos bei atsakyta į visus jo iškeltus klausimus. Prie advokato pasirašęs visus dokumentus, pareiškėjas įsipareigojo artimiausiu laiku juos išsiųsti kasaciniam teismui.

7. 2018 m. balandžio 25 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo pranešimas (b. l. 43-45), kuriame prašoma nedelsiant atvykti paskirtą advokatą ir pašalinti 2018 m. kovo 13 d. LAT nutartimi nustatytus skundo trūkumus. 2018 m. balandžio 26 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo pranešimo papildymas (b. l. 40-42), kuriame nurodoma, jog 2018 m. kovo 20 d. paskirta advokatas atvyko ir paaiškino situaciją dėl tolimesnės teisinės pagalbos teikimo. Pareiškėjas prašė pakeisti jam paskirtą advokatą.

8. Tarnyba 2018 m. gegužės 4 d. priėmė raštą Nr. (2.2) NO-2-3479 „Dėl jūsų prašymo pakeisti advokatą“, kuriuo informavo pareiškėją, jog Tarnyba atsisako pakeisti advokatą R. V. kitu advokatu (b. l. 48-49). Rašte pareiškėjui taip pat išaiškinta, jog nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbimo dienos yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl išnyko pareiškėjo teisė apskųsti šią nutartį. Be to, į kasacinį skundą pareiškėjas skundą yra pateikęs savarankiškai. Taip pat kasacinį skundą dėl 2017 m. kovo 24 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra parengęs ir pateikęs teismui advokatas R. V..

IV

1. Byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už tai, jog Tarnyba netinkamai teikė netinkamą teisinę pagalbą (paskyrė netinkamus advokatus).

2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (ginčui aktuali redakcija) (toliau – VGTPĮ ar Įstatymas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).

5. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Sprendimo turinio reikalavimus reglamentuoja Įstatymo 18 straipsnio 4 dalis. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nurodyta antrinės teisinės pagalbos suteikimo arba atsisakymo ją teikti pagrindai.

6. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

7. LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiškinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3166/2011; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje A-575-335/2012; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017). Įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio pastarųjų aplinkybių sąrašo, kas reiškia, jog minėtas klausimas yra vertinamojo pobūdžio ir turi būti sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją. Tarnybos sprendimas turi būti grindžiamas siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (Įstatymo 3 straipsnio 1dalies 4 punktas) principus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-62-3037/2011; 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei LVAT formuojamą teisminę praktiką, konstatuotina, kad jau paskirto advokato pakeitimas kitu advokatu yra sąlygojamas tam tikrų aplinkybių, kurios apsunkina tolimesnės teisinės pagalbos teikimą arba daro jį neįmanomu ir tokių aplinkybių įvertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje yra Tarnybos prerogatyva.

8. Teismas pažymi, kad trūkumų šalinimas nėra advokato nekompetencijos patvirtinimas, bet kaip tik galimybės suteikimas parengiamojoje stadijoje suformuluoti tinkamai skundo dalyką ir pagrindą. Ir nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jam teikiamos paslaugos nekokybiškos, tokių aplinkybių nenustatė nei Tarnyba, nei teismas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo jam teikiamų paslaugų vertinimas yra subjektyvus.

9. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi nutarė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. LAT 2017 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą ir grąžino jį pareiškėjui. LAT nurodė, jog pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinės instancijos teismas iš naujo byloje surinktų įrodymų netiria ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

Kasaciniame skunde esantys teiginiai dėl pareiškėjo nekaltumo pagrįsti vien nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

10. LAT, susipažinęs su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą ir kasaciniu skundu, 2018 m. kovo 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) atnaujino praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, tačiau atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą ir grąžino jį pareiškėjui. LAT pakartotinai nurodė, jog pareiškėjas kelia klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių nustatymu ir kritikuojamas atliktas įrodymų vertinimas, o tokiu aspektu pateikti argumentai nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka, todėl jo kasacinis skundas neatitinka bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 369 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis). Iš nurodytų aplinkybių matyti, jog LAT nepriėmė pareiškėjo kasacinio skundo ne dėl to, jog jis buvo netinkamai įformintas, o dėl to, jog jame keliami klausimai buvo susiję ne su teisinių žemesnės grandies teismų sprendimų vertinimu, o, pareiškėjo vertinimu, netinkamu aplinkybių vertinimu. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas nevertina byloje nustatytų aplinkybių, tačiau tikrina, ar žemesnės grandies teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Iš pareiškėjui paskirtų advokatų paaiškinimų matyti, jog apie šias aplinkybes pareiškėjui buvo žinoma, advokatai jas paaiškino. Pabrėžtina, jog Tarnyba, teismo vertinimu, siekdama užtikrinti tinkamą teisinę pagalbą ir visų aplinkybių išnagrinėjimo, taip pat atsižvelgdama į situacijos rimtumą (sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės), pakeitė pareiškėjui jo paskirtą advokatą. Pakeistas advokatas, pareiškėjo argumentų pagrindu, surašė kasacinį skundą, kuris nebuvo priimtas ne dėl advokato netinkamų veiksmų, o dėl jau aptartų aplinkybių dėl faktinių aplinkybių nevertinimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju Tarnyba tinkamai išnagrinėjo visas aplinkybes ir užtikrino pareiškėjui efektyvią teisinę pagalbą. Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta ir galimo interesų konflikto, kas būtų sudarę pagrindą skirti pareiškėjui kitą advokatą. Pareiškėjas skunde nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių aplinkybių dėl galimo interesų konflikto. Taigi, nenustačius jokio interesų konflikto, jo užuominų ar kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu paskirtas advokatas negalėtų teikti teisinių paslaugų, Tarnyba neturėjo pagrindo pakeisti pareiškėjui paskirto advokato R. V.. Primintina, jog Tarnybos sprendimai, kurių pagrindu pareiškėjui buvo skiriami (keičiami) advokatai, pareiškėjo nebuvo skundžiami, todėl laikytina, jog jie yra teisėti ir pagrįsti. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Tarnyba veikė savo įgaliojimų ribose, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui paskirtą advokatą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas, manydamas, kad jam skirtas advokatas nekokybiškai teikia antrinę teisinę pagalbą, turėjo teisę su skundu savarankiškai kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl jam skirto advokato veiklos kokybės įvertinimo. Nagrinėjamu atveju nenustačius jokių neteisėtų Tarnybos veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Netenkinus pareiškėjo skundo, jam negali būti priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis