Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Gaudutienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 11 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2016-03-13 neteisėtai iš kito asmens už 1 000 Eur įgijęs 1 503,32 g rausvų tablečių, su įspaustu užrašu ,,Chupachups“, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 409,842 g – psichotropinės medžiagos MDMA, 2016-03-13 jas neteisėtai gabeno automobiliu Audi A8, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) iki tol, kol apie 17.30 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilio salone, po priekine keleivio sėdyne, rado juodos spalvos polietileninį maišą, kuriame buvo rausvos spalvos tabletės su užrašu „Chupachups“.

Be to, jis 2016-03-06, iš kito asmens už 4 000 Eur neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 356,39 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 282,059 g – narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2016-03-13, 21.45 val., kai kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Gynėjo nuomone, šioje byloje iš esmės buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes A. M. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidauja tuoj pat duoti parodymus. Anot gynėjo, nors byloje ir buvo apklausti 2 liudytojai, tačiau dėl A. M. pozicijos nereikėjo byloje daryti pertraukos ir pakartotinai į posėdį kviesti neatvykusį liudytoją. Be to, A. M. nesutiko su prokuroro prašymu į teismo posėdį papildomai šaukti liudytoją A. P. ir teismas tokiai A. M. pozicijai pritarė. Gynėjas pažymi, kad A. M. tvirtino, jog jis su visais byloje esančiais įrodymais susipažinęs ir nepageidauja, jog teisme būtų tiriama ir skelbiama bylos medžiaga, todėl buvo apsiropota tik bylos įrodymų išvardijimu. Taigi, bylos nagrinėjimas teisme užtruko apie porą valandų, nuosprendis paskelbtas praėjus vos 13 d. po teisiamojo posėdžio, o ikiteisminis tyrimas netruko nė 3 mėn.

Gynėjas teigia ir tai, kad tam, jog nebūtų apsunkintas teismo darbas, bylų tyrimas ir nagrinėjimas vyktų sklandžiai, nebūtų vilkinimas procesas, įstatymų leidėjas nustatė kompensaciją – bausmės sumažinimą 1/3. Įstatymų leidėjui neįtvirtinus kompensavimo mechanizmo už pernelyg ilgą proceso trukmę, šis buvo suformuotas teismų praktikoje, prieš asmenis taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Todėl, gynėjo įsitikinimu, aptariamu atveju, būtų nelogiška už A. M. konstruktyvią poziciją bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nesušvelninti jam paskirtos bausmės. Toks A. M. elgesys proceso metu turėtų būti laikomas išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismo posėdyje nuteistojo A. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija nuosprendyje išdėstytų nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybių, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, ir kitų, su nuosprendžiu susijusių, klausimų, išskyrus paskirtos nuteistajam A. M. laisvės atėmimo bausmės dydį.

Neviršydama apeliacinio skundo ribų ir vadovaudamasi apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nerado teisinio pagrindo nuteistojo gynėjo skundą patenkinti, sušvelninant nuteistajam A. M. paskirtą bausmę (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

BK 260 straipsnio 3 dalis nustato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.

Teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pavojingumą (priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas; baustas administracine tvarka; psichiatrinėje ligoninėje nesigydė; į narkologinę įskaitą neįrašytas; dirba), jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo įtvirtintą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi; padėjo išaiškinti nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas, aplinkybes – nurodė, kur laiko narkotines medžiagas ir jas savanoriškai perdavė policijos pareigūnams), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei į tai, kad padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių ir nepakeliamų padarinių, paskyrė A. M. straipsnio sankcijoje nustatytai minimaliai laisvės atėmimo bausmei artimą 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, nuosprendyje nurodė bausmės skyrimo motyvus, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nepažeidė BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas“ nuostatų, išskyrus netikslumą: vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įtvirtintą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis), teismas įvardijo kaip atsakomybę lengvinančių aplinkybių daugetą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismo padaryta klaida nesukliudė jam priimti teisingą nuosprendį.

Apelianto teigimu, teismas privalėjo įvertinti gerą nuteistojo elgesį ir jo pagalbą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, teismui, t. y. kad nuteistasis savo prisipažinimu padėjo per įmanomai trumpiausią laiką ištirti nusikaltimą ir išnagrinėti bylą teisme.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad BK 61 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kuria įgyvendinamas gero kaltininko elgesio ir pagalbos teisėsaugos institucijoms principas. BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jeigu kaltininkas: 1) savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą; 2) nuoširdžiai gailisi; 3) aktyviai padėjo ištirti nusikaltimą ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši nuostata yra imperatyvi ir teismas, esant šioje dalyje išvardytoms sąlygoms, skirdamas bausmę privalo vadovautis šia nuostata. Nesivadovavimas ja skiriant bausmę, jeigu proceso dalyviai paduoda apeliacinį skundą, yra pagrindas keisti nuosprendį, švelninant bausmę.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, keisti nuosprendį, švelninant nuteistajam A. M. laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas apskųstajame nuosprendyje išvardijo sąlygas, kurios sutampa su paminėtomis įstatymo leidėjo nustatytomis, ir nuteistajam A. M. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu neviršija BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatytos ribos.

Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teisminis nagrinėjimas vyko pagal bendrąsias proceso taisykles, nes A. M. buvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą. Bylose dėl šios kategorijos nusikaltimų sutrumpintas įrodymų tyrimas neatliekamas ( BPK 273 straipsnio 1 dalis) ir BK 64¹ straipsnio nuostatos netaikomos, bausmė 1/3 nešvelninama.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nuteistajam A. M. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas ir paskyrimas švelnesnės, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmės prieštarautų teisingumo principui. Padaryto nusikaltimo pavojingumas (šiuo atveju disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų), atsižvelgiant į draudžiamų medžiagų kiekį, žymiai viršijantį nustatytą labai didelį kiekį, yra daug didesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą.

Todėl, remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, o apskųstasis nuosprendis pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) gynėjo apeliacinį skundą atmesti.