- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-29
- Bylos Nr.
- ATP-521-174/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00849-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- L. M. P.
- Kategorijos
- 3.26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. P. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1052-729/2016 L. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį 28 Eur bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Subendrintus paskirtas nuobaudas L. M. P. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. L. M. P. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 27 d., apie 8.21 val., kelio Klaipėda–Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešinė pusė) 18,90 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilės girtumas), vairuodamas transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ne gyvenvietėje, esant nustatytam 70 km/h važiavimo greičiui, važiavo 120 km/h greičiu, viršydamas 30 km/h nustatytą važiavimo greitį. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2017 m. spalio 2 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo gautas L. M. P. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme L. M. P. nurodė, kad šiuo metu jau yra suėję daugiau kaip pusė paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu jokių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, sumokėjo paskirtą baudą. Pažymėjo, jog turėjo pakankamai laiko apmąstyti, kokios skaudžios galėjo būti jo poelgio pasekmės, ir, L. M. P. nuomone, jam taikytos administracinės nuobaudos tikslai šiuo metu jau yra pasiekti.
Skundžiama 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi Klaipėdos rajono apylinkės teismas L. M. P. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo patenkino ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (praėjo daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų atėmimo laikotarpiu nepadarė, atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes (L. M. P. asmenybę (charakterizuojamas teigiamai), paskirtą baudą sumokėjo), padarė išvadą, kad nebaigta vykdyti nuobauda – specialiosios teisės atėmimas – yra pasiekusi ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.
Šalies argumentai
Skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį, paliekant galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimą.
Nurodo, kad L. M. P. 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų buvo ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą buvo nubaustas 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, jam nustatytas lengvas 1,45 promilės neblaivumo laipsnis, taip pat vairuodamas transporto priemonę 30 km/h viršijo nustatytą važiavimo greitį.
Institucijos nuomone, sutrumpinti L. M. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pabrėžęs, kad aplinkybės, jog šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, asmuo sumokėjo paskirtą baudą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, yra charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia jokio prioriteto švelninti administracinę atsakomybę. Teismas nenurodė kažkokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remdamasis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. L. M. P. nurodyti dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.
L. M. P. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairuodamas automobilį būdama neblaivus, L. M. P. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu.
ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos skundą L. M. P. prašo palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas), kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), 5 straipsnyje, reglamentuojančiame senaties terminų ir teisenos taikymą, 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog L. M. P. protokolas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 3 dalyje ir 126 straipsnio 1 dalyje, surašytas iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta, taip pat ir klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sprendžiamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.
ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Taigi nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Kartu pažymėtina, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitiktis ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formali.
Apygardos teismo manymu, sprendimą tenkinti L. M. P. prašymą ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas priėmė teisingai įvertinęs bylos medžiagą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad nebuvo jokių kliūčių pažeidėjui L. M. P. sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas sąlygas, charakterizuojamas teigiamai, paskirtą baudą sumokėjo.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu L. M. P. buvo nubaustas už pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 3 dalyje, padarymą 289 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Nuo nutarimo, kuriuo buvo taikytas specialiosios teisės atėmimas, priėmimo iki skundžiamos Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas sutrumpintas, priėmimo buvo praėję beveik vienuolika mėnesių. Byloje duomenų, kad nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. L. M. P. būtų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 4), UAB „Rigveda“ baigė papildomus vairuotojų mokymus (b. l. 6), savo elgesį dėl padaryto pažeidimo vertina kritiškai. Todėl L. M. P. ATPK 329 straipsnyje nurodytas sąlygas įvykdė.
Institucijos skunde tvirtinama, kad dėl paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Sutiktina su skundo teiginiais, kad pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vertina ne tik šią aplinkybę, bet ir kitas aplinkybes: asmens charakteristiką, duomenis, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Tik įvertinęs duomenų visumą, teismas sprendžia, ar yra pagrindas tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
Remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai nustatoma, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir nubaustajam neatlikus visos jam paskirtos nuobaudos. Apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui.
Pažymėtina, kad L. M. P. nei prieš jį nubaudžiant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 124 straipsnio 3 dalį, nei po to už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo baustas iš viso. Tai rodo, kad jis nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Dėl padarytų pažeidimų L. M. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimo L. M. P. apeliacine tvarka neskundė, paskirtą baudą sumokėjo netrukus po nutarimo įsiteisėjimo – 2017-01-10 (b. l. 5) ir tai parodo, kad jis vertina savo elgesį kritiškai, pasekmių dėl padarytų pažeidimų išvengti nebandė, savo veiksmų galimas pasekmes suprato ir jas tinkamai įvertino. L. M. P. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė išskirtinai teigiamą L. M. P. charakteristiką, kartu nurodė, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, be vairuotojo pažymėjimo jis negali atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl to kenčia įmonės veikla ir jo asmeninės pajamos, todėl prašė L. M. P. grąžinti vairuotojo pažymėjimą (b. l. 8).
Apygardos teismas, įvertinęs šių duomenų visumą ir atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturi pagrindo nesutikti su Klaipėdos rajono apylinkės teismu, kad nuobaudos skyrimo tikslai yra pasiekti ir pažeidėjui L. M. P. tai padarė teigiamą įtaką (ATPK 20 straipsnis).
Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą. Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Teisė vairuoti transporto priemones L. M. P. buvo atimta už tai, kad jis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada ir manyti, kad sutrumpinus paskirtą teisės atėmimo terminą, L. M. P. paskirta administracinė nuobauda prieštarautų nuobaudos tikslams bei teisingumo principui.
Nors, kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, L. M. P. padarė vienus pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (ATPK 126 straipsnio 1 dalis ir 124 straipsnio 3 dalis), keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju L. M. P. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis) ir važiavo didesniu nei leistinas greičiu (nustatytą greitį viršijo 30 km/h), tačiau dėl šių jo veiksmų nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Kaip minėta, L. M. P. iš karto prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimus, atsakomybės nevengė, netrukus po nubaudimo administracine tvarka sumokėjo teismo paskirtą 289 Eur baudą. Kita vertus, pažymėtina, kad vien veikos pavojingumas savaime nesudaro pagrindo bet kokiu atveju atmesti prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, sprendžiant šį klausimą, reikia atsižvelgti į visumą aplinkybių, t. y. į teigiamas charakteristikas, į tai, kad neigiamą poveikį dėl negalėjimo vairuoti transporto priemones asmuo patiria jau pakankamai ilgą laiką. Atsižvelgus į pažeidėjo teigiamą charakteristiką (kaip minėta, L. M. P. administracine tvarka buvo baudžiamas pirmą kartą), tinkamą jo elgesį po pažeidimų padarymo (piniginę baudą sumokėjo netrukus po teismo sprendimo įsiteisėjimo; daugiau jokių pažeidimų nepadarė, tai rodo, kad L. M. P. yra įvertinęs savo padarytą pažeidimą ir padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų), nėra pagrindo manyti, kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad nuobauda turi būti proporcinga padarytam pažeidimui, tačiau ji neturi žlugdyti asmens. Byloje esantys duomenys rodo, kad pažeidėjui paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – taikoma nuo 2016 m. lapkričio 27 d. (b. l. 12), t. y. jau daugiau nei metus laiko, taigi šiuo metu jau yra pasibaigęs L. M. P. paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminas. Nors, kaip minėta, patiriami nepatogumai nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą, tačiau, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas pagrįstai tenkino pažeidėjo prašymą dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.