Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant gynėjams advokatams Ramutei Budrytei, Valerijui Karpovui, Algirdui Deguliui, prokurorei Auksei Repšytei, nukentėjusiajai A. G., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinami:

1.N. R. a.k(duomenys neskelbtini) gimęs 1978 m. rugsėjo 15d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, teistas 1996m. spalio 29d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 271 str.2d. dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 47`str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, 2004m. gegužės 11d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 178 str.2d. devyniems mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, teistumas išnykęs, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d.;

2.Č. K. a.k(duomenys neskelbtini) gimęs 1958m. gegužės 8d. Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 1985m. liepos 30d. Kauno m. Lenino raj. Teismo pagal BK 147 str.2d. dvejiems metams laisvės atėmimo lygtinai priverstinai įdarbinant, teistumas išnykęs, nedirbantis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 str.1d.;

3.V. O. a.k(duomenys neskelbtini) gimęs 1958m. gruodžio 5d. Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 1993m. gegužės 14d. Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 16 str.,146str. 3d. dvejiems laisvės atėmimo, pritaikius BK 47` str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, teistumas išnykęs, neįgalus, turintis 40 proc. darbingumo lygį, gyvenantis Batniavos kaime Raudondvario seniūnija Kauno rajonas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 str.1d.;

A. L. atžvilgiu baudžamoji byla, kur jis kaltinamas pagal BK237 str.1d., išskirta į atskirą bylą (pastarajam pasislėpus), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. N. R. nužudė V. G., o kaltinamieji Č. K. ir V. O. bendrais veiksmais, iš anksto nepažadėję, paslėpė šio labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus-nužudytojo V. G. kūną.

Būtent, N. R. 2006m. gegužės-birželio mėnesių laikotarpyje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, garaže, esančiame Kaune Islandijos pl. 85 garažų masyve, tarpusavio konflikto metu tyčia vienuolika kartų smogė peiliu nukentėjusiajam V. G. į kaklą, galvą, krūtinę tuo padarydamas jam pjautinę žaizdą kakle, dvi aklas durtines-pjautines kairio smilkinio ir krūtinės žaizdas, aštuonias kiaurymines durtines pjautines krūtinės ląstos kairės pusės žaizdas su širdies ir kairio plaučio pažeidimais, ko pasekoje komplikavosi nukraujavimas įkairės krūtinplėvės ir širdplėvės ertmes, širdies tamponada krauju ir nukentėjusysis mirė.

Po to Č. K. ir V. O. bendrai veikdami su N. R. bei dar vienu asmeniu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų nusikalstamai veiklai, žinodami apie N. R. įvykdytą V. G. nužudymą, iš anksto nepažadėję ir dėl to su N. R. nesitarę, įkišo nužudytojo V. G. kūną į plastikinį maišą, įmetė į šalia Islandijos pl.85 Nr. pažymėtų garažų masyvų esantį vandens telkinį, o dar vėliau po keletos dienų ištraukę nužudytojo kūną iš vandens telkinio, sudėjo jį į krepšį , nunešė į Kleboniškio miško parką, esantį prie Briedžįų tako gatvės, Kauno m. ir ten užkasė žemėje, taip jį paslėpdami.

K. N. R. kaltu padarius tyčinį kito žmogaus nužudymą prisipažino dalinai, kaltinamieji Č. K. ir V. O. kaltais padarius labai sunkaus nusikaltimo slėpimą prisipažino pilnai.

tame pačiame garaže gulėjo ir V. G.. Maždaug po 15 minučių jis išgirdo braškesį ir pramerkęs akis pamatė prieš save stovintį V. G., šis paprašė alaus ir po to iš karto bandė smogti peiliu šalimais gulėjusiai E. M.. Tuomet jis kojomis nuspyrė V. G. ir šis nukrito į savo lovą.V. G. nuvirtus jis atėmė iš pastarojo peilį, bet V. G. nenurimo, pradėjo jį įžeidinėti, griebė iš po pagalvės kitą peilį. Atsakydamas į tai jis paėmė nuo stalo peilį ir sudavė į krūtinę gal 3 kartus juo V. G.. Jis su V. G. susigrūmė, buvo nuvirtę ant lovos, po suduotų smūgių nukentėjusiajam pastarasis iš lovos nepakilo. Po to jis išėjo iš garažo, girdėjo E. M. spiegimą. Netrukus į garažą atėjo V. O., Č. K., A. L., pamatę vaizdą jie suprato kas įvyko. A. L. pasiūlė V. G. kūną paskandinti prūde, taip jie abu kartu įdėję nužudytojo kūną į maišą šį išmetė į vandens telkinį. Vėliau jis nutarė kūną užkasti miške ir taip Č. K., padedant jam ir A. L., maišą su nužudytojo kūnu ištraukė iš prūdo jį įdėjo į krepšį ir visi kartu nunešė į mišką. Į mišką kartu ėjo ir V. O., kuris buvo paėmęs kastuvą, lavoną padėjo užkasti Č. K..

Visų trijų kaltinamųjų kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas be jų pačių, N. R. – dalinio, V. O. ir Č. K. pilno prisipažinimų yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad nužudytasis V. G. yra jos sūnus. V. G. kartu su ja negyveno, o išsiskyręs su šeima pradėjo girtauti ir gyveno kartu su E. M.. Sūnaus žūties aplinkybės jai nėra žinomos. Prisimena vieną atvejį, kai naktį pas ją į namus buvo atėjęs girtas sūnus V. G. ir skundėsi, kad su lazdomis jį vejasi N. R. ir E. M.. Sūnus šiuos asmenis nurodė, kaip galimus jo žudikus.

Iš liudytojos E. M. parodymų duotų iki teisminio tyrimo metu ( t- 1 b.l.91-92) kurie buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 str.1 d.1 p., matyti, kad ši liudytoja minimu laiku kartu su kaltinamaisiais N. R., V. O., Č. K. ir nukentėjusiu V. G. gėrė alų, sidrą, degtinę. Apie pietus ji apgirto ir nuėjo į garažą miegoti, o likusius paliko toliau gerti lauke. Prabudo ji nuo triukšmo ir atsikėlusi ji pamatė ant lovos, esančios prie kitos sienos, gulintį aukštielniką V. G., kurio kaklas buvo kruvinas. Šalia gulinčio V. G. stovėjo N. R.. Tik vėliau iš N. R. žodžių, jog jis nežino kas šovė į galvą, ji suprato, kad Nerijus prisidėjo prie V. G. mirties. Praėjus keletui dienų ji matė, kaip visi keturi kaltinamieji ištrauktą iš tvenkinio maišą įdėjo į sintetinę languotą tašę kurią N. R., Č. K. išnešė, su jais kartu nešinas kastuvu ėjo ir Valdas.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1, b.l.108-109) matyti, kad kaltinamasis N. R. parodė garažą, esantį Islandijos pl.85 garažų masyve, kuriame jis gyveno ir kuriame įvyko konfliktas su V. G.. Kaltinamasis šio procesinio veiksmo metu nurodė tapačias konflikto su V. G. priežastis ir toliau vykusių grumtynių aplinkybes. N. R. taip pat patvirtino, kad nužudytojo V. G. kūną vandens telkinyje, o po to miške paslėpė kartu su A. L. , Č. K., V. O.. Nuvykus į Kleboniškių miško parką N. R. nurodė vietą, kurioje buvo užkastas V. G. kūnas.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų (t-2, b.l.53-55, 97-98) matyti, kad kaltinamieji Č. K., V. O. tapačiai nurodė tą patį garažą, kuriame rado nužudytą V. G. bei šalimais sėdintį N. R., nurodė aplinkybes, kaip nužudytojo kūnas buvo įmestas į vandens tvenkinį, vėliau nuneštas ir užkastas miške. Be to šių parodymų metu kaltinamasis V. O. parodė, kad matė, kaip nukentėjusysis V. G. stovėjo prieš N. R. lovą užsimojęs peiliu, kaip N. R. koja išmušė V. G. peilį iš rankos ir nubloškė pastarąjį ant lovos, o po to apsižergęs gulintį nukentėjusį pradėjo jį keliais peiliais badyti į krūtinę, suduodant ne mažiau penkis kartus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t-1, b.l.5-12) matyti, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. buvo apžiūrėta vieta esanti Kleboniškių miško parke, ten rasta iškasta duobė su esančiu vyriškos lyties, krepšyje supakuotu, lavonu. Iš lavono atpažinimo protokolo (t-1, b.l.83 ) matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu surasta vyriškos lyties lavoną nukentėjusioji A. G. atpažino kaip savo sūnaus V. G. lavoną.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M 1323/07(02) seka, kad V. G. kūne buvo nustatytos 8 kiauryminės durtinės –pjautinės krūtinės ląstos kairės pusės žaizdos su širdies ir kairio plaučio pažeidimais. Šie sužalojimai padaryti duriančiu pjaunančiu vienašmeniu įrankiu, aštuonių trauminių poveikių į krūtinės ląstą pasekoje. Taip pat nustatyta dvi aklos durtinės –pjautinės kairio smilkinio durtinės žaizdos, padarytos duriančiu – pjaunančiu vienašmeniu įrankiu, dviejų poveikių pasekoje, bei taip pat nustatyta pjautinė žaizda kakle, padaryta pjaunančiu įrankiu vieno poveikio pasekoje. V. G. mirties priežastis – kiauryminiai- durtiniai – pjautiniai krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimai su širdies ir kairio plaučio pažeidimu, ko pasekoje komplikavosi nukraujavimas į kairės krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmes, širdies tamponada krauju. Taipogi atlikus medicininį tyrimą V. G. kraujuje buvo rastas didelis kiekis etilo alkoholio, kuris atitinka sunkų girtumo laipsnį.

Taigi ištirtieji įrodymai, jų visuma neduoda pagrindo abejoti, kad nukentėjusio V. G. mirtis įvyko kaltinamojo N. R. peiliu suduotų smūgių pasekoje. Nors kaltinamasis N. R. kaltę nužudžius nukentėjusįjį pripažįsta tik iš dalies, pateikia versiją, kad pats buvo užpultas V. G. su peiliu, po ko sekė jo atsakomieji veiksmai, tai neduoda pagrindo nusikalstamus jo veiksmus kvalifikuoti kaip padarytus esant būtinajai ginčiai ar padarytus staiga labai susijaudinus. Iš paties kaltinamojo N. R. paaiškinimų matyti, kad jis be didelių pastangų atrėmė V. G. kėsinimąsi peiliu ir jau po to, nesant pavojingo kėsinimosi iš nukentėjusiojo pusės, veikiamas pykčio, būdamas susinervavęs, sudavė daugybinius smūgius peiliu nukentėjusiajam. Suduotų smūgių peiliu skaičius ( 11 smūgių) taip pat rodo, kad tokie kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti ne į apsigynimą, bet kito asmens sužalojimą. Sprendžiant ar nukentėjusysis V. G. sukėlė grėsmę kaltinamajam ar kitiems asmenims, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis buvo bejėgiškos būklės, nusilpęs ( tai patvirtino liudytojas V. O.), esantis sunkioje girtumo būklėje ( tai patvirtino teismo medicinos specialisto išvada). Tad, teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad po to kai nukentėjusysis buvo parverstas ant lovos ir iš jo atimtas peilis, jis dar sukėlė kokią nors realią grėsmę kitų sveikatai ir gyvybei ar galėjo kėsintis.

Įvertinant kaltinamojo N. R. padarytus veiksmus nukentėjusio atžvilgiu, suduotų smūgių skaičių, panaudotą įrankį, sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, darytina išvada, kad N. R. suprato jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir to norėjo. Šie kaltinamojo veiksmai tyrimo organų teisingai kvalifikuoti, kaip tyčinis nužudymas ir pilnai atitinka BK 129 str.1 d.

Ištirtieji įrodymai patvirtina ir kaltinamųjų Č. K. bei V. O. kaltę tyčia paslėpus labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, tai yra nužudytojo kūną. Šie jų veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 237 str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į kiekvieno iš jų padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, pavojingumą, sunkumo laipsnį, asmenybes, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. N. R. padarytas nusikaltimas baudžiamo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių ( BK 11 str.6 d.) Šio nusikaltimo sukeltos pasekmės yra itin sunkios bei nepataisomos. Kaip asmenybė N. R. charakterizuotinas neigiamai, jis niekur nedirbo, vedė amoralų gyvenimo būdą, daug kartų buvo baustas administracine tvarka. Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai , kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.Lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą N. R. skirtina griežta įstatymo sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė.

Č. K. ir V. O. padarytos nusikalstamos veikos baudžiamo įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str.3 d.).Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai , kad jie nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.Jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad abu prisipažino padarę nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti. Abu kaltinamieji laikytini neteistais, administracine tvarka nebuvo bausti. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, į nusikaltimo aplinkybes, o būtent, kad buvo slepiamas pačią svarbiausią įrodomąją reikšmę turintis dalykas- tai nužudytojo kūnas abiems kaltinamiesiems skirtinos baudžiamo įstatymo sankcijoje numatytos, laisvės atėmimo bausmės (BK 55 str.).Bet įvertinat kaltinamųjų asmenybes bei jas charakterizuojančius duomenis, bei šiuo metu paskirtomis kardomosiomis priemonėmis padarytą poveikį kaltinamųjų pataisymui, kolegijos nuomone yra pagrindas abiems kaltinamiesiems taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Jie kaip asmenybės dar gali būti perauklėti ir pataisyti neizoliuoti nuo visuomenės.

Nukentėjusiosios A. G. civilinis ieškinys tenkintinas. Nukentėjusioji nurodė, kad ryšium su nužudyto sūnaus laidotuvėmis, paminklo pastatymu turėjo 6492 lt išlaidų. Šį ieškinį kaltinamasis N. R. pripažino, jo dydžio ir pagrįstumo neginčijo. Kadangi žala nukentėjusiajai padaryta nusikalstamais N. R. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301str. 302 str., 303 str., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir paskirti bausmę vienuolika metų laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos 2006m. rugsėjo 25 d. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.

Č. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 str.1d., ir paskirti bausmę aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str.paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikui ir įpareigoti per šį laiką bei institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir Č. K. iš suėmimo paleisti teismo salėje.

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 str.1 d, ir paskirti bausmę aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius BK 75 str.paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikui ir įpareigoti per šį laiką bei institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir V. O. iš suėmimo paleisti teismo salėje.

Priteisti iš N. R. šešis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt du litus A. G..

Daiktinius įrodymus: 7 peilius, 3 audinio gabaliukus supakuotus į vokus, dirvožemio pavyzdžius, kraujo pavyzdžius, plaukų pavyzdžius, sintetinio audinio krepšį, politileno gabalus, drabužius : mėlyną bliuzoną su peiliuku, kelnes, kojines, trumpikes, kaip menkaverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam N. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.