Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. iššvaistė jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, 2024 m. liepos 8 d., apie 02.00 val., žodinio susitarimo pagrindu jam patikėjus saugoti ir laikinai naudotis nukentėjusiajam A. P. priklausančiu turtu – dviračiu „MTB ST 120 MONO RR XL“, 360 Eur vertės su dviračio spyna, 8,70 Eur vertės, jis 2024 m. liepos 8 d., apie 02.00 val., iš paskutinės laiptinės pirmojo aukšto, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiajam priklausantį dviratį „MTB ST 120 MONO RR XL“, kurį 2024 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, dviratį „MTB ST 120 MONO RR XL“ pardavė už 120 Eur trečiajam asmeniui, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – dviratį „MTB ST 120 MONO RR XL“, 360 Eur vertės su dviračio spyna, 8,70 Eur vertės.

Tokiais savo veiksmais L. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 30 d įtariamuoju apklaustas L. Ž. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad A. P. yra jo kaimynas, gyvena tame pačiame pastate. Taip pat jis yra jo sesers vaikinas. Su A. P. susipažino prieš maždaug metus, kuomet sesuo jį pristatė kaip savo vaikiną. Su juo asmeniškai daug nebendravo, jis jam leisdavo pasivažinėti su jo dviračiu, kai jis paprašydavo. Visuomet dviratį grąžindavo. Kadangi niekur nedirbo, pinigų, kuriuos gaudavo, neužtekdavo pragyvenimui ir narkotikams, todėl kaip įtarime rašoma, 2024 m. liepos 8 d., apie 02.00 val. nakties, jis nuėjo prie pastatyto dviračio pirmame aukšte, atrakino spyną su raktu, kurio negrąžino A. P., paskutinį kartą palikdamas dviratį laiptinėje ir su dviračiu išvažiavo. Nuvažiavo pas pažįstamą, kurio duomenų atskleisti nenori ir jam dviratį pardavė kartu su spyna. Už dviratį ir spyną jam sumokėjo 120 Eur. Šiuos pinigus išleido narkotikams, kurių tuo metu norėjo, o pinigų jiems įsigyti neturėjo. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Psichiatrinėse įstaigose nėra gydytas (el. b. l. 105-108).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2024 m. rugsėjo 10 d. įtariamuoju apklaustas L. Ž. parodė, kad jam jo teisės yra išaiškintos, naujas pateiktas įtarimas aiškus ir suprantamas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, lieka prie tų pačių parodymų, kuriuos davė praeitą kartą apklausoje, neturi ko papildyti. Norėtų atlyginti A. P. turtinę žalą. Sutinka procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d. liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad 2024 m. liepos 8 d., apie 09.00 val. ryte, jam į programėlę „Messenger“ parašė L. Ž., kuris jam nurodė, kad pasiskolino dviratį bei teiravosi iki kada jį reikia grąžinti. Jis buvo nieko prieš ir L. Ž. nurodė, kad dviratį grąžintų iki 18.00 val. ir paliktų dviratį iš kur paėmė, o spynos raktelį sutartoje vietoje. Tą pačią dieną, pažiūrėjo, ar tikrai nėra dviračio jo paliktoje vietoje, kuri yra adresu (duomenys neskelbtini), paskutinės laiptinės pirmajame aukšte. Dviračio nebuvo. Dviratis buvo tamsiai pilkos spalvos su mėlynais lipdukais, per rėmą buvo uždėta dviračio spyna, kuri buvo juodos spalvos. Dviračio nuotrauką pridės prie apklausos. Dviratis buvo įsigytas, apytiksliai gegužės mėnesį, fizinėje parduotuvėje „Decathlon“, adresu (duomenys neskelbtini). Dviratis buvo naujas, kainavo 360 Eur ir kartu su dviračiu buvusi spyna kainavo 8,70 Eur. Dviratį minėtoje vietoje paliko 2024 m. liepos 6 d., apie 15.00 val. Šį prirakino pirmajame aukšte prie turėklų. Prieš tai L. Ž. yra skolinęs dviratį apie 3- 4 kartus, todėl jam buvo davęs ir spynos raktą. Prieš tai, kuomet jis pasiskolindavo dviratį, visada grąžindavo sutartu laiku. Kiek suprato iš susirašinėjimo, kad jis dviratį galėjo paimti 2024 m. liepos 7 d., nuo 01.00 val., iki 02.00 val. nakties. Po to, kai šis dviračio negrąžino, jis jam parašė. L. Ž. iš pradžių nurodė, kad dviratis pas draugą, nes lijo. Vėliau jis kreipėsi į jo tėvus, kad šie su juo pasikalbėtų, po ko L. Ž. jau nurodė, kad dviratį grąžino, tai sakė ir savo tėvams. Kuomet sulaukė jo pranešimo, kad šis dviratį pastatė į vietą iš kurios buvo paimtas, jis iškarto nuėjo į vietą ir dviračio nerado, todėl mano, kad L. Ž. eilinį sykį jam pamelavo. Dėl turto jam padaryta 368,70 Eur turtinė žala (el. b. l. 24- 27).

A. P. 2024 m. liepos 20 d. pareiškime nurodoma, kad 2024 m. liepos 8 d., apie 01.00 val. – 02.00 val. nakties, pažįstamas L. Ž. be leidimo ir nepranešęs, paėmė jo dviratį. L. Ž. jam pranešė, kad dviratis yra pas jo draugą, ten paliko, nes lijo ir pažadėjo dviratį grąžinti liepos 9 d. ryte, tačiau iki šiol dviračio negrąžino.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. liepos 27 d. protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini), daugiabutyje esanti paskutinioji laiptinė, kurioje yra butai nuo (duomenys neskelbtini). Priėjus prie minėtos daugiabučio namo laiptinės, matosi baltos spalvos lauko durys. Šalia lauko durų sienoje yra įtaisytas domofonas, kuriame surinkus kodą arba buto numerį patenkama į laiptinę. Praėjus lauko duris ir įėjus į laiptinę, ši yra neapkrauta, išklota plytelėmis, priekyje matomi laiptai vedantys į kitus daugiabučio laiptinės aukštus. Ties laiptais kairėje pusėje matosi erdvė, kurioje netvarkingai sudėti dviračiai, paspirtukai ir kiti vaikiški daiktai. Ties minėtais laiptais, ant lubų yra įmontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nukreipta link išėjimo iš laiptinės. Atlikus įvykio vietos apžiūrą pėdsakų ar objektų nepaimta (el. b. l. 14-16; 17-20).

Daiktų apžiūros 2024 m. rugsėjo 2 d. protokole nurodoma, kad apžiūrimas objektas yra baltos spalvos čekis iš parduotuvės „Decathlon“, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Čekio kopiją elektroninių paštu pateikė A. P. Čekis baltos spalvos, jo viršuje yra įmonės rekvizitai, kasa: 7, kvito numeris: (duomenys neskelbtini). Tiesiai po kvito numeriu išvardintos pirktos prekės su kainomis: 1) Kamuolio pompos adata 3 vnt. – 3,00 Eur. 2) WALL HOOK 1 BIIKE Universalus – 11,00 Eur. 3) WALL HOOK 1 BIIKE Universalus – 11,00 Eur. 4) MTB ST 120 MONO RR XL – 185 –2 – 360,00 Eur. Bendra prekių suma – 385,00 Eur. Čekio apačioje, dešiniame kampe matome datą ir laiką: 2024 m. balandžio 22 d., 20:24:36 val. (el. b. l. 112-114).

2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktame įsipareigojime nurodoma, kad įtariamasis L. Ž. įsipareigojo per tris mėnesius, t. y. iki 2024 m. gruodžio 10 d., atlyginti turtinę žalą dėl 2024 m. liepos 8 d. padaryto baudžiamojo nusižengimo, 368,70 Eur žalą pervedant į A. P. banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 184 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę.

Taip pat pažymėtina, kad BK 190 straipsnio 1 dalį BK XXVIII skyriuje nurodytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę).

Pastebėtina ir tai, kad turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto iššvaistymo ne atlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę perleidžia tretiesiems asmenims, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017).

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. Ž. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 4 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis L. Ž. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai paaiškino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Pastarasis parodė, kad su nukentėjusiuoju A. P. susipažino prieš metus, kai jo sesuo pastarąjį pristatė kaip savo vaikiną. Su juo asmeniškai daug nebendravo, tačiau A. P., žodinio susitarimo pagrindu, leisdavo jam pasivažinėti su dviračiu, kai jis paprašydavo. Pastarasis dviratį visada grąžindavo. Kadangi niekur nedirbo, pinigų, kuriuos gaudavo, neužtekdavo pragyvenimui ir narkotikams, todėl 2024 m. liepos 8 d., apie 02.00 val. nakties, jis nuėjo prie pastatyto dviračio, atrakino spyną su raktu, kurio negrąžino A. P. paskutinį kartą palikdamas dviratį laiptinėje ir su dviračiu išvažiavo. Nuvažiavęs pas pažįstamą, jis dviratį kartu su spyna pardavė už 120 Eur. Gautus pinigus išleido narkotikams, kurių tuo metu norėjo, o pinigų jiems įsigyti neturėjo.

Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis, žodinio susitarimo pagrindu, jam patikėtą saugoti ir laikinai naudotis nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą – dviratį „MTB ST 120 MONO RR XL“, 360 Eur vertės ir dviračio spyną, 8,70 Eur vertės, pardavė trečiajam asmeniui – savo pažįstamam asmeniui, o už gautas pinigines lėšas nusipirko narkotines medžiagas, todėl tokiais savo veiksmais išvaistė jam patikėtą svetimą turtą ir padarė žalą turto savininkui.

Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo A. P. duoti parodymai. Pastarasis detalizuodamas aptariamo įvykio aplinkybes nurodė, kad 2024 m. liepos 8 d., apie 09.00 val., į programėlę „Messenger“, jam parašė L. Ž., kuris nurodė, kad pasiskolino dviratį bei teiravosi iki kada jį reikia grąžinti. Jis nurodė, kad dviratį grąžintų iki 18.00 val. bei pastarąjį paliktų iš kur paėmė, o spynos raktelį paliktų sutartoje vietoje. Tą pačią dieną, kiek vėliau, jis nuėjo pažiūrėti, ar nėra dviračio, kurį, jis, 2024 m. liepos 6 d., apie 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), paskutinės laiptinės pirmajame aukšte paliko prirakintą prie turėklų. Taip pat pastebi, kad prieš tai L. Ž. buvo skolinęs dviratį 3-4 kartus, todėl jam buvo davęs ir spynos raktą. Dėl prarasto turto jam padaryta 368,70 Eur turtinė žala.

Galiausiai faktą, kad kaltinamasis žodinio susitarimo pagrindu iššvaistė jam patikėtą nedidelės vertės svetimą turtą patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti bei ištirti įrodymai: įvykio vietos apžiūros 2024 m. liepos 27 d. protokole, o taip pat daiktų apžiūros 2024 m. rugsėjo 2 d. protokole nurodomi duomenys.

Teismas, įvertinęs bei sugretinęs anksčiau aptartus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, konstatuoja ir tai, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, nes sąmoningai norėjo iššvaistyti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 10 MGL vertės dydžio, kadangi pastarajam reikėjo pinigų narkotikams įsigyti. Tai reiškia, kad pastarasis veikė jo veiksmuose esant tiesioginei tyčiai.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o iššvaistyto turto vertę sudaro 368,70 Eur – viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, jog veika pagrįstai kvalifikuotina kaip jam patikėto nedidelės vertės svetimo turto iššvaistymas, numatytas BK 184 straipsnio 4 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. Ž. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokurorės siūloma bausme.

Dėl skirtinos bausmės

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 4 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Teismas, skirdamas bausmę L. Ž., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

L. Ž. padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, BK 184 straipsnio 4 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, pastarasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – baudą. Prokurorės pasiūlyta 21 MGL (1 050,00 Eur) dydžio bauda atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir paskiriant 14 MGL (700,00 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo turtinę padėtį, mano, kad L. Ž. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 7 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 368,70 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiajam A. P. dėl kaltinamojo L. Ž. nusikalstamų veiksmų padaryta 368,70 Eur turtinė žala. Byloje įrodyta, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota būtent kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų L. Ž. veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčas nekilo. Kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą iki 2024 m. gruodžio 10 d., pervedant į A. P. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 368,70 Eur nukentėjusiojo A. P. naudai, tačiau nenustatomas turtinės žalos atlyginimo terminas, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad su tokiu žalos atlyginimo terminu tikrai sutinka civilinis ieškovas.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kardomosios priemonės nepaskirtos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 21 MGL (1 050,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Ž. 14 MGL (700,00 Eur) dydžio baudą.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš L. Ž. 368,70 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir septyniasdešimt euro cnt.)) sumą turtinei žalai atlyginti.

1. Bauda turi būti sumokėta per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1- 3159-865/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.