Kauno apygardos teismo nutartis

2018-08-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-680-493/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-28
Bylos Nr.
1S-680-493/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08477-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-680-493/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08477-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Evaldo Gražio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skun­dą dėl Marijampolės apy­linkės teis­mo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Ko­mi­sija) 2018 m. liepos 12 d. priimtą nutarimą (duomenys neskelbtini) taikyti nu­teis­tajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. B., nuteistas 2016 m. gruodžio 15 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2016 m. birželio 14 d. nutartimi ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 16 d., pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 11 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 30 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Komisija sprendė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog E. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.Skunde nuteistasis E. B. prašo taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, vadovavosi prielaidomis. Nurodo, kad BVK 8 straipsnio 1 dalis prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms, nuteistasis įžvelgia įstatymų kolizijos atvejį. Nuteistasis taip pat pažymi, kad neturi galiojančių nuobaudų, yra du kartus skatintas, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, iš atlyginimo dengia civilinį ieškinį, išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą ir darbą.Nuteistojo E. B. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. B. priklauso vidutinei rizikos gru­pei – 60 balų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 2 balais, t. y. labai minimaliai. Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad E. B. elgesys kinta pozityviai, išėjęs į laisvę – bus įdarbintas.Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys yra susijęs su alkoholio vartojimu. Vertindamas E. B. pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis nuteistasis mano, kad neturi alkoholio vartojimo problemų, tačiau, remiantis bylos duomenimis, yra pagrindas teigti, kad jis turi polinkį per dideliam alkoholio vartojimui. Pažymėtina, kad jo padaryti nusikaltimai yra glaudžiai susiję su būtent su alkoholio vartojimu. Pats nuteistasis nurodo, kad pavartojęs alkoholio tampa kitu žmogumi, tačiau alkoholio vartojimo lygio nesureikšmina. Taigi, nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturėjo kito pasirinkimo, nes kitaip nesugebėdavo sutramdyti girtos sugyventinės, tačiau AA susirinkimus žada lankyti tik išėjęs į laisvę, atlikdamas bausmę AA susirinkimuose nuteistasis nedalyvauja. Pats nuteistasis pripažįsta, kad gyvendamas laisvėje, ypač būdama neblaivus, dažnai elgiasi nerūpestingai, rizikingai ir visiškai negalvoja apie pasekmes. Šie duomenys yra svarbūs atsi­žvel­giant į tai, kad E. B. yra būdingas tam tikras nusikalstamas mo­delis. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistajam buvo pareikštas papeikimas. Nors minėta nuobauda buvo skirta už smulkų pažeidimą, tačiau ši ap­lin­kybė vis tiek rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus drau­dimus. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikals­ta­miems polinkiams pakeisti.Skunde nuteistasis teigia, jog apylinkės teismas nevertino atskirų BVK normų kolizijos. Ape­lia­cinės instancijos teismas pažymi, kad kolizija tai situacija, kai tuos pačius visuomeninius san­ty­kius reguliuoja viena kitai prieštaraujančios teisės normos. Šiuo atveju apygardos teismas neįžvel­gia kolizijos, todėl toks nuteistojo argumentas atmestinas. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pa­grindo teigti, jog E. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įs­tatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartis paliekama galiuoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėEvaldas GražysArūnas Paštuolis