Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku, administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. 2016 m. vasario 28 d., apie 13.15 val., Žygio g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) šį automobilį apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

Šiais veiksmais E. B. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu E. B. nurodė, jeigu ir pakliuvo į eismo įvykį, tai to nepajuto. Įvykio dieną vairavo du automobilius, vienas iš vairuotų automobilių buvo VW Golf. E. B. tvirtino, jog įvykio dieną galėjo būti įvykio vietoje ir sukti į Žygio gatvę, kadangi su draugu vyko į sporto varžybas. Tuo metu automobilyje garsiai grojo muzika. Anksčiau minėtoje gatvėje buvo pasistatęs automobilį, niekur nebėgo. Būtų išlipęs iš vairuoto automobilio, jeigu būtų pajutęs kontaktą tarp automobilių. Apgadinimų ant savo automobilio nematė. Apie apgadinimus sužinojo, kai juos pastebėjo tėvas.

Tyrimo metu E. B. parodė, kad 2016 m. vasario 28 d. 13.15 val. vairavo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nejautė ir nematė, kaip kliudė stovintį automobilį, kontakto metu nebuvo šviesų ar garsinio signalo. (b. l. 18)

Teisme V. T. parodė, jog jis pastatė automobilį prie namo, kuriame gyvena. Kaimynas pranešė, kad į jo automobilį įvažiavo VW Golf. Buvo iškviesta policija. Ant automobilio virš rato matėsi įbrėžimai, pabraižytas ratlankis. Iki įvykio minėtų apgadinimų nebuvo.

Tyrimo metu V. T. paaiškino, kad 2016 m. vasario 28 d., apie 12.00 val., automobilį Subaru Outback, v. n. (duomenys neskelbtini) pastatė prie namo, esančio Žygio g. 5. Apie 13.25 val. jam kaimynas pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. (b. l. 9)

Teisme liudytojas K. P. parodė, jog gyvena prie sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis. Matė automobilį VW Golf, kuris važiavo prie pat Subaru. Neužilgo pasigirdo stuktelėjimo garsas. VW Golf pastovėjo, pradėjo važiuoti atbulas, tada Subaru sujudėjo. VW Golf nuvažiavo ir dingo. Liudytojas nurodė, jog jis buvo išėjęs į lauką ir apžiūrėjo, ar tikrai buvo padaryti apgadinimai kliudytam automobiliui. Pamatęs, kad automobilis apgadintas, pranešė apie tai kaimynui. VW Golf kabino Subaru sparną priekiu. Matė patį įvykį, matė, kaip VW Golf juda prie pat Subaru ir įvažiuoja. Subaru signalizacija nesuveikė, kai VW Golf važiavo atbulas, tada Subaru sujudėjo, susvyravo į šonus. Dėl jokių kitų priežasčių Subaru negalėjo sujudėti. VW Golf po įvykio stovėjo neilgai, gal minutę, gal trumpiau, ir išvažiavo.

Tyrimo metu K. P. paaiškinimo, kad 2016 m. vasario 28 d., apie 13.15 val., buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Per langą pastebėjo, kaip juodos spalvos automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Subaru, v. n. (duomenys neskelbtini) Po susidūrimo automobilis VW Golf išvažiavo Žygio g. Automobilyje sėdėjo du jauni vaikinai, jų atpažinti negalėtų. (b. l. 10)

Teisme liudytojas D. A. parodė, jog jis važiavo kartu su savo draugu E. B.. Jokio eismo įvykio nebuvo, automobilyje garsiai grojo muzika. Sukdamas į sankryžą E. B. kito automobilio nekliudė, pasuko į kairę ir nuvažiavo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. vasario 28 d. 13.32 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog prieš penkias minutes automobilis VW Gof, v. n. (duomenys neskelbtini) gatvėje kliudė ir apgadino pranešėjo automobilį Subaru, v. n. (duomenys neskelbtini) VW Golf automobilis pasišalino link Minties g. (b. l. 6)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos vadybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. vasario 28 d., apie 13.30 val., buvo gautas pranešimas, jog Žygio g. 5, Vilniuje, automobilis WV Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Subaru, v. n. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas apgadintas automobilis Subaru, kurio apgadinimų aukštis yra 0,40-0,53 m. Subaru automobilio vairuotojas V. T. parodė, kad 2016 m. vasario 28 d., apie 12.00 val., paliko automobilį stovėti prie namo, esančio Žygio g. 5. Apie 13.25 val. kaimynas jam pasakė, kad jis matė, kaip automobilis VW Golf kliudė V. T. automobilį. Įvykį matęs K. P. nurodė, kad matė, kaip automobilis VW Golf kliudė stovintį automobilį Subaru ir vairuotojas neišlipdamas nuvažiavo, VW Golf automobilį vairavo jaunas vaikinas. (b. l. 5)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. kovo 4 d. K. P. telefonu paaiškino, jog automobilio VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, savo priekiniu dešinės pusės kampu atsirėmė į stovinčio automobilio Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės šoną. Po kontakto automobilio VW Golf vairuotojas pavažiavo atbulas ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė link Minties g. VW Golf automobilio vairuotojas kontaktą turėjo matyti ir pajausti, kadangi kontaktas buvo stiprus, automobilis Subaru nuo smūgio sujudėjo. (b. l. 11)

Iš V. B. paaiškinimo matyti, kad automobiliu VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) naudojasi ji ir jos sūnus E. B.. 2016 m. vasario 28 d., apie 13.15 val., Žygio g. 5 nebuvo, apie eismo įvykį nieko nežino. Gavusi policijos šaukimą vizualiai apžiūrėjo automobilį, bet nieko nepastebėjo. (b. l. 13)

Iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti automobiliai Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobiliui Subaru įbrėžtas galinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės ratlankis, automobiliui VW Golf įbrėžtas priekinio bamperio dešinės pusės kampas. Automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdis sutampa. (b. l. 21-24)

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.

E. B. teisme patvirtino, jog įvykio dieną vairavo automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) taip pat jis neginčijo to, kad įvykio dieną galėjo važiuoti Žygio gatve. Faktą, jog E. B. automobiliu VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo Žygio gatve patvirtina liudytojų K. P. bei D. A. parodymai. Liudytojas K. P. tyrimo metu nurodė, jog matė, kaip VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė Subaru ir iš įvykio vietos pasišalino. Teisme šis liudytojas nurodė, jog tuo metu, kai VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo prie pat Subaru, išgirdo stuktelėjimo garsą, tuomet VW Golf sustojo, trumpai pastovėjo, pavažiavo atgal, kai VW Golf pavažiavo atgal, liudytojas pastebėjo, kad Subaru sujudėjo, o VW Golf nuvažiavo. Liudytojas taip pat teigė, jog jis buvo išėjęs apžiūrėti kliudyto automobilio, ant jo pamatė apgadinimus, Subaru sparnas buvo kliudytas VW Golf priekiniu kampu. Teismas konstatuoja, jog tokiais liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, neturi jokio pagrindo apkalbėti E. B., be to, jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Faktą, jog VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino patvirtina transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog ant automobilių nustatytų apgadinimų pobūdis ir aukštis sutampa, VW Golf yra apgadintas dešinysis kampas. Faktą, jog anksčiau nustatytų apgadinimų ant automobilio Subaru nebuvo, patvirtina V. T. parodymai. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. vairuojamas automobilis VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Teismas pažymi, jog liudytojas D. A. teisme teigė, kad E. B. į jokį eismo įvykį nebuvo pakliuvęs, tačiau tokius jo teiginius paneigia anksčiau teismo aptarti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Teismas konstatuoja, jog pasitvirtino tai, kad E. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, vairuodamas automobilį VW Golf, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

E. B. iš esmės neneigė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau jis kategoriškai tvirtino, jog jeigu kontaktas tarp automobilių ir buvo, tai šio kontakto jis nepajuto. Vis tik teismas konstatuoja, jog E. B. parodymus, kad jis nepajuto kontakto įvykusio tarp automobilių, paneigia byloje surinkti įrodymai. Kaip jau minėta, bylos baigtimi nesuinteresuotas liudytojas K. P. teisme nurodė, jog jis išgirdo kontaktuojančių automobilių garsą, matė, kaip E. B. vairuojamas automobilis sustojo, pastovėjo, tuomet pavažiavo atgal, tuo metu Subaru sujudėjo, VW Golf nuvažiavo. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės tarnybinio pranešimo matyti, kad K. P. telefonu nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Taigi liudytojo parodymai leidžia konstatuoti, kad E. B. be jokių abejonių turėjo suvokti ir suvokė, jog jo vairuojamas automobilis kontaktavo su kitu automobiliu. Tiek pats E. B., tiek liudytojas D. A. teigė, kad automobilyje garsiai grojo muzika. Taigi tokie teiginiai leidžia manyti, jog tiek E. B., tiek D. A. galėjo ir negirdėti kontakto tarp automobilių garso. Vis tik liudytojo K. P. teiginiai, jog VW Golf po to, kai jis išgirdo kontakto garsą sankryžoje sustojo, pastovėjo, o galiausiai pavažiavo atbulas ir nuvažiavo, akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, kad VW Golf automobilio vairuotojas turėjo suvokti ir suvokė, jog kliudė kitą automobilį, tuo labiau, kad nekyla abejonių, jog visas įvykis įvyko vairuotojo matymo zonoje. Čia teismas pažymi, jog nesivadovauja liudytojo D. A., kurį su E. B. sieja draugiški santykiai, parodymais dalyje dėl to, kad E. B. sankryžą pravažiavo nekliudydamas kito automobilio, kadangi tokie jo parodymai prieštarauja liudytojo K. P. parodymams, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog E. B. neabejotinai suvokė padaręs eismo įvykį, tačiau nesidomėjo jo padariniais, juos visiškai ignoravo, ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąmoningai, tyčia neatlikęs veiksmų, numatytų Kelių eismo taisyklėse, tokiu būdu jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje, teismas nenustatė. Taip pat teismas nenustatė E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, pažeidimų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes (eismo įvykio metu kitas automobilis buvo apgadintas pakankamai nežymiai). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad nėra nustatyta E. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, E. B. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose. Tuo pačiu teismas mano, jog net pačių švelniausių nuobaudų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, paskyrimas E. B., t. y. minimalios baudos ir paties trumpiausio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymas, negalės būti laikomas teisingu ir proporcingu, neatitiks padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas taiko pažeidėjui Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria švelnesnes nei sankcijoje numatytas nuobaudas. Teismo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias administracines nuobaudas.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju E. B. nėra pateikęs rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti. Tuo pačiu teismas pažymi, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 510 Eur (penkių šimtų dešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 16055928036.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.