- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-03
- Bylos Nr.
- e2-3322-807/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36487-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
- Atsakovas
- K. U.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei K. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 2277,80 EUR negrąžintą kreditą, 205,00 EUR delspinigius, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018-04-25 atsakovė K. U. su pradiniu kreditoriumi AB „Citadele“ bankas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-38192 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 2322,00 EUR dydžio vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo gautą kreditą grąžinti Sutartyje nurodytomis sąlygomis, sumokėti palūkanas bei vykdyti kitas Sutarties nustatytas prievoles (Sutarties 2.1. p.). Šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito gavėja nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl 2019-01-28 Sutartis su atsakove buvo nutraukta. Atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui AB „Citadele“ bankas 2277,80 EUR negrąžinto vartojimo kredito. 2019-01-29 pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas, priedu sudarytu prie 2018-05-25 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, perleido UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2019-01-29 rašytiniu pranešimu, siųstu registruotu laišku.
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 4 d. nustatyta tvarka. Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018-04-25 atsakovė K. U. su pradiniu kreditoriumi AB „Citadele“ bankas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VKA-2018-38192 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 2322,0 EUR dydžio vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo gautą kreditą grąžinti Sutartyje nurodytomis sąlygomis, sumokėti palūkanas bei vykdyti kitas Sutarties nustatytas prievoles (Sutarties 2.1. p.). Šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vartojimo kredito gavėja nesilaikė, vartojimo kredito ir palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl 2019-01-28 Sutartis su atsakove buvo nutraukta. Atsakovė liko skolinga pradiniam kreditoriui AB „Citadele“ bankas 2277,80 EUR negrąžinto vartojimo kredito..
Ieškovas nurodo, jog 2019-01-29 pradinis kreditorius AB „Citadele“ bankas priedu, sudarytu prie 2018-05-25 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, perleido UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu registruotu laišku.
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 2277,80 Eur negrąžintas kreditas.
Pagal CK 6.258 str. 1 d. įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalys sutarties 14.1. p. susitarė, kad už kiekvieno uždelsto mokėjimo dieną gali būti reikalaujami 0,05 proc. dydžio delspinigiai, skaičiuojant nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas už laikotarpį nuo 2019-06-03 iki 2019-11-30, t. y. 180 dienų paskaičiavo atsakovei 205,00 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovės priteistini 205,00 Eur delspinigių (CK 6.72 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2482,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovo ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 56,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (3,72 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB „Intrum Lietuva“, į.k. 304615887, iš atsakovės K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 2277,80 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 80 ct) negrąžintą kreditą, 205,00 Eur (du šimtus penkis eurus ir 00 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2482,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 56,00 Eur (penkiasdešimt šešių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės K. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,72 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.