Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Teisėjas J. Kiškis Procesinio sprendimo kategorija 2.1.6.2 (S)

2005 m. rugsėjo 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, 262 straipsnyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 262 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies 2 punktą griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, atliekant ją pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. nuteistas už tai, kad 2002 metais, tiksli data nenustatyta, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu Kaune, tiksliau vieta nenustatyta, minėtam nenustatytam bendrininkui sumokėdamas 200 litų ir tuo finansuodamas dokumentų ir blankų, netikro vairuotojo pažymėjimo Nr. XXXXXX, gamybą, nurodydamas neegzistuojančio asmens, T. M., anketinius duomenis, vardą, pavardę, gimimo datą, vietą bei asmens kodą, ir paduodamas savo asmens fotonuotrauką, pagamino minėtą netikrą dokumentą, vairuotojo pažymėjimą Nr. XXXXXX, kuriame įklijuota V. D. asmens nuotrauka ir įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad 1998 m. spalio 15 d. kelių policijos Vilniaus ETAS išdavė T. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas XXXXXXXXXXX vairuotojo pažymėjimą Nr. XXXXXX, leidžiantį vairuoti B ir C kategorijų transporto priemones.

Be to, V. D. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio – lapkričio mėnesį Kaune, tikslesnė vieta nenustatyta, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagamino įrenginį – savadarbį prietaisą, pritaikytą galutiniam psichotropinės medžiagos gaminimo etapui – tablečių suspaudimui, kurio metu išgaunama galutinė psichotropinės medžiagos išvaizda ir padidinama jos prekinė vertė, ir turėdamas tikslą šiuo prietaisu iš miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos, amfetamino, pagaminti tabletes ir jas platinti, šį prietaisą 2003 m. lapkričio mėnesį laikė Kaune, 2003 m. lapkričio pabaigoje jį gabeno keliu (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur šį prietaisą laikė iki 2003 m. lapkričio pabaigos, vėliau jį pernešė į ūkinį pastatą kur laikė iki 2003 m. lapkričio 29 d., kol kratos metu jis buvo rastas ir paimtas.

Be to, V. D. nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio mėnesį, (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 1559,556 gramus rudos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 254,710 gramų psichotropinės medžiagos – amfetamino, ją neteisėtai gabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten ją neteisėtai laikė apie vieną valandą, po to gabeno keliu (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jas laikė rašomojo stalo stalčiuose, o vėliau nunešė į esantį kieme ūkinį pastatą, kur laikė iki 2003 m. lapkričio mėnesio pabaigos, o vėliau ten pat pabaigė gamybos procesą – išdžiovino šią psichotropinę medžiagą ir paties pagamintu įrenginiu, 2003 m. lapkričio 24-29 d. iš 69,486 gramų išdžiovintų miltelių, turinčių savo sudėtyje amfetamino, neteisėtai pagamino ne mažiau kaip 219 tablečių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10,322 gramai psichotropinės medžiagos, amfetamino, ir 2003 m. lapkričio 29 d., apie 16.05 val., šias tabletes gabeno (duomenys neskelbtini), automobiliu XXXXXX valst. Nr. XXXXXX turėdamas tikslą jas platinti, o likusią dalį psichotropinės medžiagos - 1490,07 gramus rudos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 244,388 gramai amfetamino, laikė iki 2003 m. lapkričio 29 d. ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu ji buvo surasta ir paimta.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo teiginius apie bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo skubotumą, šališkumą ir neteisingumą. Kuo tai pasireiškė apeliaciniame skunde net nenurodoma. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas buvo apklaustas A. B., kurį apeliantas nurodė kaip netikrą vairuotojo pažymėjimą padariusį ir kitus nusikaltimus vertusį padaryti asmenį. Apklausos metu šis liudytojas paneigė apelianto jam keliamus kaltinimus, o pastarasis papildomų paaiškinimų apie A. B. veiką nepateikė, klausimų liudytojui neuždavė (b. l. 68, t. 4). Apelianto teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo dangstomas psichotropinių medžiagų savininkas, niekuo nepagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu apeliantas apklausų metu oficialiai nieko neparodė apie A. B. nusikalstamą veiką, o tai, kad jis žodžiu tai pasakė pareigūnams, atsisakydamas tokius duomenis patvirtinti apklausos protokole, nebuvo pakankamu pagrindu A. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš liudytojo D. G. parodymų matyti, kad atlikus operatyvinį tyrimą, duomenys dėl A. B. nusikalstamos veikos nepasitvirtino (b. l. 57-58, t. 4). Liudytojas A. Š. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 46-47, t. 4). Kitų duomenų apie A. B. prisidėjimą prie apelianto padarytų nusikaltimų byloje nesurinkta, todėl patraukti šį asmenį atsakomybėn nebuvo pagrindo. O įrodymų, kad apeliantas padarė jam inkriminuotas veikas, byloje pakanka. Pats V. D. pripažino padaręs visas veikas, už kurias yra nuteistas. Jo nurodytas aplinkybes patvirtino pas jį rastas suklastotas vairuotojo pažymėjimas su apelianto nuotrauka, kratų protokolai, kurių metu rastos ir paimtos psichotropinės medžiagos ir savadarbis prietaisas skirtas tablečių suspaudimui, specialistų išvados apie šio prietaiso paskirtį, apie vairuotojo pažymėjimo suklastojimą, apie tai, kad kratų metu rastuose milteliuose ir tabletėse yra psichotropinės medžiagos amfetamino, liudytojų E. L., K. K. parodymai apie apelianto vaidmenį tablečių gamyboje ir kiti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyrė teismo posėdyje ir tinkamai įvertino.

Iš apelianto parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad darydamas nusikalstamas veikas jis turėjo pakankamą pasirinkimo laisvę, t.y. jis nebuvo priverstas taip elgtis. Jis parodė, kad suklastotą vairuotojo pažymėjimą įsigijo dėl to, kad turėjo problemų dėl anksčiau dingusio tikro, kad ketino suklastotu pažymėjimu pasinaudoti skaitykloje. Stakles miltelių suspaudimui į tabletes jis pagamino paprašytas kito asmens (kaip nurodė apeliantas – A. B.), už tai gavo 200 JAV dolerių atlyginimą. Tabletes gamino už atlyginimą, pažadėtą mokėti už kiekvienos tabletės pagaminimą. Apeliantas pirmosios instancijos teisme parodė ir tai, kad buvo šantažuojamas gaminti tabletes, grasinant susidorojimu ir dar tuo, kad jis (apeliantas) turės sumokėti A. B. Tačiau jokie objektyvūs duomenys to nepatvirtina. Atvirkščiai, iš liudytojų E. L., K. K. parodymų matyti, kad šiuos liudytojus pats apeliantas nusamdė tablečių gamybai, žadėdamas mokėti už darbą po 100 litų per dieną. Liudytojai neparodė matę, kad kas nors kitas, o ne apeliantas būtų vadovavęs jų darbui ar vertęs apeliantą tai daryti. Liudytoja E. L., be kita ko, parodė, kad prieš baigiant dirbti (gaminti tabletes) V. D. kažkam paskambino, sakė, kad daugiau nieko nedarys, kad nieko neišeina.

Šie duomenys rodo, kad pasirinkdamas ir nusamdydamas pagalbininkus bei gamindamas tabletes, laikydamas ir gabendamas psichotropines medžiagas apeliantas veikė laisvai, jis nebuvo prižiūrimas, apie šantažą, jei toks būtų buvęs, turėjo galimybę pranešti atitinkamoms instancijoms, pats turėjo galimybę apsispręsti dėl tablečių gamybos proceso nutraukimo. Todėl jo aiškinimas apie tai, kad veikė išprovokuotas ar šantažuojamas, nėra pagrįstas.

Apelianto padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai. Paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsnių reikalavimus, jos nėra per griežtos (už sunkiausią nusikaltimą paskirta tik minimali bausmė, nulėmusi ir galutinę bausmę), todėl ir nešvelnintinos.

Dėl nurodytų motyvų tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.