Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui G. R., atsakovo atstovui Almantui Masioniui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Viešosios įstaigos „Pagrenda“ skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR viešųjų įstaigų įstatymo (toliau - Įstatymas) 17 str. 1 d. numato, kad viešoji įstaiga gali būti likviduojama LR civilinio kodekso (toliau – CK) nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, privalo paskirti likvidatorių. Apart pastarojo sakinio, Įstatymas smulkiau nereglamentuoja likvidatoriaus paskyrimo. Likvidatoriaus paskyrimas yra išsamiau reglamentuojamas CK 2.108 str. (net pats straipsnio pavadinimas nurodomas - „Likvidatoriaus paskyrimas“). Todėl, skiriant likvidatorių būtina vadovautis CK 2.108 str., kurio 3 d. numatyta, kad gali būti skiriama keletas likvidatorių ir jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija. Mano, kad atsakovas laikosi neteisingos nuomonės, kad likviduojant viešąją įstaiga galima paskirti tik vienasmenį likvidatorių, nes neva tik taip numatyta Įstatymo 17 str.. Pagal CK 2.33. str. 2 d. CK antros knygos „Asmenys“ II dalies „Juridiniai asmenys“ normos taikomos atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms, išskyrus, jeigu šio kodekso normos numato kitaip. CK 2.33 str. 2 d. nustatyta, kad šios knygos II dalies normos yra taikomos visiems juridiniams asmenims, nesvarbu, kokia jų teisinė forma, t.y. šios knygos II dalies normos taikomos tiek viešosioms įstaigoms, tiek akcinėms bendrovėms, tiek ūkinėms bendrijoms ar kitos teisinės formos juridiniams asmenims. CK 2.33 str. 2 d. įtvirtinta kolizinė norma. Juridinio asmens veiklai plačiuoju požiūriu gali būti taikomos ne tik CK normos, bet ir kiti įstatymai, o tai savo ruožtu gali lemti CK ir konkretaus įstatymo normų neatitikimą ir tada pirmenybė teikiama CK. Taigi, juridinių asmenų registravimo skyriaus nuomonė, kad CK antros knygos II dalies 2.108 str. 3 d. numatyta nuostata, suteikianti teisę sudaryti likvidacinę komisiją, netaikoma likviduojant viešąsias įstaigas, prieštarauja dar ir CK komentarui.

LR Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr.1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 139.3. p. numatyta, kad dokumentų ir duomenų teikėjas arba asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, ne vėliau kaip pirmąją sprendimo likviduoti juridinį asmenį viešo paskelbimo dieną Registro tvarkytojui pateikia dokumentą, patvirtinantį duomenis apie likvidatorių ar likvidacinės komisijos pirmininką, jo teisių ribas. Šių nuostatų 141 p. numatyta, kad registro tvarkytojas, gavęs šių Nuostatų 139 ir 140 p. nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas įregistruoja juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos, įsteigusios filialą ar atstovybę Lietuvoje, teisinį statusą „likviduojamas“ ir likvidatoriaus duomenis. Pagal pastarąsias teisės normas likvidatoriaus duomenys privalo būti registruojami nepaisant to ar yra pateikiami duomenys apie likvidatorių ar apie likvidacinės komisijos pirmininką. Tai rodo, kad teisės aktai (tiek minėti nuostatai, tiek Civilinio kodekso 2.108 straipsnis) tapatina likvidatorių su likvidacine komisija, o Registrų centras ieškovo likvidavimo atveju kategoriškai atsisako tai tapatinti (kitais atvejais, kaip matyti iš toliau pateiktų faktų, sutinka tai sutapatinti).

Prieš pateikiant Registrų centrui su kitais dokumentais dėl VšĮ „Pagrenda“ likvidavimo kreipėsi į registrų centrą telefonu pasikonsultuoti Bendrovės likvidavimo klausimais. Konsultantas telefonu garantavo, kad su jokiomis likvidavimo kliūtimis bendrovė nesusidurs sudarius viešosios įstaigos likvidavimo komisiją, be to, garantavo, kad nebus problemų, jei komisija vadinsis ne likvidacinė (kaip numato CK), o likvidavimo (kaip reikalauja kalbininkai). Tačiau, pateikus dokumentus registrų centrui, likvidavimo komisijos pirmininkas susilaukė telefoninio skambučio iš Registrų centro, kurio pašnekovė pasakė, kad negalima sudaryti likvidacinės komisijos, nes to nenumato Įstatymas ir pareikalavo (pasiūlė) pakeisti sprendimą numatant vienasmenio likvidatoriaus paskyrimą. Paprašius raštiško atsakymo, likvidavimo komisijos pirmininkas pašnekovės buvo apkaltintas biurokratizmu.

Nurodo, kad LR Seimo kanclerio 2009-05-22 įsakymu Nr.400-ĮVK „Dėl viešosios įstaigos Parlamentino bendradarbiavimo centro likvidavimo“ sudaryta likvidacinė komisija sėkmingai likvidavo šią įmonę. Šitaip atsakovas nepagrįstai taiko skirtingus standartus (vieniem leidžia tai, ko neleidžia kitiems) savo klientams, vilkina likvidavimo procesą, remdamasis prasimanytais reikalavimais.

Nurodo, kad viešąją įstaigą gali likviduoti ir vienasmenis likvidatorius, tačiau Bendrovės savininkas, turėdamas tam teisinį pagrindą, nusprendė tai pavesti komisijai, todėl jokių trūkumų, kuriuos būtų būtina šalinti, šiame sprendime nėra. Teikiant keisti sprendimą, prieš savivaldybės tarybą tektų aiškintis, kodėl buvo parengtas būtent toks sprendimas, kas kaltas dėl to, kad jį reikia keisti ir kaip nubausti kaltus asmenis. Kadangi sprendime jokių trūkumų nėra, neketinama rengti jo pakeitimų.

Be to, Įstatymas apskritai nenustato likvidatoriaus skyrimo taisyklių. Tai, kad juridinio asmens steigimo dokumentai ar įstatymai gali nustatyti kitokias likvidatoriaus skyrimo taisykles yra numatyta CK 2.108 str. 2 d., tačiau, kokie teisės aktai turi prioritetą, esant skirtingiems reglamentavimams, yra numatyta ne pastarajame straipsnyje, o CK 2.33. str. 2 d., pagal kurią: „šios knygos II dalies normos taikomos atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms, išskyrus, jeigu šio kodekso normos numato kitaip.“ CK komentaro, Antrosios knygos pirmo leidimo 96 puslapyje numatyta, kad: <...> Juridinio asmens veiklai plačiuoju požiūriu gali būti taikomos ne tik CK normos, bet ir kiti įstatymai, o tai savo ruožtu gali lemti CK ir konkretaus įstatymo normų neatitikimą ir tada pirmenybė teikiama CK<...>. Išimtys taikomos CK 2.34 str. 4 d., 2.37 str. 3 d., 2.38 str. 4 d., 2.46 str. 4 d., 2.93 str. 7 d., 2.97 str. 9 d. numatytais atvejais (taip numatyta komentare) o nagrinėjamu atveju - netaikomos. Įstatymo 18 str. 1 d. numatyta, kad likvidatorius turi viešosios įstaigos ne tik vadovo (kaip nurodo Registrų centras), bet ir kito valdymo organo (kaip numatyta įstatyme), jei šis sudaromas, teises ir pareigas. Kiti valdymo organai (valdybos, stebėtojų tarybos ir pan.) yra kolegialūs, todėl negalima daryti Registrų centro padarytos išvados, kad likvidatorius gali eiti tik vienasmenio valdymo organo funkcijas. Likvidacinės komisijos veikla (skirstant turtą, atsiskaitant su darbuotojais ir priimant kitus svarbius sprendimus) likviduojant viešąją įstaigą yra skaidresnė ir mažiau įtakojama nei vienasmenio likvidatoriaus, todėl likvidacinės komisijos sudarymu yra geriau užtikrinama viešojo intereso apsauga.

Nurodo, kad Seimo kontrolierius ginčo klausimu kategoriško sprendimo nepriėmė dėl paties klausimo sudėtingumo bei pasiūlė ginčą spręsti teisme.

Atsakydamas į 2010-05-10 Bendrovės skundą registro tvarkytojas 2010-05-25 rašte nurodė, kad vadovaujantis CK 2.108 straipsnio 2-3 dalių, Įstatymo 9 str. bei 17 str. 2 d. nuostatomis, viešosios įstaigos savininkui priėmus sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, turi būti paskirtas likvidatorius, o ne likvidacinė komisija. Informavo apie kreipimąsi į Įstatymo rengėją – LR ūkio ministeriją dėl šios institucijos nuomonės pateikimo nagrinėjamu klausimu ir galutinio sprendimo priėmimą, gavus minėtą atsakymą. LR ūkio ministerijos 2010-05-28 rašte Nr. (13.3-31)-3-3147 buvo išdėstyta nuomonė, kad likviduojama viešoji įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per vadovo funkcijas vykdantį likvidatorių, o viešajai įstaigai likviduoti likvidacinė komisija galėtų būti sudaroma tik tuomet, jeigu likvidacinės komisijos ir jos pirmininko kompetencija, likvidacinės komisijos sprendimų priėmimo tvarka, narių išrinkimo (paskyrimo) ir atšaukimo (atsistatydinimo) tvarka ir kiti su likvidacinės komisijos veikla susiję klausimai būtų reglamentuojami Įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės tarybos 2010-03-31 sprendimu Nr.TS-38 buvo nutarta Bendrovę likviduoti bei sudaryti likvidavimo komisiją, jos pirmininku paskiriant A. Š., o nariais G. R. ir K. J. R. (b.l. 6).

Bendrovė 2010-04-13 pateikė Registrų centrui prašymą pakeisti jos statusą, nurodant, kad įmonė likviduojama, likvidacinės komisijos pirmininkas – A. Š., nariai – G. R. ir K. J. R. (b.l. 47-54).

Registrų centras 2010-04-21 raštu informavo Bendrovę, kad pareiškėjos teisinis statusas „likviduojama“ registro centro duomenų bazėje neįregistruotas, kadangi pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų, t.y. vadovaujantis LR viešųjų įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 str. 2 d. reikalavimais, dalininkas priėmęs sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, privalo paskirti ne likvidacinę komisiją, o likvidatorių. Todėl Bendrovei nustatė terminą iki 2010-05-28 pašalinti trūkumus – pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį savininko sprendimą dėl įmonės likvidavimo (b.l. 7).

Registrų centro 2010-09-15 sprendime Nr. IJ(12.5.1.24.)-26465 buvo konstatuota, kad 2010-04-21 rašte nurodyti trūkumai nepašalinti, todėl nuspręsta atsisakyti registruoti pateiktus duomenis Juridinių asmenų registre (b.l. 26)

Byloje spręstinas ginčas dėl Bendrovės skundo reikalavimų panaikinti Registrų centro 2010-09-15 sprendimą ir įpareigoti atsakovą Juridinių asmenų registre įregistruoti Bendrovės pateiktus duomenis apie pareiškėjos statuso pasikeitimą bei paskirtą likvidatorių pagrįstumo ir teisėtumo.

LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, pirmiausiai būtina įvertinti skundžiamo Registrų centro 2010-09-15 sprendimo, kuris laikytinas individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, atitikimą LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Viešosios įmonės likvidavimo pagrindai ir sąlygos yra reglamentuojami LR civilinio kodekso bei LR viešųjų įmonių įstatymo nuostatomis.

LR civilinio kodekso 1.3 str. nurodoma, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.

LR civilinio kodekso II knygos „Asmenys“ 2.33 str. 2 d. sakoma, kad šios knygos II dalies normos taikomos atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms, išskyrus, jeigu šio kodekso normos numato kitaip, o 2.34 str. 4 d. sakoma, kad viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos VIII skyrius („Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas“) taikomas subsidiariai, t.y. tiek kiek minėtame skyriuje reglamentuojami santykiai nėra reguliuojami specialiais įstatymais.

Iš minėtų teisės normų analizės darytina išvada, kad LR civilinio kodekso nuostatos dėl likviduojamo juridinio asmens likvidatoriaus paskyrimo taikytinos tiek, kiek šie santykiai nėra reguliuojami LR viešųjų įmonių įstatymo nuostatomis.

LR viešųjų įmonių įst. 17 str. 2 d. sakoma, kad visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti viešąją įstaigą, privalo paskirti likvidatorių, o 18 str. 1d. nurodoma, jog likvidatoriui keliami tie patys reikalavimai kaip ir viešosios įstaigos vadovui.

Tokiu būdu LR civilinio kodekso II knygos VIII skyrius 2.108 str. 3d. nuostatos, reglamentuojančios likviduojamos įmonės likvidatoriaus ar likvidacinės komisijos paskyrimą, viešiesiems juridiniams asmenims netaikytinos, nes šie klausimai yra reglamentuojami LR viešųjų įmonių įstatymu.

Pažymėtina ir tai, jog tarp LR viešųjų įmonių įst. 17 str. 2 d. ir LR civilinio kodekso 2.108 str. 3 d. normų prieštaravimo nėra, o galimai kitokie ankstesni atsakovo sprendimai kilusio ginčo išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi ir nevertintini.

Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, sprendžiama, kad Elektrėnų savivaldybės taryba, nusprendusi likviduoti Bendrovę bei vadovaudamasi LR viešųjų įstaigų įst. 17 str. 2d., privalėjo paskirti likviduojamos įmonės likvidatorių, o ne sudaryti likvidacinę komisiją.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 139 p., dokumentų ir duomenų teikėjas arba asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti juridinį asmenį, ne vėliau kaip pirmąją sprendimo likviduoti juridinį asmenį viešo paskelbimo dieną Registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti teisinį statusą, sprendimą likviduoti juridinį asmenį, dokumentą, patvirtinantį duomenis apie likvidatorių ar likvidacinės komisijos pirmininką, jo teisių ribas.

Kadangi Elektrėnų savivaldybės nusprendusi likviduoti Bendrovę nepaskyrė jos likvidatoriaus, ir šių trūkumų Registrų centro 2010-04-21 rašte nurodytu terminu neištaisė, Registrų centras pareiškėjos prašymo dėl duomenų įregistravimo netenkino pagrįstai ir teisėtai.

Išnagrinėjus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Registrų centras 2010-09-15 sprendime faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimtas sprendimas yra pagrįstas LR viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. prasme, todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti atsakovą įregistruoti juridinių asmenų registre pareiškėjos pateiktus duomenis, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos Viešosios įstaigos „Pagrenda“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą