Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. N. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2492-952/2015 pagal pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims: J. N., V. N., antstolei D. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-02-18 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-567-952/2014 dėl 152,46 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. N.. 2015-10-01 antstolė D. P. priėmė patvarkymą Nr. 0066/14/00183, kuriuo siūloma išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės J. N. turto ir pajamų dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. N., nustatymo. Pirmosios instancijos teismas 2015-11-02 nutartimi pareiškėjo UAB „ITM Inkasso“ prašymą tenkino, nustatė, kad skolininkei J. N. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio V. N. gaunamų pajamų. Suinteresuotas asmuo V. N. atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydamas, jog yra sudaryta povedybinė sutartis, kuria pakeistas sutuoktinių turto teisinis režimas, todėl negalima preziumuoti, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). CK 3.102 straipsnio 1 dalis numato, kad iki santuokos įregistravimo ar bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo gali būti sudaryta Vedybų arba Povedybinė sutartis. Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, jei sutartyje nenustatyta kitaip (CK 3.102 str. 2 d.). CK 3.83 str. 1 d. įtvirtinta, jog sutuoktiniai, sudarydami vedybų sutartį, turi teisę savo nuožiūra nustatyti savo turto teisinį režimą.

Nagrinėjamos bylos atveju V. N. ir J. N. santuoka įregistruota 2014-01-31. 2015-11-12 buvo įregistruota V. N. ir J. N. povedybinė sutartis, iš kurios turinio matyti, kad sutuoktiniai pakeitė savo turto teisinį režimą, nustatydami, kad visų rūšių piniginės lėšos, tame tarpe sutuoktinių darbo užmokestis, kitos pajamos, gautos iki šios sutarties sudarymo kiekvieno iš sutuoktinių ir šiuo metu jų turimos tiek grynųjų pinigų pavidalu, tiek jų sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, yra kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (sutarties 6 p.). Šalys taip pat susitarė, kad visų rūšių pajamos, po šios sutarties sudarymo gautos iš kiekvieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos, kompensacijos, draudimo išmokos, pajamos už turto nuomą, palūkanos bei kitokios piniginės lėšos, pervedamos tiek į sutuoktinių sąskaitas bankuose ir/ar kitose kredito įstaigose ir šiose sąskaitose laikomos, tiek bet kokios pajamos, gaunamos kiekvieno iš sutuoktinių grynais pinigais, bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kuris tas pajamas gaus (sutarties 7 p.).

Apeliacinės instancijos teismas visų pirmą atkreipia dėmesį į tai, jog V. N. ir J. N. povedybinė sutartis buvo įregistruota 2015-11-12. Nagrinėjamos bylos atveju prievolė, pagal kurią vykdomas išieškojimas, atsirado iki povedybinės sutarties sudarymo, povedybinė sutartis sudaryta jau pradėjus priverstinį išieškojimą, nustačius, kad skolininkė neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, bei pasiūlius išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir teismui priėmus skundžiamą nutartį. Taigi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dieną sutuoktiniai povedybinės sutarties dėl tarpusavio turtinių santykių reguliavimo nebuvo sudarę, todėl teismas, priimdamas aukščiau minėtą nutartį dėl J. N. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pagrįstai taikė įstatymuose nustatytą turto teisinį režimą.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotų asmenų povedybinė sutartis yra sudaryta po skolininkės J. N. prievolės atsiradimo, vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką povedybinė sutartis neturi reikšmės vykdant išieškojimą iš vieno iš sutuoktinių turto dėl prievolių, atsiradusių iki tokio susitarimo sudarymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1209/2013).

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nustatė J. N. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl nurodytų motyvų suinteresuotų asmenų atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-11-02 nutartį nepakeistą.