Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-08-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-211-754/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-08-17
Bylos Nr.
1-211-754/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alberta Baltušytė
Nukentėjusysis
T. M., D. L., A. T.
Kaltinamasis
A. Č.
Advokatai
Liubovė Kuprusevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-211-754/2016
Procesinis Nr.1-18-1-01100-2014-0Procesinė kategorija:14.9.; 29.1.;(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei, nukentėjusiesiems T. M. ir D. L.,

gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei, kaltinamajam A. Č., nedalyvaujant nukentėjusiajam A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, iki bausmės atlikimo dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Kauno apylinkės teismo 2013-04-16 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 1 d. 30 MGL (3900 Lt) bauda; 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-06 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 182 str. 1 d. 8 MGL (1040 Lt) bauda; 3. Kauno apylinkės teismo 2013-07-10 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 302 str. 1 d., 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda; 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 3 d., 302 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo; 5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-16 nuosprendžiu pagal 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. - 2 m. 1 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus su 2014-11-21 nuosprendžiu – 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, įsiteisėjo 2016-05-13, kaltinamas pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Č. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto žinodamas, kad automobilių pardavimo aukcione www.aukcionexport.com nedalyvaus ir jokio automobilio neįsigis, 2013-07-24 apie 12.07 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, interneto tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie tai, kad parduoda automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 metų rugpjūčio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, pagal šį skelbimą atsiliepusiam D. L. pažadėjęs parduoti nurodytą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kaip sandorį patvirtinantį dokumentą pagamino netikrą dokumentą - 2013-08-26 preliminarią transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir sąskaitą-faktūrą Nr. 0130826/01, įrašydamas į juos žinomai tikrovę neatitinkančius duomenis, t.y. kad jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas parduoda šiai įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, šios sutarties jo paties pasirašytą kopiją 2013-08-26 elektroniniu būdu iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) išsiuntė D. L. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), bei kaip avansinį mokėjimą iš D. L. pareikalavo sumokėti 9200 JAV dolerių (6877,88 eurų) į jo brolio S. Č. valdomą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidino nukentėjusįjį D. L., kuris 2013-08-27 mokėjimo pavedimu per Baltarusijos banką AAB „BPS-Sberbank“ pervedė 9200 JAV dolerių (6877,88 eurų) į UAB (duomenys neskelbtini) vardu AB „Šiaulių bankas“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. L. priklausantį 6877,88 eurų vertės turtą.

taip pat jis, iš anksto žinodamas, kad automobilių pardavimo aukcione www.aukcionexport.com nedalyvaus ir jokio automobilio neįsigys, 2014-01-29, apie 13.33 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie tai, kad parduoda automobilį „Lexus LX570“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014-03-15 pagal šį skelbimą atsiliepusiam A. T. pažadėjęs parduoti nurodytą automobilį bei kaip avansinį mokėjimą pareikalavo sumokėti 5000 JAV dolerių (3606, 06 eurų) į jo brolio S. Č. valdomą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį A. T., kuris 2014-03-17 mokėjimo pavedimu per jam atstovaujančio K. A. vardu atidarytą „Kyrgyz Investment and Credit bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 5000 JAV dolerių (3606,06 eurų) į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. T. priklausantį 3606,06 eurų vertės turtą.

taip pat jis, iš anksto žinodamas, kad automobilių pardavimo aukcione www.aukcionexport.com nedalyvaus ir jokio automobilio neįsigys, 2013-12-05, apie 09.27 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie tai, kad parduoda automobilį „Ford Escape“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013-12-10 pagal šį skelbimą atsiliepusiam T. M. pažadėjęs parduoti nurodytą automobilį, melagingai prisistatęs UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi D. Ž., ir 2013-12-10, apie 19 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą- preliminarią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0131210/1, įrašydamas į ją žinomai tikrovę neatitinkančius duomenis, t.y. kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama komercijos direktoriaus D. Ž., parduoda šiai įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Escape“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties kopiją 2013-12-10, apie 19 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įteikė T. M., po ko iš T. M. pareikalavo sumokėti, kaip avansinį mokėjimą 2600 eurų, tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį T. M., 2013-12-11, apie 10.30 val., prie V. Gerulaičio g. 1, Vilniuje, iš T. M. paėmė 2600 eurų, nukentėjusiajam T. M. įteikęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamintą netikrą dokumentą - 2013-12-11 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 1093, kurį pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) pinigus gavęs kasininkas D. Ž., tačiau automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – T. M. priklausantį 2600 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis A. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir dėl 1 epizodo (nukentėjusysis D. L.) parodė, kad 2013-07-24 jis buvo padavęs skelbimą dėl automobilių iš JAV aukciono, į tą skelbimą atsiliepė nukentėjusysis D. L.. Jis nusiuntė D. L. automobilio VIN numerį, šis patikrino ir jie susitarė dėl kainos, tuomet jis el. paštu išsiuntė D. L. UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) priklausė jo broliui, bet iki 2012 m. priklausė jam ir broliui po 50 proc. Jis susitarė su D. L., kad šis perves jam 9600 JAV dolerių. Šis pokalbis įvyko rugpjūčio pradžioje, o rugpjūčio 26 d. pinigai buvo gauti. Į preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį jis įrašė automobilio VIN numerį ir nurodė, kad automobilis turi būti pristatytas per 2 mėnesius, buvo nurodytos pirkimo sąlygos. Nors D. L. pervedė pinigus, jis automobilio jam nepristatė, nes jam to automobilio įsigyti nepavyko. Pinigų nukentėjusiajam jis negrąžino, bet pasiūlė alternatyvų variantą, bet dėl nesugebėjimo atvežti automobilio laiku, dėl JAV krovos kompanijos kaltės automobilis atplaukė daug vėliau ir D. L. nebetiko, nes pagal Baltarusijos įstatymus keičiantis metams automobilis pasensta ir keičiasi muito mokestis. Dėl šios priežasties jis pasiūlė žadėtą automobilį parduoti ir pakeisti kitu. Pripažįsta, kad jis suklastojo sutartį, nes tuo metu nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), taip pat dėl kasos pajamų orderio yra kaltinamas dokumento klastojimu, pripažįsta jam inkriminuojamą veiką dėl dokumento klastojimo, tačiau sukčiavimo nepripažįsta. Pardavęs D. L. nebetikusį automobilį, vėliau jis pristatė kitą automobilį pagal jų žodinį susitarimą, nes jo su D. L. santykiai buvo draugiški. 2014 m. pavasarį atvažiavo D. L. įgaliotas asmuo O., jie abu važiavę į Marijampolę nupirko D. L. tinkamą automobilį. Tačiau D. L. tai neigia ir jis įrodyti nieko negali, nes jo įgaliotas asmuo O. irgi tai neigia. Tuo metu, kai gavo šį automobilį, D. L. pasakė, kad dėl prarasto laiko prašo kompensacijos. Jo nupirktą automobilį nukentėjusiajam D. L. perdavė jo įgaliotas asmuo O., kurio duomenų jis neturi, nes jis pirko automobilį ne tiesiogiai iš jo, o iš Marijampolės įmonės, bet jis važiavo kartu, nes turėjo sumokėti pinigus, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. Su D. L. po to dar bendravo, jis prašė sumokėti kompensaciją, kai 2014 m. D. L. atvažiavo į Lietuvą, jie turėjo susitikti, bet šis parašė pareiškimą. D. L. pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, iš kurios pinigai iš karto buvo pervesti į JAV aukciono sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, tai jo brolis pervedė, nes jis neturėjo prisijungimo. Galbūt ir jis pats pervedė, gali taip būti, nes vėliau jis turėjo prisijungimus prie UAB (duomenys neskelbtini) el. bankininkystės. Pervedimo dokumentus gali pateikti. Jei D. L. negavo to automobilio, galėjo su juo susisiekti, bet to nepadarė.

Dėl 2 epizodo (nukentėjusysis A. T.) parodė, kad jis įdėjo skelbimą dėl Lexus automobilio pardavimo. Tuo metu jis dirbo su Baltarusijos piliečiu V. Š., kuris jam pasiūlė užsidirbti pinigų parduodant šį automobilį. A. T. nurodė, kad kalbėjo paskambinęs baltarusišku numeriu, tai būtent V. Š. baltarusiškas telefono numeris. Taigi A. T. susiskambino su V. Š., o vėliau jam paskambino liudytojas I. B. ir jie susitiko įmonėje, kurioje jis tuo metu dirbo, jis pasakė pirkimo sąlygas, tai, kad automobilis JAV aukcione, kad visą pirkimo procesą vykdys V. Š. ir jo Amerikos įmonė Cargo IN JU, bei pasakė, kaip padaryti avansinį apmokėjimą. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) priklausė jo broliui ir V. Š., kuris turėjo 50 proc. įmonės akcijų. V. Š. telefonu jam pasakė, kad jis nusiųstų duomenis 5000 JAV dolerių pavedimui padaryti. Jis nusiuntė I. B. į elektroninį paštą sąskaitos duomenis. Vėliau, 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, K. A. vardu buvo padarytas 5000 JAV dolerių pavedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Pagal šį epizodą jis dalyvavo nuo pat pradžių, buvo tarpininku nuo 2014 m. kovo mėnesio pradžios, kai jam paskambino I. B.. UAB (duomenys neskelbtini) gavo pinigus 5000 JAV dolerių, tais pinigais galėjo disponuoti S. Č. ir V. Š., jis tuo metu banko sąskaitos kortelės neturėjo. Vėliau jis kortelę pasidarė tikslu disponuoti šiais pinigais, nes V. Š. dažnai buvo Baltarusijoje, todėl jis naudojosi kortele, nuiminėjo pinigus. 5000 JAV dolerių buvo konvertuoti į litus, dalis jų, maždaug 5086 Lt, buvo panaudoti už I. B. apgyvendinimą „Žemaitės“ viešbutyje. Jo užduotis buvo susitikti su I. B., paaiškinti jam, kaip vyksta pirkimas bei išsiųsti sąskaitą. Tuo jo vaidmuo baigėsi, jis neturėjo priėjimo prie pinigų, pinigai buvo panaudoti pagal visus LR įstatymus. Pinigai buvo gauti ir apmokėti pagal nurodytas sąskaitas faktūras. Tai įmonės vidinis reikalas. V. Š. buvo įmonės akcininkas ir gyveno viešbutyje Lietuvoje. Jis negavo 5000 JAV dolerių. Jis žadėjo A. T. grąžinti pinigus, kai jau buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, bet V. Š. sakė, kad tegu dar palaukia, nes automobilis atplaukia. Jis negali nieko pasakyti, kodėl A. T. sako, kad jis nebendravo su baltarusiu. Jis negali atsakyti, kas siuntė jo paso kopiją I. B., nes elektroninis paštas buvo bendras, prie jo galėjo prieiti visi. Su nukentėjusiaisiais I. B. ir A. T. jis visada kontaktavo ir sakė, kad jis grąžins pinigus, nes buvo pasakyta, kad jis viską apsiima ir už viską atsakys. Jis nenorėjo turėti papildomų problemų ir stengėsi visais įmanomais būdais užglaistyti situaciją. Nori atkreipti dėmesį, kad automobilio Lexus VIN numeris skyrėsi vienu skaičiumi. Jo nuomone, šis automobilis buvo atplukdytas 2014 m. liepos 24 d. ir išplukdytas į Kirgiziją, o I. B. tikrino 2014 m. gegužės - birželio mėnesiais, tokie automobiliai atvežami retai. Jis nesakė, kad pinigus grąžins per pažįstamus Maskvoje. Pinigai buvo pervesti iš K. A. sąskaitos į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu jis prašė, kad K. A. parašytų prašymą grąžinti jam pinigus. Į tą sąskaitą, iš kurios jis pervedė pinigus, negalima grąžinti pinigų, nes darant iš Kirgizijos pavedimą, negalima grąžinti pinigų atgal, nes ta sąskaita vienkartinė. Pavedimą darė jo brolis, bet tų pinigų K. A. negali gauti. Be to, buvo atgabentas automobilis Honda, V. Š. jam nurodė, kad A. T. ir I. B. gali iš garažo prie oro uosto pasiimti automobilį Honda, jie sutiko, bet nepasiėmė jo, nors buvo susitikę, jie matė tą automobilį ir sakė, kad apsispręs. Tas automobilis Honda tuo metu buvo remontuojamas, kadangi jis buvo atgabentas su defektu. Šio automobilio jis neperdavė, nes jie jo nepasiėmė. Taip pat svarbu dėl kompensacijos. Jie nurodė, kad nori 2000 JAV dolerių kompensacijos, kai sprendė, kad Honda automobilis tinka, bet jis negalėjo mokėti, nes nieko neturėjo. Jie klausė, kada bus grąžinti pinigai, jis atsakė, kad bus grąžinti pinigai. A. T. buvo atvažiavęs iš Marijampolės su Lietuvos piliečiais tuo metu, kai jie jau buvo susitikę prie oro uosto. Jis aiškino jiems, jog jie turi parašyti prašymą įmonei, kad būtų grąžinti pinigai, tai buvo kalbėta žodžiu, raštu negali to patvirtinti. Jeigu žmogus nori atsiimti pinigus, žmogus turi pateikti prašymą įmonei, o ne sakyti jam, kad jis turi grąžinti pinigus.

Dėl 3 epizodo (nukentėjusysis T. M.) parodė, kad jis 2013-12-05 patalpino skelbimą dėl šiek tiek daužto automobilio FORD Escape. Po kurio laiko paskambino T. M. ir jie susitiko biure, jo darbo vietoje. Jis nurodė prikimo sąlygas, kad už automobilį visos sumos iš karto mokėti nereikia, tačiau turi būti sumokėta už automobilio transportavimą iš JAV. 2013-12-11 Gerulaičio g. M. perdavė jam 2600 eurų grynaisiais. Dalyvaujant pirmame aukciono rate automobilis buvo nupirktas, bet jo pasiūlyta kaina buvo per maža, pardavėjas siūlė įsigyti už didesnę kainą. Tuomet jis pasitarė su T. M. ir nusprendė dalyvauti antrame rate, bet situacija buvo analogiška ir jis nenupirko T. M. šio automobilio. Pinigus, kuriuos gavo iš T. M., jis perdavė Klaipėdos įmonei „Sadaut ko“ už kito būsimo automobilio transportavimą, bet jam tų pinigų grąžinti niekas nenorėjo. Pinigus jis perdavė bendrovei grynaisiais, jokio pakvitavimo jis negavo. Tuo metu jis buvo skolingas už kelis konteinerius ir šie pinigai buvo vienintelė galimybė kažkaip dengti skolą, po to stengtis kažką atvežti. Sutartį su nukentėjusiuoju T. M. jis sudarė D. Ž. vardu, UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vardu. Tokia įmonė egzistuoja, bet ji priklauso V. Š.. Jis nukentėjusiajam prisistatė Ž., nes įmonė priklausė trims Baltarusijos piliečiams ir jo broliui. Tuo metu jam jau vyko 3 ikiteisminiai tyrimai ir jis bijojo, negalėjo nurodyti savo vardo. Nuo balandžio mėnesio pabaigos jo žmona pradėjo iš dalies dengti ieškinio sumą.

2 t., b. l. 186-187 esantis ir pagarsintas jo apklausos protokolas (dėl pirmojo epizodo) surašytas teisingai. Aukcione gali užsiregistruoti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo, įnešęs į depozitinę sąskaitą pinigų. Ikiteisminio tyrimo tyrėja jo apklausos metu su jo žinia buvo prisijungusi prie jo sąskaitos, tačiau 2014 m. keitėsi aukciono versija į naujesnę ir jo istorijos „online“ nebuvo galima pamatyti, todėl nėra automobilių prikimo-pardavimo sutarčių dėl automobilių, kurių pirkimas jam inkriminuotas. Pripažįsta kaltę, kad priėmė iš nukentėjusiojo pinigus ir suklastojo dokumentą, pasirašė sutartį su D. L. savo vardu, nors neturėjo teisės ir išsiuntė sąskaitos apmokėjimą savo vardu, nors neturėjo tam teisės. Dėl sukčiavimo D. L. atžvilgiu nepripažįsta, nes savo įsipareigojimus įvykdė, tyčios nukentėjusįjį apgauti neturėjo. Kiekvieną kartą jis prisistatinėjo vis kitos įmonės vadovu, nes tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini), kuris dar vykdė veiklą ir tuo metu jis pats galėjo pirkti automobilius aukcione, dėl UAB (duomenys neskelbtini), tai jis negalėjo pirkti savo vardu, buvo tik tarpininkas. Dėl nukentėjusiojo T. M., tai jis tiesiog pasinaudojo vienintele proga gauti pinigų.

2 t. b.l. 192-193 garsinamas liudytojo apklausos protokolas (dėl antrojo epizodo) surašytas teisingai. A. N. nepažįsta, tik iš ikiteisminio tyrimo medžiagos sužinojo, kad automobilis eksportuotas į Kirgiziją, o ne į Baltarusiją. Jam inkriminuojamo sukčiavimo nebuvo. Jis nežino, ar buvo pervesti pinigai Amerikos bendrovei, bet I. B. jis nurodė mokėjimo sąskaitą, kai jam pasakė V. Š., kuris turi JAV įmonę Cargo IN JU. Kaip jis panaudojo pervestus pinigus, nežino, kodėl jis taip elgėsi, nežino. UAB (duomenys neskelbtini) jis buvo niekuo, nepasirašė jokios sutarties, čia padarytas tik pavedimas. Sąskaita išrašyta nebuvo, V. Š. jo paprašė tik nusiųsti sąskaitos duomenis I. B., už tai iš V. Š. jis gavo pinigų, nežino, kodėl V. Š. sakė jam tai padaryti, o ne pats darė. Negali atsakyti, su kuo vyko visi susirašinėjimai, kas jam į el. paštą rašė, su tuo jis ir susirašinėjo, tačiau ar tai buvo I. B., ar A. T., jis nežino. Jis nurodė tik sąskaitos numerį. Pripažįsta, kad jis susirašinėjo su I. B., bet priėjimą prie paskyros turėjo ne jis vienas. Prie ko yra A. G., jis neįsivaizduoja, nežino, kas jis toks ir iš kur yra. Jo paso kopiją gavo iš elektroninės „autolager“ paskyros, priėjimą prie jos turėjau ne jis vienas. Šio paso kopijos jis nesiuntė. Nežino, kokios bendrovės vardu buvo užsakytas Lexus automobilis. V. Š. tikrai turi įmonę UAB (duomenys neskelbtini), ar daugiau įmonių jis turėjo, nežino. Savo kaltę dėl šio epizodo neigia, nepriėmė pinigų, jų negavo, vienintelis dalykas, ką jis padarė, tai nusiuntė sąskaitos numerį, į kurią buvo gauti pinigai, bet iki šiol niekas nesikreipė į įmonę dėl pinigų grąžinimo. Visuose susirašinėjamuose jis dalyvavo aktyviai, jis aiškino situaciją, prašė, kad K. A. parašytų prašymą, kad būtų grąžinti pinigai, per 6 mėnesius ilgalaikio susirašinėjimo jis sakė, kad ne jis yra pinigų gavėjas. Nežino, kodėl susirašinėjant jis to neparašė. 2 t. b. l. 199 pagarsinti jo apklausos protokolai (dėl trečiojo epizodo), 2 t. b. l. 200-201 surašyti teisingai, palaiko duotus parodymus. Pinigai buvo pradėti grąžinti, jis prašė palaukti, bet nukentėjusysis parašė pareiškimą. Po pusės metų jis buvo suimtas, todėl nebeturėjo galimybės grąžinti pinigų T. M.. Suimtas buvo 2015-05-29. Jis pripažįsta ieškinio sumą, kai bus galimybė, T. M. pinigus grąžins. Su T. M. jau susitarta dėl pinigų grąžinimo. Dėl D. L. nepripažįsta civilinio ieškinio. Dėl A. T., tai jis turi parašyti prašymą, kad prašo grąžinti pinigus, kuriuos pervedė K. A., nes tie pinigai buvo pervesti ne jam, o į įmonę. Neatsimena, kodėl D. L. pinigai buvo išgryninti, galbūt tuo metu jis negalėjo daryti pavedimo iš Šiaulių banko į aukcioną, nes prieš tai darė mokėjimus per SEB banką. Be to, visos jo asmeninės sąskaitos buvo areštuotas, todėl, kaip fizinis asmuo, jis negalėjo veikti, todėl jam teko veikti per įmones. Prisipažįsta dėl suklastojimo, sutartį ir kasos pajamų orderį jis pasirašė ne savo vardu. Dėl sukčiavimo pripažįsta, kad paėmė pinigus, atlygins žalą, bet tyčia neveikė, apgauti nenorėjo, jam tik nesigavo grąžinti pinigų. Dėl mašinos, tai ji buvo per brangi, ne visada aukcione pavyksta įsigyti už tą kainą, už kurią norima. Jis turėjo V. Š. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) DnB banko kortelę ir ja naudojosi, nuiminėjo pinigus. V. Š. buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas iki 2015 m. pabaigos. Nežino, kodėl jo brolis apklausos metu neminėjo Baltarusijos piliečio V. Š.. V. Š. buvo akcininkas, jo įmonė nupirko vieną automobilį Honda, buvo pervesti K. A. pinigai, bet daugiau jokių sąsajų su V. Š. neturėjo. V. Š. į Lietuvą atvažiuodavo kartą per 2 mėnesius, jo veikla yra automobilių prekyba, jis atvažiuodavo į Vilnių, pasiimdavo mašinas ir išvažiuodavo. Nežino, kodėl jis šiuo atveju pasielgė taip, kad apgavo. Automobilio Lexus dabar nėra. Iš pradžių buvo tartasi dėl Lexus automobilio, tačiau liepos pradžioje jam buvo pranešta, kad tas automobilis neatvyks, tuomet V. Š. pareiškė, kad Lexus automobilio nėra ir nebus, bet, kaip matosi iš bylos duomenų, automobilis buvo atgabentas į Lietuvą ir kito asmens išvežtas į Kirgiziją. Pripažįsta, kad jis dėl Lexus automobilio susirašinėjo su I. B., kad 2014 m. jam nusibodo susirašinėti. 2013 m. jis paprašė brolio leisti pervesti pinigus į jo įmonės sąskaita, kai ta įmonė jau nebevykdė veiklos. Laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2014 m. pardavimui jis atvežė 50 - 60 automobilių, jie buvo pirkti per jo paskyrą aukcione. Dėl šios veikas 2013 - 2014 m. prasidėjo jo bėdos, baudžiamoji byla buvo išskaidyta į daug epizodų, iš kurių 3 buvo baigti baudžiamuoju įsakymu, dar kita byla išnagrinėta 2014 m., ši byla yra paskutinė. Nukentėjusiajam T. M. jo žmona pervedė kažkokią sumą pinigų, tačiau jis pats neturėjo galimybės padengti žalą. Automobiliams parplukdyti jis naudojosi Sadausko įmone ir Klaipėdos krovos terminalu. Lexus automobilio plukdymo reikalais užsiiminėjo V. Š.. Dėl Mtsubishi ir Ford Escape automobilių jis pasinaudojo „Si hors expres“ bendrovės plukdymu, tai Amerikos aukciono įgaliota bendrovė. Jam nelaimėjus Mitsubishi automobilio, jis nepranešė apie tai nukentėjusiajam, pagalvojo, kad pasiūlys jam kitą panašų automobilį, t. y. nepasakė, bijodamas prarasti klientą. Dėl D. L. nesakė, kad jam grąžino pinigus. Jis negali įrodyti, kad O. perdavė automobilį D. L.. Pripažįsta, kad D. L. nesakė jam, kad siunčia įgaliotą asmenį paimti automobilio. Jis pamanė, kad automobilis D. L. buvo perduotas, jam taip sakė automobilį į Baltarusiją turėjęs pervaryti O.. Automobilį išsirinko D. L., o tarpininką O. išsirinko jis, tačiau O. pavardės ir kitų duomenų jis neturi. D. L. jis pranešė, kad automobilį perduos per tarpininką. Kadangi nukentėjusysis nurodė, kad negavo jokio automobilio ir jis neturi jokių įrodymų, kad nukentėjusysis jį gavo, sutinka padengti civilinį ieškinį. Labai gailisi dėl susiklosčiusios situacijos ir apgailestauja, kad nukentėjusiajam D. L. teko patirti tokių nuostolių ir nepatogumų.

Nukentėjusysis D. L. parodė, kad 2013 m. portale autogidas.lt pamatė skelbimą apie parduodamą jam tinkantį automobilį Mitsubishi Outlander Sport, skelbime buvo nurodytas Vilniaus telefono numeris, todėl jis paskambino pardavėjui. Asmuo, su kuriuo jis kalbėjosi, prisistatė A.. Telefonu kaltinamasis pasakė, kad automobilis dar yra Amerikoje, davė jam sąskaitos numerį ir paprašė pervesti 9200 JAV dolerių, tai buvo visa sutarta automobilio kaina, tačiau be transporto išlaidų, kurios turėjo būti paskaičiuotos vėliau, transporto išlaidos turėjo būti apie 1500 JAV dolerių. Pinigus už automobilį Mitsubishi Outlander Sport jis turėjo pervesti į kaltinamojo nurodytą įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuri jam buvo nurodyta el. paštu iš adreso (duomenys neskelbtini). Sutartį jis sudarė su įmone (duomenys neskelbtini), pasirašė ir atgal nusiuntė sutartį elektroniniu paštu. Pinigus į kaltinamojo nurodytą sąskaitą jis pervedė kitą dieną, nes kaltinamasis jį skubino, pervedė 9200 JAV dolerių. Kaltinamasis sakė, kad automobilio perdavimas jam užtruks 3 mėnesius. Jo el. paštas buvo (duomenys neskelbtini), pinigus jis pervedė 2013-08-27 iš Baltarusijos banko, o sutartis buvo pasirašyta 2013-08-26. Paskui jis skambino A. ir klausė, kaip vyksta transportavimo per vandenyną procesas, bet suėjo terminai, automobilis turėjo būti pristatytas po 45 d. nuo sumokėjimo, kaip nurodyta sutartyje. Jis kiekvieną savaitę skambino A. Č. ir klausė, kaip procesas. Kaltinamasis vis sakė, kad atvažiuoja automobilis, plaukia, nereikia jaudintis. Po 45 dienų jis pradėjo panikuoti, paskambino kaltinamajam, kad atvažiuoja į Vilnių. Jam atvykus kaltinamasis pasisodino jį į automobilį ir pradėjo važinėti po miestą, nuvežė į kavinę, į terminalą ir sakė, kad automobilis muitinės terminale. Kaltinamasis visą laiką išsisukinėjo, neva dar nėra automobilio, po to sakė visokias nesąmones, kad automobilis stovi kažkokiame angare, kuris užrakintas. A. Č. vežė jį į Kauną, bet automobilio jis taip ir nepamatė. Angarai buvo užrakinti, jis priėjo prie apsauginio ir šis pasakė, kad neturi raktų, tuo metu A. Č. net neišlipo ir žiūrėjo iš automobilio. Paskui vedė pas muitinės inspektorių, su kuriuo kalbėjo lietuviškai ir jis nesuprato ką, paskui susiskambino su kažkokiu vyriškiu iš Klaipėdos, kad šis neva atveš jam automobilį į pasienį, bet neatvežė. Jis turėjo tik 3 dienų vizą, todėl išvyko į namus. Po to kaltinamasis jam sakė, neva pateikė savo dokumentus kažkokiam direktoriui paskaityti, paskui neva kažkas su jo sveikata prasidėjo, po to sakė, kad kaltinamojo brolis jam automobilį prie pasienio atveš, tačiau vėl neatvežė. Su kaltinamojo broliu S. Č. jis susitikęs nebuvo, bet telefonu bendravo, kuris pasakė, kad viskas turi įvykti, kol A. Č. serga, tačiau ar tikrai kaltinamasis sirgo, jis nežino. A. Č. jam nepateikė jokio asmens dokumento, nors jis prašė, sakė, kad dokumento dabar neturi. Jam grįžus į Baltarusiją, visą laiką skambino kaltinamajam, šis sakė, kad kažkokios problemos, kad bus rytoj, o galiausiai pasakė, kad automobilio negalima vežti per sieną, nes yra problemos su dokumentais. Palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, esančius t. 1, b. l. 108-109. Po to kaltinamasis siūlė jam kitus automobilius, rašė, kad jis turi išsirinkti kitą automobilį ir jam pasakyti, todėl portale „autoplius“ jis buvo išsirinkęs 2-3 automobilius, bet ten buvo kitas pardavėjas, su kuriuo susiskambinus šis buvo nepatenkintas, nes A. Č. atvažiavo pas jį, bet neatsiskaitė už automobilį iki šiol. Todėl jis pats vėl važiavo į Vilnių ir kreipėsi į policiją. Pats pasiimti kito automobilio nevažiavo ir nieko nesiuntė kito automobilio paimti. Jis prašo grąžinti jam pinigines lėšas, nes po to, kai padavė pareiškimą policijai, kaltinamasis nebebendravo su juo, neatsiliepdavo į skambučius. Jam nežinoma, kokiame aukcione dalyvavo kaltinamasis dėl automobilio pirkimo, ar dalyvavo. Kaltinamasis jam prisistatė įmonės direktoriumi. Š. pavardę jis pirmą kartą girdi, jo norimo automobilio pirkimo sutartyje daugiau jokių asmenų nurodyta nebuvo. Automobilis, kurio jam reikėjo, turėjo būti tam tikrų metų laidos, nes Baltarusijoje yra tam tikros įvežimo normos, senesnis automobilis kainuotų daugiau nei automobilis iki 5 m., todėl senesnės laidos automobilis netiktų. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl 23736 Lt, t. y. 6874,42 Eur. Kiti siūlomi automobiliai jam tiko, bet kaltinamasis nenorėjo sumokėti pinigų už juos, jis nesusitardavo su pardavėjais, todėl kitas automobilis jam nebuvo nupirktas. Jam kaltinamasis nepranešė, kad automobilį ketina perduoti per kažkokį O.. Su S. Č. jis bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kai A. Č. neva sirgo ir jam nurodė šį telefono numerį be paaiškino, kad Si. atvarys automobilį prie pasienio, nes jis tuomet neturėjo vizos, todėl S. neva turėjo atvaryti automobilį į neutralią zoną. Telefonu kalbėdamas jis suprato, kad bendrauja su S., nes šis asmuo pats prisistatė S..

Nukentėjusysis T. M. parodė, kad kaltinamąjį A. Č. jis pažinojo kaip D. Ž., nes kaltinamasis taip jam prisistatė, kai jis ketino pirkti iš kaltinamojo automobilį. Bendravo su kaltinamuoju lietuviškai ir manė, kad jis yra Lietuvos gyventojas, todėl nebuvo keista, kad jis kalba lietuviškai. Jis nusprendė pirkti automobilį 2013 m. gruodžio mėnesį. Suradęs patinkantį automobilį jis paskambino nurodytu numeriu ir buvo informuotas, kad jo pagal nuotraukas pageidaujamas automobilis šiuo metu yra pakeliui iš JAV į Lietuvą ir jį reikės šiek tiek paremontuoti, tai buvo automobilis „Ford Escape“, buvo nurodytas ir jo VIN numeris, t. y. jo identifikacinis numeris. Taip pat buvo nurodyta vertė apie 45000 Lt, visa ši informacija buvo skelbimų portale Autoplius.lt. Pirminė informacija buvo tokia, kad tarp Kalėdų ir Naujų metų automobilis turėtų pasiekti Lietuvą, tuomet bus galimybė jį apžiūrėti. Jis telefonu su kaltinamuoju sutarė susitikti ir susitikę pasirašė išankstinę sutartį. Pirmą kartą jis su kaltinamuoju susitiko kelios dienos po skambučio gruodžio mėnesį. Dabar nebeprisimena, ar kaltinamasis D. Ž. prisistatė telefonu, ar jiems susitikus, atrodo, kad telefonu jis tik paminėjo savo vardą. Susitiko jie kelionių agentūroje galimai 2013-12-10, apie 20 val., dėl to jam buvo šiek tiek keista, bet pagalvojo, kad gal žmogus ilgai dirba. Pagal tai, kad veža automobilį iš JAV, jis padarė prielaidą, kad kaltinamasis, t. y. jo įmonė, tuo verčiasi, nes sutartį jis sudarė ne su fiziniu asmeniu, o su įmone (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sakė, kad dirba šios įmonės komercijos direktoriumi. Patalpos buvo (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju jis susitiko vakare, kaltinamasis turėjo ofiso raktus, atsirakino patalpas, pasinaudodamas kompiuteriais atspausdino sutartį, padarė tam tikrus pakeitimus, kurių jis paprašė ir jie abu pasirašė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tuo jų susitikimas baigėsi. Pagal šią preliminarią sutartį jis sumokėjo 2700 eurų avansinę įmoką, gavo pavedimo čekį su antspaudu, bet antspaudas buvo uždėtas jau iš anksto. Avansą jis sumokėjo po kelių dienų po sutarties pasirašymo, pinigus kaltinamajam jis padavė grynais, mokėjo eurais. Sutartyje buvo nurodyta litų atitikmuo pagal kursą, suma litais galėjo būti apie 8977 su centais. Pagal sutartį automobilis turėjo būti pristatytas per du mėnesius, bet pasak pardavėjo, t.y. kaltinamojo, automobilis jau buvo pakeliui iš JAV į Lietuvą ir turėjo pasiekti Klaipėdą tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, pardavėjas atrodė esąs užtikrintas, kad spės įvykdyti įsipareigojimus laiku. Tuo metu jam nekilo abejonių, kad tai apgaulė, viskas vyko pakankamai greitai, sudaryta sutartis buvo pagrindas mokėti pinigus. Jis patikrino, kad toks automobilis iš tikrųjų egzistuoja pagal nurodytą VIN numerį. Kadangi automobiliai parduodami aukcionuose turi tam tikrus dokumentus, kurie yra viešai prieinami susimokėjus atitinkamą pinigų sumą, jis patikrino ir matė, kad automobilio apibūdinimas atitiko kaltinamojo nurodytą apibūdinimą, atitiko, kad yra nežymūs automobilio apgadinimai, todėl tai papildomų įtarimų nesukėlė. Įtarimus pradėjo kelti kaltinamojo vilkinimas parodyti automobilį, nors buvo deklaruota, kad šis automobilis jau pasiekė muitinę, bet kaltinamasis teigė, kad negali jo išmuitinti, sakė, kad išmuitinimo problemos būna nuolatos. Jis su kaltinamuoju buvo dar kartą susitikęs Jakšto g. prie Muitinės departamento, nes jis norėjo išsiaiškinti, kokios problemos bei kaltinamasis turėjo jam parodyti tą automobilį, bet jis automobilio nepamatė. Po to jis nusprendė, kad šio automobilio jam nepavyks gauti ir kaltinamojo paprašė grąžinti avansą. Kaltinamasis sakė, kad būtinai grąžins, minėjo, kad jau padarė pavedimą, nors akivaizdžiai tai nebuvo padaryta. Po to kaltinamasis sakė, kad sąskaitos įšaldytos ir jam sunku atsiskaityti su klientais, kad jam tai finansiškai sunkus momentas. Dar vėliau kaltinamasis minėjo, kad serga ir guli ligoninėje, dėl to negali tvarkyti dokumentų. Kai kaltinamasis negrąžino pinigų gražiuoju, jis išsiuntė įmonės registracijos adresu raštiškus prašymus grąžinti pinigus, taip pat į Jankiškių g., kur buvo nurodyta, kad galima susiekti arba perduoti korespondenciją, bei į Naugarduko g., kur pasirašė sutartį, bet nei vienas iš tų laiškų nebuvo priimtas, visi jie buvo grąžinti. Įmonės direktoriaus, su kuriuo sudarinėjo sutartį, t. y. kaltinamojo A. Č. jokio asmens dokumento per visą laikotarpį nematė, nes įprastai bendraudamas su įmonės atstovais neprašo pateikti dokumento. Po preliminarios sutarties pasirašymo jis kaltinamojo paprašė vizitinės kortelės, bet šis atsakė, kad tuo metu jos pasibaigę. Kad kaltinamasis yra ne D. Ž., jis sužinojo iš spaudos, kai Delfi.lt tinklalapyje perskaitė apie įvykusį pirmąjį kaltinamojo A. Č. teismo posėdį, kur jis buvo nuteistas dėl tokios pačios veikos įvykdymo. Pirmus skundus jis rašė skųsdamas D. Ž., dar nežinodamas, kad tai netikra kaltinamojo pavardė. Jam kaltinamojo veiksmais padaryta 2700 eurų turtinė ir 2000 Lt neturtinė žala. Žala neatlyginta, civilinį ieškinį pilnai palaiko. Prie neturtinės žalos jis priskiria patirtas išlaidas kurui, telefonui, sugaištą laiką ir patirtus nepatogumus. Automobilį jis norėjo įsigyti asmeniškai sau. Automobilio kaina buvo patrauklesnė negu kitų skelbimų tarp iš JAV parduodamų automobilių, bet nebuvo ženkliai kitokia. Su kaltinamuoju jis bendravo ir el. paštu, juo gavo preliminarią sutartį. Neprisimena, ar kaltinamasis pasirašė sutartį prie jo, bet atrodo, kad jie kartu pasirašė. Yra sistema, per kurią galima patikrinti automobilio būklę, kai jis yra Amerikoje, pagal automobilio identifikacinį numerį jis nusipirko tam tikrą išrašą apie automobilio istoriją. Pagal kaltinamojo jam nurodytą automobilio identifikacinį numerį automobilis buvo egzistuojantis, sutapo su skelbime matytomis nuotraukomis. Kai jis kaltinamojo paprašė grąžinti avansą, šis pasakė, kad tai jų verslo bėdos ir iš pradžių sutiko grąžinti, net pasisiūlė kompensuoti patirtas telefono skambučių išlaidas, bet po to komunikuoti su kaltinamuoju nebebuvo įmanoma, į skambučius jis neatsakinėjo, protarpiais atsakydavo sms žinutėmis, neva negali kalbėti arba perskambins vėliau.

Liudytojas I. B. parodė, kad jis turi A. T. įgaliojimą dalyvauti šiame procese, susipažinti su medžiaga ir atstovauti jo interesus, tai yra vertimas ir notaro patvirtintas įgaliojimas. Jis neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, tačiau yra prašymas leisti susipažinti su kai kuriais bylos dokumentais. Jo pusbrolis A. T. paprašė nupirkti automobilį, nes jis tuo metu buvo Lietuvoje, jis internete pamatė tinkamą variantą. Kaltinamąjį A. Č. atpažįsta, konflikto su juo nebuvo, buvo pretenzijos kaltinamajam. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai 1 t., b. l. 82-84 surašyti teisingai, palaiko juos. Jis rado skelbimą, kad parduodamas baltas Lexus automobilis. A. T. paskambino jam ir paprašė susitikti su pardavėju bei apžiūrėti šį automobilį. A. T. pats to negalėjo padaryti, nes buvo Kirgizijoje. Paaiškėjo, kad šis automobilis buvo dar Amerikoje, todėl jam reikėjo asmeniškai susitikti su pardavėju ir aptarti visas smulkmenas. Jis su kaltinamuoju A. Č. susiskambino ir šis SMS žinute jam atsiuntė adresą, jis ten nuvažiavo ir įmonės būstinėje aptarė galutinę kainą, peržiūrėjo papildomas automobilio nuotraukas ir jis su kaltinamuoju susitarė, kad į jo nurodytą sąskaitą perves 5000 JAV dolerių avansą, o po automobilio atvykimo sumokės visą likusią sumą, kuri buvo apie 48000 JAV dolerių. Kaltinamasis prašė didesnės avanso sumos, apie 15000 JAV dolerių, bet susitarė, kad tai bus 5000. Po to kaltinamasis el. paštu atsiuntė jam banko sąskaitos rekvizitus. Jis paprašė kaltinamojo kaip garantiją atsiųsti savo paso kopiją, po kažkiek laiko šis išsiuntė jam paso kopiją, bet tokios blogos kokybės, kad nebuvo matyti nuotraukos. Tuomet jis paprašė geresnės kokybės kopijos, bet kaltinamasis to nepadarė. Po to jis paskambino savo įmonės darbuotojui, kuris dirba kurjeriu, išsiunčia pinigus bei užsiima pristatymus, kad iš A. T. paimtų 5000 JAV dolerių ir išsiųstų į kaltinamojo nurodytą sąskaitą. Jis gavo patvirtinimą, kad pinigai išsiųsti, susiskambinus telefonu kaltinamasis taip pat patvirtino, kad pinigus jis gavo, kad liko tik palaukti nuo 1 iki 2 savaičių ir automobilis bus. Kaltinamasis jam atsiuntė įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, o ne savo asmeninę. Jo atsiųsta paso kopija buvo A. G. vardu, savo el. pašte jis išsaugojo šio dokumento kopiją. Po to kaltinamasis jam sakė, kad ilgą laiką serga, paprašė dar truputėli palaukti, po to sakė, kad vyksta konteinerių perkrovimas Vokietijoje ir dėl to viskas užtruko. Kaltinamasis jo prašymu nurodė konteinerio numerį, todėl atėjus laikui, kai konteineris su automobiliu jau turėjo būti Klaipėdos uoste, jis pasiėmė visus reikiamus pinigus, gavo vizą ir vėl atskrido į Lietuvą pasiimti automobilio, tačiau kaltinamasis A. buvo ne ryšio zonoje. Po kurio laiko atsiliepęs kaltinamasis paaiškino, kad jis negali susitikti, nes yra Baltarusijos pasienyje bei pasakė, kad laukiamas automobilis yra Klaipėdoje ir jis gali savarankiškai ten nuvykti. Tuo momentu jis jau turėjo įtarimą, kad automobilinio Lietuvoje nėra. Nuvykęs į Klaipėdą, jis susiskambino su kaltinamuoju, šis davė jam kažkokio žmogaus numerį, kuris turėtų jį pasitikti ir nuvesti iki automobilio. Jis susiskambino su kaltinamojo nurodytu žmogumi, jis iš tikro pasakė, kad yra Klaipėdoje bei pasakė, kad jam reikia pernakvoti, o rytoj tas žmogus pats pas jį atvažiuos. Kitą dieną nesulaukęs jis vėl skambino tuo numeriu, bet niekas nebeatsiliepė, kaltinamasis taip pat nustojo kelti ragelį. Dabar jis neatsimena, kokiu vardu buvo pristatytas tas žmogus, kurio numerį jam davė kaltinamasis. Tuomet jis pats su taksi nuvažiavo į uostą, kur galėjo būti iškrautas automobilis, apsaugai paaiškino situaciją, pasakė VIN numerį ir jie pagal tai patikrino, ar buvo iškraunamas toks automobilis ar konteineris. Paaiškėjo, kad tokio automobilio nebuvo ir jis nebuvo iškrautas. Taip jis galutinai įsitikino, kad jį kaltinamasis apgavo ir autobusu nuvažiavo į Marijampolę. Kai prisiskambino kaltinamajam, šis prisipažino, kad automobilis neatvyko ir automobilinio nebėra, kad Amerikoje jį kažkas perpirko. Tuomet jis paprašė grąžinti pinigus, kaltinamasis pasakė, kad grąžins. Jis paprašė susitikti ir viską aptarti, bet kaltinamasis pareiškė esąs labai užsiėmęs. Po ilgų pokalbių jie susitarė dėl susitikimo. Kaltinamasis pažadėjo tuoj surinkti pinigus ir grąžinti jam, bet, deja, jokių pinigų iš kaltinamojo jis negavo. Kai jis viską paaiškino A. T., šis turėjo skirsti į Vilnių, bet jis turėjo išskristi, todėl bandė su kaltinamuoju susirašinėti SMS žinutėmis, kaltinamasis dar atsakinėjo, žadėjo pinigus grąžinti, bet negrąžino. Po to, praradęs viltį, A. T. nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą. Kvitą, kad į K. A. sąskaitą neva pervesti pinigai, jis gavo elektoriniu paštu, bet pinigų iš tiesų pervesta nebuvo. Nors jis tiesioginio klausimo, kam priklauso automobilis, neuždavė, bet A. Č. pats pasakė, kad automobilis jo ir visi dokumentai bus sutvarkyti tvarkingai. Kaltinamasis nesakė pateikti prašymą dėl avanso grąžinimo. Jų susirašinėjimas vyko SMS žinutėmis, visas žinutes jis nukopijavo ir išsiuntė tyrėjui. Susirašinėjimas buvo toks, kad 10 žinučių buvo jo ir tik 1 kaltinamojo. Buvo susirašinėjama, kad jis prašo padaryti geros kokybės paso kopiją, rašo apie tai, kad jis susiektų ir pasakytų, kada bus automobilis, kad kaltinamasis atsakė. Daug žinučių buvo apie tai, kad jis negali kaltinamajam prisiskambinti ir prašo, kad kaltinamasis pats su juo susiektų. Po to žinutės apie tai, kad jis artimiausiu metu grąžintų pinigus. Dėl pinigų grąžinimo yra susirašinėjimas apie tai, kad kaltinamasis grąžins 7000, o ne 5000 JAV dolerių, kad kaltinamasis atsiprašo, jog taip uždelsė, taip pat susirašinėjimas, kad kaltinamasis neva jau išsiuntė pinigus, po to žinutės, kad atmestas mokėjimas. Jam nėra pažįstamas Kirgizijos pilietis A. N.. K. A. yra jo įmonės kurjeris, tai jo asmeninė sąskaita. Buvo pervesti pinigai iš K. A. sąskaitos, kai buvo daromas 5000 JAV dolerių pervedimas, tuomet jis buvo Vilniuje, o A. T. Kirgizijoje.

Liudytojas S. Č. parodė, kad apie brolio A. Č. verslą nieko nežino, niekada nesikišo, iš ko gyvena jo brolis, nes jis jam ne sūnus. Jo vardu šiuo metu yra registruotos 3 bendrovės: UAB (duomenys neskelbtini), įkurta 2013 m.; UAB (duomenys neskelbtini), įsteigta 2013 m.; UAB (duomenys neskelbtini), įsteigta 2009 m.. Ar brolio vardu yra įsteigta bendrovių, jis nežino. UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta jų abiejų vardu, bet 2010 m., iš karto po įsteigimo, brolis akcijas perrašė jam. UAB (duomenys neskelbtini) yra brolio, nežino, ar jo įsteigta, bet jis dirbo su ta įmone. Jo vardu įsteigtos įmonės pagal nuostatus turi teisę verstis visomis veiklomis. UAB (duomenys neskelbtini) – tai turizmo agentūra bei transporto nuoma. UAB (duomenys neskelbtini) - tai didmeninė prekyba dėvėtais drabužiais, UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nebevykdo, po krizės faktiškai veiklą nutraukė visiškai, ši įmonė vertėsi autotransporto prekyba ir remontu. Jo vadovaujamos įmonės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) iki šiol vykdo veiklą. Jo brolis A. Č. šiose įmonėse akcijų neturėjo ir nedirbo bei neturėjo jokių juridinių įgaliojimų. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, kurių pagrindu įsteigtos įmonės, taip pat banko dokumentai vienu metu buvo pas A., nes įmonė nebuvo veikli ir dokumentai buvo namuose, brolis turėjo priėjimą prie jų, o UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo prieinami buvusiam akcininkui V. Š.. A. Č. taip pat galimai turėjo priėjimą prie šių dokumentų, nes dirbo kartu su V. Š., o dokumentai visuomet buvo sandėlyje (duomenys neskelbtini), įmonės buveinės vietoje. Jo paties veiklos buveinė yra (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), kur yra sandėlis, ten buvo laikomi įmonės dokumentai. 2013 m. jis turėjo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) 50 procentų akcijų, kitus 50 procentų turėjo užsienio, t. y. Baltarusijos pilietis V. Š., bet šiuo metu jis turi visus 100 procentų. Bendrovės buveinėje buvo asmeninis nešiojamas V. Š. kompiuteris. Jis darbinėms funkcijoms vykdyti naudojosi savo kompiuteriu (duomenys neskelbtini). Prie šio kompiuterio norint prisijungti nereikėdavo slaptažodžio, darbuotojai galėjo laisvai juo naudotis. Jo brolis taip pat galėjo naudotis kompiuteriu (duomenys neskelbtini), galimai galėjo naudotis ir kompiuteriu Žirgų gatvėje. Jo brolis A. yra užsiprašęs atlikti tam tikras finansines operacijas per UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas. Kaip dažnai ir kokiomis sumomis buvo atliktos brolio finansinės operacijos, neatsimena. Žino, kad 2014 m. kovo mėn. vieną pavedimą pervedė į V. Š. kortelę. Negali tiksliai atsakyti, ar tai buvo tik finansinės operacijos, ar buvo ir pinigų išgryninimas, gal ir buvo. Jis neklausė brolio, kodėl jis naudojasi jo įmonių, o ne savo įmonės sąskaita. Jo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaita naudojosi akcininkas V. Š., jo brolis A. Č. galimai naudojosi taip pat. Brolis galėjo naudotis įmonės sąskaita su akcininku V. Š., nes pas jį buvo priėjimas. Brolis naudotis jo įmonių sąskaitomis jo niekada tiesiogiai neprašė. Jam yra žinoma, kad buvo pasinaudota jo įmonių sąskaitomis. V. Š. buvo akcininkas, jis dirbo kartu su jo broliu A., bet abiejų įmonių direktoriumi buvo jis. Priėjimą prie banko sąskaitų turėjo akcininkas ir direktorius, įmonės įstatuose nėra nurodyta, kas gali naudotis elektronine bankininkyste, todėl V. Š. turėjo atskirą įmonės banko kortelę. Ar V. Š. įnešinėjo pinigus, negali pasakyti, nežino, tačiau pinigus išiminėjo, tai žino, nes buvo pats V. Š. pervedęs į kortelę pinigų, kai reikėjo apmokėti už „Žemaitės“ viešbutį, kur šis gyveno. Šios operacijos buvo atliktos 2014 m. iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini), nes V. Š. turėjo banko kortelę ir buvo akcininkas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole 2 t. b. l. 36-37 parašyta, kad jis nuimdavo pinigus iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų, tačiau dabar jis kalbėjo apie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) veikla formaliai nėra sustabdyta, tiesiog nėra darbuotojų ir nėra atliekama darbų. Tiksliai neatsimena, ar pinigų pervedimai buvo daromi įmonei dar vykdant veiklą, ar nebevykdant. Palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. V. Š. buvo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, V. Š. priklausė 50 procentų akcijų, kiti 50 procentų priklausė jam, todėl sprendimus derino bendrai. A. Č. iš esmės įmonėje buvo niekas, jis nedirbo ten, bet bendravo ir turėjo reikalų su V. Š., kuris dažnai lankydavosi įmonėje, vienu metu net gyveno šalia įmonės sandėlio. Jis iš esmės ieškodavo klientų, vertėsi dėvėtų drabužių didmenine prekyba, ši prekyba dar vyksta. Įmonės vardu buvo pirktas vienas automobilis, tai buvo A. Č. ir V. Š. pirkimas. Tai buvo automobilis Honda Inside, jo niekas nevairavo, automobilis buvo atgabentas daužtas, neregistruotas Lietuvoje, nebuvo važiuojantis, daugiau automobilių jo įmonė nepirko. Į (duomenys neskelbtini) sąskaitą buvo pervesti pinigai vieną kartą už Honda Inside, tai buvo 2014 m., suma apie 5000 JAV dolerių, už automobilį pinigus pervedė Kirgizijos pilietis A.. UAB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buveinių adresai skirtingi. Jis buvo abiejų įmonių direktoriumi, A. Č. tiesioginio vaidmens UAB (duomenys neskelbtini) veikloje nebuvo, jis tik paprašė jo leisti per įmonę vykdyti automobilių pirkimą, tai galėjo būti 2014 m., tačiau jis nežino, kokių automobilių pirkimą. Broliui leidimą naudotis įmonių sąskaita davė, nes pasitikėjo, nes brolis prašė, jam to reikėjo. Pinigai, pervesti į (duomenys neskelbtini) sąskaitą, yra įmonės balanse, pilietis nesikreipė, už tai jie negrąžinti. Siuntė du laiškus, vieną kartą paprastą, kitą kartą registruotą, telefono jo neturi. Jis neturi kam grąžinti pinigus, niekas nesikreipė dėl pinigų grąžinimo. Pinigai buvo pervesti pavedimu, dabar jų sąskaitoje nebėra, bet jie užfiksuoti balanse. Šie pinigai buvo pervesti į įmonės Lietuvos valiutos sąskaitą, dalis šių pinigų buvo sumokėta už V. Š. „Žemaitės“ viešbučio sąskaitą, kitą dalį jis išgrynino ir dalį pinigų davė V. Š., kitą dalį jis sumokėjo už įmonės patalpų nuomą. UAB (duomenys neskelbtini) banko kortelės A. Č. neturėjo. Jeigu jis anksčiau sakė kitaip, kad jis galimai galėjo turėti, tai gal ir turėjo, nes V. Š. galėjo A. Č. perduoti savo kortelę. Yra Honda automobilio atvežimo lapas, kam jis pristatomas, tai buvo 2014-04-21. Šis Honda automobilis buvo užsakytas, buvo pirkėjas, atgabenimu užsiėmė Š. su A.. UAB (duomenys neskelbtini) jokių sąskaitos apribojimų neturi, o UAB (duomenys neskelbtini) turi, apribojimus padarė antstoliai 2013-2014 m. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo nuo 2013 m., o UAB (duomenys neskelbtini) yra iki šiol veikianti įmonė. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė automobilių tvarkymu, automobilių buvo atgabenama dešimtimis, vežami iš Amerikos, tokių Lietuvoje nelabai kas parduoda. Tai buvo apgadintos transporto priemonės, atvežtos su tralais ar jūriniais konteineriais. Buvo įvairių automobilių: „Jeep“, „Crysler“, „Lexus“. Pinigų grąžinti negali, nes žmogus, kuris pervedė pinigus, niekada nesikreipė dėl jų grąžinimo. Jis buvo banke, bankas negali pasakyti, ar tai asmeninė sąskaita, ar vienkartinė sąskaita. Jis pats nebandė tų pinigų pervesti, nes pervedimas kainuoja didelį procentą, kurio jis neatgautų. Jei nors kartą asmuo kreiptųsi pats ar įgaliotų kažką nurodydamas sąskaitą, pinigai būtų atiduoti. Nebuvo nurodyta, už kokį automobilį pervesti pinigai. Su D. L. dėl automobilio pristatymo jis nėra kalbėjęsis. 2014 m. jis naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu tai buvo bendrovės telefono numeris. Nieko negali paaiškinti apie nukentėjusįjį D. L., nebendravo su juo ir nežadėjo jokio automobilio pristatyti, jis su šiuo epizodu nėra niekaip susijęs.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas LR BPK 276 str. pagrindu pagarsino 1 t., b. l. 61-63 esančius nukentėjusiojo A. T. parodymus, kad 2014 m. kovo mėnesio viduryje, apie 15 dieną, tinklapyje www.autoplius.lt rado skelbimą dėl parduodamo automobilio Lexus LX 570, apie 60 000 dolerių vertės. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis susiskambino su pardavėju vardu A., su juo aptarė pirkimo sąlygas. Pardavėjas minėjo, kad automobilį jis nusipirko, suteikė VIN kodą, (automobilį jis patikrino ir jam tiko), kad vežamas iš Amerikos ir po 2-3 savaičių turi būti Lietuvoje. Aptarus sąlygas buvo nuspręsta dėl užstato pervedimo, o kai atvyks automobilis reikės sumokėti likusią pinigų sumą. Buvo nurodyta pervesti užstatą 5000 JAV dolerių, tai yra 12 000 litų. Toliau jis automobilio pirkimą perdavė tvarkyti savo broliui I. B., kuris toliau bendravo su A.. Pastarasis I. pateikė savo paso kopiją (kuri, pasirodo, suklastota) ir UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus, į kurios sąskaitą reikėjo atlikti pavedimą. Pinigų pavedimą atliko tam skirtas asmuo (jo darbuotojas) K. A., Kirgizijos pilietis. Pavedimas buvo atliktas 2014-03-17 iš Kirgizijos, Biškeko miesto. Po 2 savaičių jis apmokėjo kelionę, davė pinigų automobiliui ir jo brolis nuvyko į Lietuvą. Brolis 3 savaites gyveno Lietuvoje, Marijampolėje, kelis kartus važiavo į Klaipėdą vis laukdamas konteinerio su automobiliu. A. vis bandė paaiškinti naujas priežastis, kodėl nėra automobilio. Tuomet po 3 savaičių jis pats atvyko į Lietuvą, prie oro uosto susitiko su A., kuris jam žadėjo grąžinti užstatą, nes automobilio nėra. Jis patikėjo A. ir dvi savaitės gyveno Vilniuje bei laukė, bet A. taip pinigų ir neatidavė, kiekvieną dieną žadėdamas grąžinti, po ko net vengdavo bendrauti. Nesulaukęs pinigų jis grįžo į Kirgiziją. Būdamas namuose jis nuolat skambindavo A., su juo susirašydavo SMS žinutėmis, šis žadėjo grąžinti pervestus pinigus bei padengti kitas išlaidas, bet to nepadarė. Vėl atvykęs į Lietuvą jis kreipėsi į policiją, kur sužinojo, kad tas asmuo (A.) jau yra žinomas dėl sukčiavimų, yra nukentėję daug žmonių. Tuomet suprato, kad yra apgautas. Su A. jis ir jo brolis bendravo telefonu ir SMS žinutėmis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindiniu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusysis A. T. pareiškė 12 600 Lt (ekvivalentas 3649,21 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 65).

Nukentėjusysis D. L. pareiškė 23 736 Lt (ekvivalentas 6874,42 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 104).

Nukentėjusysis T. M. pareiškė 8977,28 Lt (ekvivalentas 2600 eurų) civilinį ieškinį dėl turtinės ir 2000 Lt (ekvivalentas 579,24 eurų) ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 172).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Č. kaltę taip pat patvirtina:

2015-02-18 apžiūros protokolas, kad internetiniame tinklalapyje AuctionExport.com, kuriame suvedus prisijungimo vardą (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį, kurį suvedė pats įtariamasis A. Č., atsiveria puslapis su naudotojo duomenimis. Puslapyje įvesta rusų kalba. Aukciono naudotojo nurodyti duomenys užrašyti lotyniškomis raidėmis: A. C., dilerio kodas (duomenys neskelbtini), nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kompanijos pavadinimas: Autotransporto realizavimo grupe, adresas: (duomenys neskelbtini); telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Svetainė susideda iš skilčių; „Pirkimai“, „Servisai“, „Pranešimai“, „Finansai“ duomenų nėra. Skiltyje „Servisai“ yra pirkimų statistika, kuri susideda iš 15 lapų, įtrauktos automobilių nuotraukos, automobilių markės, duomenys ir VIN numeriai; siūlomos kainos ir pardavimo datos 2010 m., 2011 m., 2015 m. Skiltyje pranešimai duomenų nėra. A. Č. protokole paaiškino, kad atsinaujinus 2015 m. aukciono svetainės versijai dingo jo automobilių pardavimų – pirkimų istorija (2 t., b. l. 157-165);

skelbimas ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „Ford Escape“, kaina 35100 litų, 2013-12-05 09.27 val. patalpintas į portalą www.autoplius.lt iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), vartotojo kontaktinio telefono ir skelbimo apmokėjimas SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 15-16);

skelbimas ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „Mitsubishi Outlander Sport“, kaina 32000 litų, 2013-07-24 12.07 val. patalpintas į portalą www.autoplius.lt iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), vartotojas registruotas 2013-07-12 el. p. (duomenys neskelbtini), skelbimo apmokėjimas SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimas buvo aktyvus iki 2013-09-11 (2 t., b. l. 11-13);

skelbimas ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „Lexus LX 570“, kaina 98500 litų – ekvivalentas 39000 JAV dolerių, 2014-01-29 13.33 val. patalpintas į portalą www.autoplius.lt iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), vartotojo kontaktinio telefono ir skelbimo apmokėjimas SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini). Skelbimas buvo aktyvus iki 2014-03-24 (2 t., b. l. 11-13);

pranešimas dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, o taip pat dėl telefonų aparatų, į kuriuos nuo 2014-04-20 buvo įdėtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), jog iš IMEI numerių matyti, kad Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo apmokėtas skelbimas dėl automobilio „Mitsubishi Outlander Sport“ ID (duomenys neskelbtini), buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-04-27 17.24 val. iki 2014-06-26 07.07 val., Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio vieną kartą buvo skambinta A. T., buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-04-26 00.06 val. iki 2014-10-26 21.40 val., Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo įdėti skelbimai dėl automobilių „Ford Escape“ ir „Lexus LX 570“, skelbimų ID (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini), buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), sutampa su telefono aparato IMEI, į kurį buvo įdėtas numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-05-15 10.03 val. iki 2014-05-15 10.04 val., taip pat į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-04-27 16.21 val. iki 2014-07-25 14.57 val. (2 t., b. l. 7-9);

tarnybinis pranešimas dėl abonentų nustatymo, kad išnagrinėtjus telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi įtariamasis A. Č. telefoninių pokalbių išklotines laikotarpyje nuo 2014-04-13 iki 2014-09-01 nustatyta, kad šis abonentas per minėtą laikotarpį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Nuo 2014-05-25 užfiksuota daug išeinančių praleistų skambučių Baltarusijos operatorių telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio D. L.. A. Č. bendravo ir su kitais Baltarusijos operatorių abonentais, taip pat su numeriu (duomenys neskelbtini), kurį A. Č. apklausos metu nurodė kaip V. iš Baltarusijos. Šis numeris yra išjungtas. Užfiksuota daug skambučių su numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamojo broliui S. Č.. Nuo 2014-06-16, kaip užfiksuota nukentėjusiojo D. L. pateiktuose SMS pranešimuose, A. Č. susirašinėjo su D. L. (1 t., b. l. 199);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas apie kelių transporto priemones, kad buvo siųsta užklausa dėl automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos apie tokią kelių transporto priemonę duomenų bazėje nebuvo rasta (1 t., b. l. 31);

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas apie kelių transporto priemones, kad buvo siųsta užklausa dėl automobilio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau informacijos apie tokią kelių transporto priemonę duomenų bazėje nebuvo rasta (1 t., b. l. 167);

nukentėjusiojo A. T. pateikti dokumentai - kaltinamojo A. Č. elektroniniu paštu atsiųsti neįvykdyto tarptautinio lėšų pervedimo kvito bei A. G. asmens tapatybės kortelės kopijos, prašymas pervesti pinigus, pinigų pervedimo kvitas, automobilio fotonuotrauka, apžiūros protokolai, jog iš prašymo pervesti pinigus matyti, kad 5000 JAV dolerių pervesti turi A. K. J. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „DnB“ banke, mokėjimo paskirtis – mokestis už automobilį privačiai naudoti, dokumento tada 2014 m. kovo 17 d., Kirgizijos investicijų ir kredito bankas, kvitas įnešti pinigus Nr. 001ADP1140760008, iš kurio matyti, kad pinigus įnešė A. K. J.; pinigus įnešė į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įneštos sumos dydis 5000 JAV dolerių, kad pateiktoje A. G. paso kopijoje matyti tik šis vardas ir pavardė, nuotraukos nesimato bei iš patikrinimo duomenų iš CDB matyti, kad toks asmuo Lietuvos gyventojų registre neegzistuoja (1 t., b. l. 68-80);

asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kur I. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3, t. y. A. Č., kaip asmenį, kuris žadėjo parduoti automobilį „Lexus LX 570“, tačiau automobilio nepristatė ir rankpinigių negrąžino (1 t., b. l. 85-87);

daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kur I. B. pateikė SMS žinutėmis susirašinėjimą su Nr. (duomenys neskelbtini) ir apžiūros protokolas, kad 2014-10-24 buvo apžiūrėti liudytojo I. B. mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy S4“ esantys susirašinėjimai su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), įvardintu „Andrej Vilnius“, apžiūros metu buvo fotografuotos SMS pranešimų nuotraukos ir SMS pranešimų vertimas iš rusų kalbos (1 t., b. l. 88, 90-101);

asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kur D. L. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2, t. y. A. Č., kaip asmenį, kuris žadėjo parduoti automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, tačiau automobilio nepristatė ir pinigų negrąžino (1 t., b. l. 110-112);

daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kur D. L. pateikė dokumentų kopijas - elektroninio susirašinėjimo perkant automobilius įrašus, preliminarios automobilio pirkimo- pardavimo sutarties kopiją, sąskaitos kopiją, tarptautinių mokėjimo pavedimų kopijas, A. Č. perduotą sertifikato ir važtaraščio kopiją; SMS žinutėmis susirašinėjimą su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, kad iš 2013-08-26 preliminarios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pirkėjas yra D. L., o pardavėjas UAB (duomenys neskelbtini), kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), prekė yra automobilis, kurio markė Mitsubishi Outlander Sport“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kad šalys šią transporto priemonę įvertino 10 700 JAV dolerių, pirminis mokėjimas už transporto priemonę numatytas 9 200 dolerių, sutartyje numatyta, kad neįvykdžius sutarties sąlygų pardavėjas pirkėjui grąžina už automobilį įneštus pinigus per 2 dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sąskaitos (INVOICE) Nr. 0130826/01 kopijoje matyti, kad sąskaitą siunčia UAB (duomenys neskelbtini), o sąskaitos gavėjas yra D. L., sąskaitoje nurodyta prekė – transporto priemonė „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o nurodyta mokama suma 9 200 dolerių, sąskaita išrašyta Vilniuje 2013-08-26 bei mokėjimo pavedimo Nr. 4944 kopijoje matyti, kad pavedimas atliktas 2013-08-27, o pavedimo suma – 9 200 dolerių, mokėtojas yra L. D., o gavėjas yra UAB (duomenys neskelbtini), kurio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – mokestis už automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, VIN (duomenys neskelbtini), kad valiutos pervedimo data 2013-08-28, kad iš važtaraščio matyti, jog siuntėjas „See horse expresesing“, Niujorkas, JAV, konteineryje ACEISU9094345 siuntė 2010 m. automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, VIN (duomenys neskelbtini), gavėjui UAB „Vakarų transporto logistika“, Klaipėdos m., Lietuva, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. krovinys patalpintas į laivą siuntimui (1 t., b. l. 113-135); apžiūros protokolas, kad 2014-11-28 apžiūrėti nukentėjusiojo D. L. mobiliojo ryšio telefone „Nokia“ esantys SMS pranešimai ir elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) esantys duomenys, apžiūros metu buvo fotografuota, SMS pranešimų nuotraukos ir SMS pranešimų vertimas iš rusų kalbos, taip pat elektroninių laiškų kopijos ir jų vertimas iš rusų kalbos, kad apžiūros metu nustatyta, kad telefone „Nokia“ esantys pranešimai rusų kalba, susirašinėjimas D. L. su abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuris telefone įvardintas kaip „Andrej lietuva 2“ ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kuris įvardintas „Sigis Lietuva Direktorius“, elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) laiškai gauti iš (duomenys neskelbtini) naudotojo (1 t., b. l. 137-164);

asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kur T. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, t. y. A. Č., kaip asmenį, kuris prisistatė vardu Dima kaip UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorius ir žadėjo pristatyti automobilį „Ford Escape“, tačiau automobilio nepardavė ir rankpinigių negrąžino (1 t., b. l. 174-176);

daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kur T. M. su pareiškimu pateikė preliminarios automobilio pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 0131210/1 kopiją, kvito Nr. 1093 kopiją, pretenziją, apžiūros protokolas, kad iš kvito matyti, jog jį išdavė UAB (duomenys neskelbtini), kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kvito serija BCN, Nr. 1093, kvite nurodytas pinigus mokantis asmuo T. M., gavėjas - D. Ž., operacijos paskirtis – apmokėjimas pagal PAP-P sutartį Nr. 0131210/1, kvitas išrašytas 2013 m. gruodžio 11d, ant kvito uždėtas antspaudas UAB (duomenys neskelbtini), pasirašytas, kad iš Preliminarios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties matyti jos Nr. 0131210/1, kurioje pardavėjas nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kuri atstovaujama komercijos direktoriaus D. Ž., pirkėju nurodytas T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sutarties turinys – pardavėjas ketina parduoti, o pirkėjas nupirkti ne dabar, bet ateityje automobilį, kurio markė „FORD ESCAPE“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 44 500 Lt, pirkėjas įsipareigoja padaryti pirminę įmoką 8980 Lt sutarties pasirašymo dieną, o likusius 35 520 Lt sumoka pardavėjui pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną arba automobilio perdavimo pirkėjui momentu, kad pardavėjas šia sutartimi įsipareigoja tinkamai ir laiku sudaryti su pirkėju pagrindinę sutartį ir parduoti automobilį už sutartyje sutartą kainą, nevengti sutarties sudarymo, vykdyti visus įsipareigojimus, kad iš pretenzijoje matyti, jog jos yra dvi, 2014 m. kovo 31 d. ir 2014 m. balandžio 22 d., jas pateikė T. M. UAB (duomenys neskelbtini) todėl, kad nebuvo įvykdyti šios šalies, UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai, numatyti preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje (1 t., b. l. 24-30, 39-43);

2015-02-18 apžiūros protokolas, kur apžiūrėta internetinio automobilių aukciono Auctionexport.com svetainė, kad internetiniame tinklalapyje AuctionExport.com suvedus prisijungimo vardą (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį, kurį suvedė pats įtariamasis A. Č., atsiverė puslapis su naudotojo duomenimis, įvestais rusų kalba, bet aukciono naudotojo nurodyti duomenys užrašyti lotyniškomis raidėmis „A. C.“, dilerio kodas (duomenys neskelbtini), nurodytas elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini), kompanijos pavadinimas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kad svetainė susideda iš skilčių „Pirkimai“, „Servisai“, „Pranešimai“, „Finansai“, bet duomenų nėra, kad skiltyje „Servisai“ yra pirkimų statistika, kuri susideda iš 15 lapų, įtrauktos automobilių nuotraukos, automobilių markės, duomenys ir VIN numeriai bei siūlomos kainos ir pardavimo datos 2010 m., 2011 m. ir 2015 m., kad skiltyje „Pranešimai“ duomenų nėra, kad prie protokolo A. Č. paaiškino, jog atsinaujinus 2015 m. aukciono svetainės versijai, dingo jo automobilių pardavimų – pirkimų istorija (2 t., b. l. 157-165);

portalo www.autoplius.lt skelbimas ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „Ford Escape“, 35100 litų, skelbimas patalpintas 2013-12-05 09.27 val. iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), vartotojo kontaktinis telefonas ir skelbimo apmokėjimas SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 15-16);

portalo www.autoplius.lt skelbimas ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „Mitsubishi Outlander Sport“, kaina 32000 litų, skelbimas patalpintas 2013-07-24 12.07 val. iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), vartotojas registruotas 2013-07-12 el. p. (duomenys neskelbtini), skelbimo apmokėjimas SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimas buvo aktyvus iki 2013-09-11 (2 t., b. l. 11-13);

portalo www.autoplius.lt skelbimas ID (duomenys neskelbtini) dėl parduodamo automobilio „Lexus LX 570“, kaina 98500 litų – ekvivalentas 39000 JAV dolerių, skelbimas patalpintas 2014-01-29 13.33 val. iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), vartotojo kontaktinis telefonas ir skelbimo apmokėjimas SMS iš Nr. (duomenys neskelbtini), skelbimas buvo aktyvus iki 2014-03-24 (2 t., b. l. 11-13);

UAB Tele2 išklotinės dėl abonento Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, o taip pat dėl telefonų aparatų, į kuriuos nuo 2014-04-20 buvo įdėtos SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI numerių, iš kurių matyti, kad Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo apmokėtas skelbimas dėl automobilio „Mitsubishi Outlander Sport“ ID (duomenys neskelbtini) buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-04-27 17.24 val. iki 2014-06-26 07.07 val., Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio vieną kartą buvo skambinta A. T., buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-04-26 00.06 val. iki 2014-10-26 21.40 val., Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo įdėti skelbimai dėl automobilių „Ford Escape“ ir „Lexus LX 570“, skelbimų ID (duomenys neskelbtini) ir ID (duomenys neskelbtini), buvo įdėtas į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), sutampa su telefono aparato IMEI, į kurį buvo įdėtas numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-05-15 10.03 val. iki 2014-05-15 10.04 val., taip pat į telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2014-04-27 16.21 val. iki 2014-07-25 14.57 val. (2 t., b. l. 7-9);

tarnybinis pranešimas dėl abonentų nustatymo, iš kurio matyti, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi įtariamasis A. Č. (telefoninių pokalbių išklotinės laikotarpyje nuo 2014-04-13 iki 2014-09-01), kad šis abonentas per minėtą laikotarpį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), kad nuo 2014-05-25 užfiksuota daug išeinančių praleistų skambučių iš Baltarusijos operatorių telefono numerio (duomenys neskelbtini), priklausančio D. L., kad A. Č. bendravo ir su kitais Baltarusijos operatorių abonentais, taip pat su numeriu (duomenys neskelbtini), kurį A. Č. apklausos metu nurodė kaip V. iš Baltarusijos, bet šis numeris yra išjungtas, kad užfiksuota daug skambučių su numeriu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įtariamojo broliui S. Č., kad nuo 2014-06-16, kaip užfiksuota nukentėjusiojo D. L. pateiktuose SMS pranešimuose, A. Č. susirašinėjo su D. L., kad telefoninių pokalbių su Kirgizijos operatorių abonentais per anksčiau nurodytą laikotarpį išklotinėje neužfiksuota (1 t., b. l. 199);

Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos raštai dėl automobilių „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Lexus LX570“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) „Ford Escape“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kad šių transporto priemonių Lietuvos muitinės procedūroms atlikti neužfiksuota. Vienintelis automobilis, kuris buvo pateiktas tranzito procedūrai deklaruoti yra „Lexus LX“, kuro VIN (duomenys neskelbtini), bei tarnybinis pranešimas dėl muitinės pateiktų duomenų, kad nustatyta, jog vienas automobilio „Lexus LX 570“ kėbulo VIN yra panašus į nukentėjusiojo A. T. nurodyto automobilio „Lexus“ kėbulo numerį, skiriasi tik vienas skaičius, kad muitinės departamentas nurodė, kad šis automobilis kartu su kitais aštuoniais automobiliais buvo atplukdytas viename konteineryje į Lietuvą iš Amerikos ir išmuitintas 2014-07-24, muitinės dokumentuose nurodyta, kad visų automobilių gavėjai yra užsienio piliečiai, automobilio „Lexus LX 570“ pirkėjas yra Kirgizijos pilietis A. N. (2 t., b. l. 22-35);

juridinių asmenų registro duomenų banko išrašas, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovas yra V. Š.. Juridinis asmuo įregistruotas 2013 m. kovo 8 d. (1 t., b. l. 38);

juridinių asmenų registro duomenų banko išrašas, kad UAB „Automobilių tobulinimo centras“, kurios juridinio asmens kodas 301149726, vadovas yra S. Č.. Juridinis asmuo įregistruotas 2007 m. spalio 5 d. (2 t., b. l. 38-39);

VMI informacija apie deklaracijas bei sąskaitas, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu buvo atidarytos banko sąskaitos AB „Šiaulių Bankas“, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) (valiutinė USD ir EUR sąskaitą) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL sąskaita) (2 t., b. l. 40-41);

AB „Šiaulių Bankas“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (valiutinė USD ir EUR sąskaita) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (LTL sąskaita) išrašai už laikotarpį nuo 2013-08-01 iki 2014-08-01, bei tarnybinis pranešimas dėl banko sąskaitų išrašų analizės, kad teisę valdyti sąskaitas turi įmonės direktorius S. Č.. Išnagrinėjus išrašus nustatyta, kad 2013-08-29 į bendrovės valiutinę sąskaitą D. L. pervedė 9200 dolerių. Tą pačią dieną pinigai konvertuoti į litus ir pervesti į bendrovės sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2013-08-29 pinigai, tai yra 18 150 Lt išmokėti AB „Šiaulių Bankas“ Vilniaus filiale S. Č.. Pateikti šio vaizdo medžiagos bankas neturėjo galimybės. Taip pat išnagrinėjus elektroninės bankininkystės prisijungimo ir serijų išrašus, nustatyta, kad prie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų buvo prisijungta iš kompiuterinės įrangos, kurios IP (duomenys neskelbtini). Iš to paties IP adreso buvo talpinami skelbimai tinklalapyje www.autoplius.lt apie parduodamus automobilius (2 t., b. l. 74-85)

juridinių asmenų registro duomenų banko išrašas, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovas yra S. Č.. Juridinis asmuo įregistruotas 2013 m. rugsėjo 20 d. (2 t., b. l. 42-43);

VMI informacija apie deklaracijas bei sąskaitas, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu buvo atidaryta banko sąskaita AB „DnB“ banke, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) (valiutinė USD ir LTL sąskaita) (2 t., b. l. 44-45);

AB „DnB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (valiutinės USD ir LTL sąskaita) išrašų laikotarpio nuo 2013-09-19 iki 2014-08-01, bei tarnybinis pranešimas dėl banko sąskaitų išrašų analizės, kad bendrovei yra išduotos keturios mokėjimo kortelės. 2014-03-17 į bendrovės valiutinę sąskaitą A. K. per „Kyrgyz Investment and Credit Bank“ pervedė 4969 dolerių, atskaičius mokesčius (pavedimo suma 5000 JAV dolerių). Tą pačią dieną pinigai buvo konvertuoti į litus (12326,49 Lt) ir 2014-03-17 5086,35 Lt pervesta pagal PVM sąskaitą-faktūrą UAB „Žemaitės“ (tai yra viešbutis, esantis Žemaitės g. 15, Vilniuje); tą pačią dieną dvejais pavedimais viso 5200 Lt ir 1625 Lt pervesta į kitas UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat išnagrinėjus elektroninės bankininkystės prisijungimo ir sesijų išrašus, nustatyta, kad prie UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitų buvo prisijungta iš kompiuterinės įrangos, kurios IP (duomenys neskelbtini). Iš to paties IP adreso buvo talpinami skelbimai tinklalapyje www.autoplius.lt apie parduodamus automobilius. Taip pat banko buvo pateikti išlikę vaizdo įrašai bankomatų, kuriuose buvo pasinaudota UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelėmis, tai yra 2014-07-22 Bieliūno g. 1, Vilniuje, 2014-06-18 Mindaugo g. 11, Vilniuje ir 2014-03-28 Islandijos pl. 32, Kaune. Vaizdo įrašuose užfiksuotas A. Č., kuris naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele (2 t., b. l. 90-106, 123-132, 112);

UAB „Tele-2“ išklotinė dėl judriojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) registruota S. Č. vardu (1 t., b. l. 194);

UAB „Žemaitės“ viešbutis pranešimas, kad 2014 m. kovo 17 d. į bendrovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo gauta 5086,35 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, PVM sąskaitos-faktūros SFA 0006148 kopiją (2 t., b. l. 133-135).

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. Č. kaltė dėl to, kad jis pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, o būtent: iš anksto žinodamas, kad automobilių pardavimo aukcione www.aukcionexport.com nedalyvaus ir jokio automobilio neįsigis, jis 2013-07-24, apie 12.07 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, interneto tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie tai, kad parduoda automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013 metų rugpjūčio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, pagal šį skelbimą atsiliepusiam D. L. pažadėjęs parduoti nurodytą automobilį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kaip sandorį patvirtinantį dokumentą pagamino netikrą dokumentą - 2013-08-26 preliminarią transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ir sąskaitą-faktūrą Nr. 0130826/01, įrašydamas į juos žinomai tikrovę neatitinkančius duomenis, t.y. kad jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) atstovas parduoda šiai įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, šios sutarties jo paties pasirašytą kopiją 2013-08-26 elektroniniu būdu iš elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) išsiuntė D. L. į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), bei kaip avansinį mokėjimą iš D. L. pareikalavo sumokėti 9200 JAV dolerių (6877,88 eurų) į jo brolio S. Č. valdomą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „Šiaulių bankas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidino nukentėjusįjį D. L., kuris 2013-08-27 mokėjimo pavedimu per Baltarusijos banką AAB „BPS-Sberbank“ pervedė 9200 JAV dolerių (6877,88 eurų) į UAB (duomenys neskelbtini) vardu AB „Šiaulių bankas“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo bei apgaule savo naudai įgijo svetimą – D. L. priklausantį 6877,88 eurų vertės turtą, be to, jis, iš anksto žinodamas, kad automobilių pardavimo aukcione www.aukcionexport.com nedalyvaus ir jokio automobilio neįsigys, 2014-01-29, apie 13.33 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie tai, kad parduoda automobilį „Lexus LX570“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2014-03-15 pagal šį skelbimą atsiliepusiam A. T. pažadėjęs parduoti nurodytą automobilį bei kaip avansinį mokėjimą pareikalavo sumokėti 5000 JAV dolerių (3606,06 eurų) į jo brolio S. Č. valdomą UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį A. T., kuris 2014-03-17 mokėjimo pavedimu per jam atstovaujančio K. A. vardu atidarytą „Kyrgyz Investment and Credit bank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedė 5000 JAV dolerių (3606, 06 eurų) į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią AB „DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. T. priklausantį 3606,06 eurų vertės turtą, be to, jis, iš anksto žinodamas, kad automobilių pardavimo aukcione www.aukcionexport.com nedalyvaus ir jokio automobilio neįsigys, 2013-12-05, apie 09.27 val., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tinklalapyje www.autoplius.lt patalpino melagingą skelbimą ID (duomenys neskelbtini), apie tai, kad parduoda automobilį „Ford Escape“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013-12-10 pagal šį skelbimą atsiliepusiam T. M. pažadėjęs parduoti nurodytą automobilį, melagingai prisistatęs UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi D. Ž., ir 2013-12-10, apie 19 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą dokumentą- preliminarią transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 0131210/1, įrašydamas į ją žinomai tikrovę neatitinkančius duomenis, t.y. kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama komercijos direktoriaus D. Ž., parduoda šiai įmonei nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Escape“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir šios sutarties kopiją 2013-12-10, apie 19 val., UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įteikė T. M., po ko iš T. M. pareikalavo sumokėti, kaip avansinį mokėjimą 2600 eurų, tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusįjį T. M., 2013-12-11, apie 10.30 val., prie V. Gerulaičio g. 1, Vilniuje, iš T. M. paėmė 2600 eurų, nukentėjusiajam T. M. įteikęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamintą netikrą dokumentą - 2013-12-11 kasos pajamų orderio kvitą Nr. 1093, kurį pasirašė kaip UAB (duomenys neskelbtini) pinigus gavęs kasininkas D. Ž., tačiau automobilio neperdavė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą – T. M. priklausantį 2600 eurų vertės turtą, pilnai įrodyta, jo veikos pagrįstai kvalifikuotos pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d..

Teismas kritiškai vertina kaltinamojo A. Č. parodymus kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant sušvelninti savo kaltę bei išvengti baudžiamosios atsakomybės ir civilinio ieškinio, nes kaltinamojo parodymai nenuoseklūs, keitėsi ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo parodymai prieštaringi, juos paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai byloje.

Kaltinamasis A. Č. teisiamajame posėdyje dėl netikrų dokumentų pagamino ir jų panaudojimo kaltu prisipažino, tačiau dėl svetimo turto apgaulės būdu įgijimo neprisipažino ir parodė, kad nors D. L. pervedė jam pinigus, automobilio nukentėjusiajam nepristatė, nes jam to automobilio įsigyti nepavyko, pinigų nukentėjusiajam negrąžino, bet pasiūlė alternatyvų variantą, bet dėl nesugebėjimo laiku atvežti automobilį, dėl JAV krovos kompanijos kaltės automobilis atplaukė daug vėliau ir D. L. nebetiko, nes pagal Baltarusijos įstatymus keičiantis metams automobilis pasensta ir keičiasi muito mokestis. Pripažįsta, kad jis suklastojo sutartį ir kasos pajamų orderį, nes tuo metu nedirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau sukčiavimo nepripažįsta, kad 2014 m. pavasarį atvažiavo D. L. įgaliotas asmuo O., jie abu važiavę į Marijampolę nupirko D. L. tinkamą automobilį, o kai gavo šį automobilį, D. L. pasakė, kad dėl prarasto laiko prašo kompensacijos, kad D. L. pinigus jis pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, iš kurios pinigai iš karto buvo pervesti į JAV aukciono sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kad tai jo brolis pervedė, nes jis neturėjo prisijungimo, bet galbūt ir jis pats pervedė, gali taip būti, nes vėliau jis turėjo prisijungimus prie UAB (duomenys neskelbtini) el. bankininkystės. Dėl šio epizodo ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad pinigus 9200 JAV dolerių iš D. L. buvo gavęs už automobilį „Mitsubishi Outlander Sport“, minėto automobilio jam nepristatė, tačiau jam 9000 JAV dolerių grąžino. Automobilį aukcione jis laimėjo už 9200 JAV dolerių, susisiekė su D. L. ir pasakė 9200 dolerių pervesti į įmonės (duomenys neskelbtini) Šiaulių banko sąskaitą, tačiau dėl logistikos problemų automobilio gabenimas užtruko ilgiau ir vėlavo 4 mėnesiais. Kad 2014 m. kovo mėn. pradžioje jis pasiūlė D. L. automobilį „Mitsubishi ASX“, kuris yra „Outlander Sport“ europinis analogas, automobilis D. tiko, tačiau buvo naujesnis ir šiek tiek brangesnis, kad 2014 m. kovo mėn. į Lietuvą atvyko D. įgaliotas asmuo O., su kuriuo jis nuvažiavo į Marijampolę pirkti minėto automobilio, kurio kaina buvo 9500 eurų, tačiau jis nusiderėjo iki 9200, iš kurių jis pats sumokėjo pardavėjui 6700 eurų. Likusius 2500 eurų sumokėjo minėtas O.. Marijampolėje automobilis buvo įformintas O. vardu ir tą pačią dieną jis išvažiavo į Baltarusiją. Su D. jis vėliau susiskambino ir tas buvo patenkintas automobiliu ir pasakė, kad atsiųs dar keletą užsakymų kitiems (2 tomas, b. l. 186-187). Dėl 2 epizodo (nukentėjusysis A. T.) kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis įdėjo skelbimą dėl Lexus automobilio pardavimo, tuo metu jis dirbo su Baltarusijos piliečiu V. Š., kuris ir pasiūlė jam užsidirbti pinigų parduodant šį automobilį. A. T. nurodė, kad kalbėjo paskambinęs baltarusišku numeriu, tai būtent V. Š. baltarusiškas telefono numeris. Taigi A. T. susiskambino su V. Š., o vėliau jam paskambino liudytojas I. B. ir jie susitiko įmonėje, kurioje jis tuo metu dirbo. Jis pasakė pirkimo sąlygas, tai, kad automobilis yra JAV aukcione, kad visą pirkimo procesą vykdys V. Š. ir jo Amerikos įmonė Cargo IN JU, bei pasakė, kaip padaryti avansinį apmokėjimą, kad jis nusiuntė I. B. į elektroninį paštą sąskaitos duomenis. Vėliau, 2014 m. kovo mėnesio pabaigoje, K. A. vardu buvo padarytas 5000 JAV dolerių pavedimas į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kad jis pasidarė kortelę tikslu disponuoti šiais pinigais, nes V. Š. dažnai buvo Baltarusijoje, todėl jis naudojosi kortele ir nuiminėjo šiuos pinigus, kad 5000 JAV dolerių buvo konvertuoti į litus, dalis jų, maždaug 5086 Lt, buvo panaudoti už I. B. apgyvendinimą „Žemaitės“ viešbutyje. Po to parodė, kad neturėjo priėjimo prie pinigų, negavo 5000 JAV dolerių. Jis žadėjo A. T. grąžinti pinigus tuomet, kai jau buvo prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, negali atsakyti, kas išsiuntė jo paso kopiją I. B., nes elektroninis paštas buvo bendras, prie jo galėjo prieiti visi, kad automobilio Lexus VIN numeris skyrėsi vienu skaičiumi. Jo nuomone, šis automobilis buvo atplukdytas 2014 m. liepos 24 d. ir išplukdytas į Kirgiziją. Bet buvo atgabentas automobilis Honda, A. T. ir I. B. galėjo iš garažo prie oro uosto pasiimti automobilį Honda, jie sutiko, bet nepasiėmė, nes automobilis Honda tuo metu buvo remontuojamas, kadangi jis buvo atgabentas su defektu, kad A. T. ir I. B. norėjo 2000 JAV dolerių kompensacijos, bet jis negalėjo mokėti, nes nieko neturėjo. Dėl šio epizodo ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad2014 m. kovo mėn. viduryje jis patalpino skelbimą tinklalapyje www.autoplius.lt dėl parduodamo automobilio Lexus LX 570, o 2014 metų kovo mėn. pabaigoje jam paskambino Kirgizijos pilietis I. B. dėl parduodamo automobilio, kad jo telefono numerį Ivanui davė Baltarusijos pilietis V., su kuriuo Ivanas kalbėjo apie automobilio Lexus LX570 pardavimo sąlygas ir kad minėtas automobilis yra JAV aukcione. Jis Ivanui jokių dokumentų, pirkimo-pardavimo sutarčių nepateikė pasirašyti, nes jis buvo tik tarpininkas. Dėl techninės klaidos įvyko nesusipratimas, iš karto atplukdžius automobilį į Klaipėdos uostą, automobilis buvo nuplukdytas į Baltarusiją, nes jį užsakė kitas žmogus. Paaiškėjo, kad aukcioną laimėjo jam nepažįstamas Baltarusijos pilietis. Jis Ivanui pasiūlė įsigyti tokį pat baltos spalvos Lexus automobilį LX570, tik metais naujesnį ir keliais tūkstančiais brangesnį, o po savaitės jis oro uoste susitiko su I. ir A., kad automobilis jam tinka, bet jis nenori už jį permokėti, kadangi klaida įvyko ne dėl jo kaltės, todėl mano, kad kaina turėtų būti tokia pati, kaip seno automobilio. Kiek žino, į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą A. pervedė 5000 JAV dolerių, jam tai pasakė V., I. ir A.. Po kelių dienų I. ir A. išskrido, o 2014 m. liepos viduryje jam paskambino Ivanas ir pasakė, kad Maskvoje yra jo bičiulis, kuriam galima būtų perduoti pinigus – 5000 JAV dolerių. V. tuo metu buvo Rusijoje ir susiskambino su piliečiu N. ir paklausė, kaip jie galėtų susitikti. N. pasakė savo adresą ir pasakė, kad jam turi perduoti ne 5000 dolerių, o 7000 JAV dolerių, nes tai būtų kompensacija už važiuotą kelią ir sugaištą laiką. Tuo metu V. paskambino jam ir pasakė, kad negali susisiekti su I., o N. telefonas vėliau buvo išjungtas (2 tomas, b.l. 176-177). Dėl 3 epizodo (nukentėjusysis T. M.) parodė, kad jis 2013-12-05 patalpino skelbimą dėl šiek tiek daužto automobilio FORD Escape, paskambino T. M. ir jie susitiko biure 2013-12-11, Gerulaičio g. M. perdavė jam 2600 eurų grynaisiais. Iš T. M. gautus pinigus jis perdavė Klaipėdos įmonei „Sadaut ko“ už kito būsimo automobilio transportavimą, pinigus šiai bendrovei jis perdavė grynaisiais, jokio pakvitavimo negavo. Tuo metu jis buvo skolingas už kelis konteinerius, ir šie pinigai buvo vienintelė galimybė kažkaip dengti skolą. Sutartį su nukentėjusiuoju T. M. jis sudarė D. Ž. vardu, UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vardu. Tuo metu jam jau vyko 3 ikiteisminiai tyrimai ir jis bijojo, negalėjo nurodyti savo vardo. Dėl sukčiavimo D. L. atžvilgiu nepripažįsta, nes savo įsipareigojimus įvykdė, bet tyčios nukentėjusįjį apgauti neturėjo. V. Š. jo paprašė tik nusiųsti sąskaitos duomenis I. B., už tai iš V. Š. jis gavo pinigų, nežino, kodėl V. Š. sakė jam tai padaryti, o ne pats darė. Prie ko yra A. G., jis neįsivaizduoja, nežino, kas jis toks ir iš kur yra. Jo paso kopiją gavo iš elektroninės „autolager“ paskyros, priėjimą prie jos turėjo ne jis vienas. Šio paso kopijos jis nesiuntė. Prašė, kad K. A. parašytų prašymą, kad būtų grąžinti pinigai, nežino, kodėl susirašinėjant jis to neparašė. Visos jo asmeninės sąskaitos buvo areštuotas, todėl kaip fizinis asmuo jis negalėjo veikti, todėl jam teko veikti per įmones. Jis turėjo V. Š. įmonės UAB (duomenys neskelbtini) DnB banko kortelę ir ja naudojosi, nuiminėjo pinigus. Pripažįsta, kad D. L. nesakė jam, kad siunčia įgaliotą asmenį paimti automobilio. Automobilį išsirinko D. L., o tarpininką O. išsirinko jis, tačiau O. pavardės ir kitų duomenų jis neturi. D. L. jis pranešė, kad automobilį perduos per tarpininką. Kadangi nukentėjusysis nurodė, kad negavo jokio automobilio ir jis neturi jokių įrodymų, kad nukentėjusysis jį gavo, sutinka padengti civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. Č. parodė, kad 2012 metų gruodį Amerikos aukcione aukcionexport.com rado parduodamą automobilį „Ford Escape. Įvertinęs, kad tokį automobilį galėtų parduoti Lietuvoje, įdėjo skelbimą www.autoplius.lt, kad parduoda šį automobilį. 2013 m. sausio pradžioje jam skelbime nurodytu telefonu paskambino T. M., susidomėjo tuo automobiliu. Jis pasakė, kad automobilis yra Amerikoje, parduodamas per aukcioną, kad pats yra fizinis asmuo, bet automobilio pirkimas vyks per juridinį asmenį. Jis pats kaip fizinis asmuo negalėjo vykdyti jokios veiklos, nes jo sąskaitos tuo metu buvo ir šiuo metu yra areštuotos. Jis iš pašto (duomenys neskelbtini) jis išsiuntė T. M. preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, tas sutiko ir jie susitarė susitikti. Susitiko jo motinos ofise – kelionių agentūroje, esančioje (duomenys neskelbtini). Susitarė, kad jis užstatą sumokės grynais, taip buvo patogų. Jis pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) tai yra įmonė, kuri turi atplukdyti nurodytą automobilį ir jis veikia per nurodytą įmonę. Apie tai, kad jis yra šios bendrovės direktorius, nesakė. Po kelių dienų susitiko su T. M. ir jam perdavė pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, kasos pajamų orderį, o T. M. sumokėjo kaip užstatą 2600 eurų, tačiau pajamų orderyje pagal valiutos kursą jis nurodė sumą litais. Kasos pajamų orderyje ir sutartyje jis pasirašė kaip D. Ž.. 2013 m. sausio viduryje jam pavyko laimėti aukcione nurodytą automobilį, tačiau automobilį pardavinėjo dileris (automobilio savininkas) per aukcioną, jis nesutiko su siūloma kaina, tai yra 9000 dolerių suma. T. M. jis pasiūlė kitus variantus, tai yra aukcione parduodamus naujus ir daužtus automobilius. T. M. pinigus, tai yra užstatą, jis įnešė į Amerikos aukciono depozitą per savo laikiną sąskaitą, kurią atidarė viename iš šių bankų SEB, DnB, Šiaulių arba Medicinos, tiksliai šiuo metu neatsimena. Tačiau pervesti pinigai buvo aukciono nuskaičiuoti už ankstesnius pirkimus, tai yra konteinerių ir transportavimo prastovą (2 t. b. l. 199).

Teismas kritiškai vertina liudytojo S. Č. parodymus, nes jie taip pat nenuoseklūs, jis yra kaltinamojo A. Č. brolis, todėl suinteresuotas bylos baigtimi.

Nukentėjusysis D. L. parodė, kad pinigus už automobilį Mitsubishi Outlander Sport jis turėjo pervesti į kaltinamojo nurodytą įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą, kuri jam buvo nurodyta el. paštu iš adreso (duomenys neskelbtini). Sutartį jis sudarė su įmone (duomenys neskelbtini), pasirašė ir atgal nusiuntė sutartį elektroniniu paštu. Pinigus 9200 JAV dolerių į kaltinamojo nurodytą sąskaitą jis pervedė kitą dieną, nes kaltinamasis jį skubino, kad suėjus automobilio pristatymo terminui, jis paskambino kaltinamajam, jog atvažiuoja į Vilnių, kad jam atvykus, kaltinamasis vežiojo jį po miestą, nuvežė į kavinę, į terminalą ir sakė, kad automobilis muitinės terminale, po to išsisukinėjo, neva dar nėra automobilio, po to sakė, kad automobilis stovi kažkokiame Kauno angare. Kaltinamasis A. Č. vežė jį į Kauną, bet angarai buvo užrakinti, jis pats priėjo prie apsauginio, bet šis pasakė, kad neturi raktų, tuo metu A. Č. net neišlipo iš savo automobilio. Paskui kaltinamasis vedė jį pas muitinės inspektorių, su kuriuo kalbėjo lietuviškai, tad jis nesuprato ką, paskui kaltinamasis susiskambino su kažkokiu vyriškiu iš Klaipėdos, kad šis neva atveš jam automobilį į pasienį, bet neatvežė. Jis turėjo tik 3 dienų vizą, todėl išvyko į namus. Po to neva kažkas su kaltinamojo sveikata prasidėjo, po to sakė, kad kaltinamojo brolis S. jam automobilį prie pasienio atveš, tačiau vėl neatvežė. Po to kaltinamasis siūlė jam kitus automobilius, jis buvo išsirinkęs 2-3 automobilius, bet susiskambinus su pardavėju šis buvo nepatenkintas, nes A. Č. neatsiskaitė už automobilį, todėl jis pats vėl važiavo į Vilnių ir kreipėsi į policiją. Pats į Lietuvą pasiimti kito automobilio nevažiavo ir nieko nesiuntė kito automobilio paimti. Kaltinamasis jam prisistatė įmonės direktoriumi. Š. pavardę jis pirmą kartą girdi. Jam kaltinamasis nepranešė, kad automobilį ketina perduoti per kažkokį O..

Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2014 m. kovo mėnesio viduryje, apie 15 dieną, tinklapyje www.autoplius.lt rado skelbimą dėl parduodamo automobilio Lexus LX 570, apie 60 000 dolerių vertės. Skelbime buvo nurodytas telefono numeris (duomenys neskelbtini). Jis susiskambino su pardavėju vardu A., su juo aptarė pirkimo sąlygas. Pardavėjas minėjo, kad automobilį jis nusipirko, suteikė VIN kodą, sakė, kad automobilis jau vežamas iš Amerikos ir po 2-3 savaičių turi būti Lietuvoje. Aptarus sąlygas buvo nuspręsta dėl užstato pervedimo, o kai atvyks automobilis reikės sumokėti likusią pinigų sumą. Buvo nurodyta pervesti užstatą 5000 JAV dolerių, tai yra 12 000 litų. Toliau jis automobilio pirkimą perdavė tvarkyti savo broliui I. B.. Po 2 savaičių jis apmokėjo kelionę, davė pinigų automobiliui ir jo brolis nuvyko į Lietuvą, ten gyveno 3 savaites, kelis kartus važiavo į Klaipėdą vis laukdamas konteinerio su automobiliu. A. vis bandė paaiškinti naujas priežastis, kodėl nėra automobilio. Po 3 savaičių jis pats atvyko į Lietuvą, prie oro uosto susitiko su A., kuris jam žadėjo grąžinti užstatą, nes automobilio nėra. Jis patikėjo A. ir dvi savaites gyveno Vilniuje bei laukė, bet A. taip pinigų ir neatidavė, kiekvieną dieną žadėdamas grąžinti. Nesulaukęs pinigų jis grįžo į Kirgiziją. Būdamas namuose jis nuolat skambindavo A., su juo susirašydavo SMS žinutėmis, šis žadėjo grąžinti pervestus pinigus bei padengti kitas išlaidas, bet to nepadarė. Vėl atvykęs į Lietuvą jis kreipėsi į policiją. Nukentėjusysis T. M. parodė, kad kaltinamąjį A. Č. jis pažinojo kaip D. Ž., kad jis padarė prielaidą, kad kaltinamasis, t. y. jo įmonė, verčiasi prekyba automobiliais, nes sutartį jis sudarė ne su fiziniu asmeniu, o su įmone (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sakė, kad dirba šios įmonės komercijos direktoriumi. Pagal preliminarią sutartį jis sumokėjo 2700 eurų avansinę įmoką, gavo pavedimo čekį su antspaudu, bet antspaudas buvo uždėtas jau iš anksto. Avansą jis sumokėjo po kelių dienų po sutarties pasirašymo, pinigus kaltinamajam jis padavė grynais, mokėjo eurais. Pagal sutartį automobilis turėjo būti pristatytas per du mėnesius, bet pasak pardavėjo, t. y. kaltinamojo, automobilis jau buvo pakeliui iš JAV į Lietuvą ir turėjo pasiekti Klaipėdą tarp Kalėdų ir Naujųjų metų. Įtarimus jam pradėjo kelti kaltinamojo vilkinimas parodyti automobilį, nors buvo deklaruota, kad šis automobilis jau pasiekė muitinę, bet kaltinamasis teigė, kad negali jo išmuitinti, sakė, kad išmuitinimo problemos būna nuolatos. Kai jis nusprendė, kad šio automobilio jam nepavyks gauti, kaltinamojo paprašė grąžinti avansą. Kaltinamasis sakė, kad būtinai grąžins, minėjo, kad jau padarė pavedimą, nors akivaizdžiai tai nebuvo padaryta. Dar vėliau kaltinamasis minėjo, kad serga ir guli ligoninėje, dėl to negali tvarkyti dokumentų. Kad kaltinamasis yra ne D. Ž., jis sužinojau iš spaudos, kai Delfi.lt tinklalapyje perskaitė apie įvykusį pirmąjį kaltinamojo A. Č. teismo posėdį. Liudytojas I. B. turi A. T. įgaliojimą, kuris yra jo pusbrolis ir kuris paprašė nupirkti automobilį, nes jis tuo metu buvo Lietuvoje, nes A. T. internete pamatė skelbimą, kad parduodamas baltas Lexus automobilis. A. T. paskambino jam ir paprašė susitikti su pardavėju bei apžiūrėti šį automobilį, kad A. T. pats to negalėjo padaryti, nes buvo Kirgizijoje. Su kaltinamuoju A. Č. jis susiskambino ir šis SMS žinute jam atsiuntė adresą, jis ten nuvažiavo ir įmonės būstinėje aptarė galutinę kainą, peržiūrėjo papildomas automobilio nuotraukas ir jis su kaltinamuoju susitarė, kad į kaltinamojo nurodytą sąskaitą perves 5000 JAV dolerių avansą, o po automobilio atvykimo sumokės visą likusią sumą, kuri buvo apie 48000 JAV dolerių. Kaltinamasis prašė didesnės avanso sumos, apie 150000 JAV dolerių, bet susitarė, kad tai bus 5000. Po to kaltinamasis el. paštu atsiuntė jam banko sąskaitos rekvizitus. Jis paprašė kaltinamojo kaip garantiją atsiųsti savo paso kopiją, po kažkiek laiko šis atsiuntė jam paso kopiją, bet tokios blogos kokybės, kad nebuvo matyti nuotraukos. Tuomet jis paprašė geresnės kokybės kopijos, bet kaltinamasis to nepadarė. Po to jis paskambino savo įmonės darbuotojui, kuris dirba kurjeriu, išsiunčia pinigus bei užsiima pristatymais, kad iš A. T. paimtų 5000 JAV dolerių ir išsiųstų į kaltinamojo nurodytą sąskaitą.. Kaltinamasis jam atsiuntė ne savo asmeninę, o įmonės UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Jo atsiųsta paso kopija buvo A. G. vardu. Po to kaltinamasis jam sakė, kad ilgą laiką serga, paprašė dar truputėli palaukti, po to sakė, kad vyksta konteinerių perkrovimas Vokietijoje ir dėl to viskas užtruko. Kaltinamasis jo prašymu nurodė konteinerio numerį, todėl atėjus laikui, kai konteineris su automobiliu jau turėjo būti Klaipėdos uoste, jis pasiėmė visus reikiamus pinigus, gavo vizą ir vėl atskrido į Lietuvą pasiimti automobilio, tačiau kaltinamasis buvo ne ryšio zonoje. Po kurio laiko atsiliepęs kaltinamasis paaiškino, kad jis negali susitikti, nes yra Baltarusijos pasienyje, bei pasakė, kad laukiamas automobilis yra Klaipėdoje ir jis gali savarankiškai ten nuvykti. Tuo momentu jis jau turėjo įtarimą, kad automobilinio Lietuvoje nėra. Nuvykęs į Klaipėdą, jis susiskambino su kaltinamojo nurodytu žmogumi, kuris iš tikro pasakė, kad yra Klaipėdoje, bei pasakė, kad jam reikia pernakvoti, o rytoj pats pas jį atvažiuos. Kitą dieną nesulaukęs šio kaltinamojo nurodyto asmens jis skambino turimu numeriu, bet niekas nebeatsiliepė, kaltinamasis taip pat nustojo kelti ragelį. Tuomet jis pats su taksi nuvažiavo į uostą, kur galėjo būti iškrautas automobilis, apsaugai paaiškino situaciją, pasakė VIN numerį ir jie pagal tai patikrino, ar buvo iškraunamas toks automobilis, ar yra toks konteineris. Paaiškėjo, kad tokio automobilio nebuvo ir jis nebuvo iškrautas, taip jis galutinai įsitikino, kad jį kaltinamasis apgavo. Kai prisiskambino kaltinamajam, šis prisipažino, kad automobilis neatvyko ir automobilinio nebėra, kad Amerikoje jį kažkas perpirko. Tuomet jis kaltinamojo paprašė grąžinti pinigus, kaltinamasis pasakė, kad grąžins, bet pinigų neatgavo. Kvitą, kad į K. A. sąskaitą neva pervesti pinigai, jis gavo elektoriniu paštu, bet pinigų iš tiesų pervesta nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų D. L., A. T., T. M. bei liudytojo I. B. parodymais, nes jie nuoseklūs ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, jų parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, bankų sąskaitos, susirašinėjimų el. paštu bei SMS žinutėmis išklotinės, tarnybinis pranešimas dėl abonentų nustatymo, Muitinės departamento bei VĮ „Regitra“ pranešimai, kad automobiliai „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Lexus LX570“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Ford Escape“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos muitinės procedūroms atlikti neužfiksuoti, portalo www.autoplius.lt skelbimai bei internetinio automobilių aukciono Auctionexport.com svetainės apžiūros protokolai, kad tinklalapyje AuctionExport.com suvedus prisijungimo vardą (duomenys neskelbtini) ir slaptažodį, kuriuos suvedė pats A. Č., duomenų apie kaltinamojo dalyvavimą aukcione 2012-2014 m. nėra. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis A. Č. būtų automobilių aukcionui pervedęs kokias nors pinigines sumas ir taip įsigijęs jo nukentėjusiesiems D. L., A. T., T. M. pažadėtus „Mitsubishi Outlander Sport“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), „Lexus LX570“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Ford Escape“, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), automobilius. Nustatyta, kad iš nukentėjusiųjų D. L., A. T., T. M. gautus pinigus kaltinamasis panaudojo ne šių automobilių įsigijimui, o išgrynino bei pavedimais panaudojo su automobiliais „Mitsubishi Outlander Sport“, „Lexus LX570“, bei „Ford Escape“ nesusijusioms išlaidoms padengti, todėl teismas daro išvadą, kad su nukentėjusiaisiais sudarydamas minėtų automobilių įsigijimo sutartis ir gaudamas iš nukentėjusiųjų pinigines sumas, kaltinamasis veikė apgaulės būdu, iš anksto žinodamas, kad automobilių pardavimo aukcione nedalyvaus ir jokių automobilių neįgis bei jų nukentėjusiesiems neperduos. Byloje nustatyta, kad aukcione egzistavo automobilis „Lexus LX570“, tačiau kaltinamasis nukentėjusiajam A. T. bei liudytojui I. B. nurodė ne šio realiai egzistavusio bei su šia byla nesusijusiems asmenims priklausiusio automobilio VIN, bet kitą, panašų numerį, tuo suklaidindamas nukentėjusįjį bei liudytoją, taip pat melavo nukentėjusiesiems D. L., A. T., T. M. bei liudytojui I. B., neva jų pageidaujami automobiliai jau atgabenti į Lietuvą. Nors nukentėjusiojo A. T. mokėjimo pavedime, kurį nukentėjusiojo prašymu atliko K. A., nenurodyta perkamo automobilio markė, tačiau iš susirašinėjimo medžiagos matyti, kad buvo tartasi dėl konkretaus automobilio „Lexus LX570“, ir tik nukentėjusiajam A. T. atvykus į Vilnių ir įsitikinus, kad „Lexus LX570“ jis negaus ir pinigų iš kaltinamojo A. Č. neatgaus, sutiko apžiūrėti kitus siūlomus automobilius, tačiau šie jam netiko.

Kaltinamojo A. Č. parodymai dėl menamo užsienio piliečio V. Š. dalyvavimo darant A. Č. inkriminuojamas veikas vertintini kritiškai, nes byloje nenustatyta jokių duomenų apie tokio asmens dalyvavimą, o nukentėjusieji D. L., A. T., T. M. bei liudytojas I. B. parodė, kad jie bendravo tik su kaltinamuoju A. Č., kuris jiems prisistatinėjo A., A. G. bei D. Ž., bei nukentėjusieji D. L., T. M. ir liudytojas I. B. atpažino kaltinamąjį A. Č. ikiteisminio tyrimo asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu bei teisiamajame posėdyje.

Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis A. Č. padarė jam inkriminuojamas veikas.

Teismas, už padarytas nusikalstamas veikas skirdamas kaltinamajam bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formas ir rūšis, padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (3 t., b. l. 58); Vilniaus priklausomybės ligų cente Narkologinėje įskaitoje neįrašytas (3 t., b. l. 57). Kaltinamajam A. Č. 2014-08-18 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 15-17). Kaltinamasis A. Č. inkriminuojamas veikas padarė būdamas 3 kartus teistas, šiuo metu atlieka bausmę laisvės atėmimo vietose, baustas administracine tvarka. Jo padarytos veikos priskiriamos prie tyčinių nesunkių nusikaltimų, padarytų iš savanaudiškų paskatų, todėl, teismo manymu, yra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant realią laisvės atėmimo bausmę (LR BK 50 str., 63 str. 1 ir 4 d.), ją bendrinant su 2015-11-16 nuosprendžiu paskirta bausme (LR BK 63 str. 9 d.).

Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys dėl 3649,21 eurų turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo D. L. civilinis ieškinys dėl 6874,42 eurų turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo T. M. civilinis ieškinys dėl 2600 eurų turtinės ir 579,24 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai, priteistini iš kaltinamojo A. Č. (LR BPK 115 str. 1 d.). Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusieji D. L. ir A. T. (per K. A. banko sąskaitą) į kaltinamojo nurodytas banko sąskaitas sumokėjo kaltinamojo nurodytas pinigų sumas, atitinkamai D. L. pervedė 9200, o A. T. - 5000 JAV dolerių, o nukentėjusysis T. M. asmeniškai grynaisiais perdavė kaltinamajam 2700 eurų, tačiau visi trys nukentėjusieji iš kaltinamojo prekių, t.y. automobilių negavo, pinigų jiems kaltinamasis negrąžino, todėl civiliniai ieškiniai dėl nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįsti. Nuentėjusiojo T. M. pareikštas reikalavimas dėl 579,24 eurų neturtinės žalos atlyginimo taip pat pagrįstas, nes nurodė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyręs didelių nepatogumų, sugaišęs daug laiko ir turėjęs papildomų išlaidų, o prašoma priteisti 579,24 eurų neturtinės žalos suma atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Kaltinamasis ir gynėja teismui nepateikė jokių dalinį žalos atlyginimą nukentėjusiajam T. M. patvirtinančių duomenų, nukentėjusysis teisiamajame posėdyje parodė, kad jam turtinė ir neturtinė žala nėra atlyginta.

Daiktiniai įrodymai - trys kompaktiniai diskai su UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitų išklotinėmis ir vaizdo įrašu (prisegti prie 3 - ojo tomo viršelio iš vidinės pusės gale), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 313 str.,

nusprendė:

A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:

LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis D. L.) ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo;

LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis D. L.) ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo;

LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis A. T.) ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo;

LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis T. M.) ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo; 4 mėnesius laisvės atėmimo;

LR BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą (nukentėjusysis T. M.) ir paskirti 1 metus laisvės atėmimo;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str.4 ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti ją iš dalies pridedant prie 2015-11-16 nuosprendžiu paskirtos 3 m. ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal 2015-11-16 nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, 2016 m. rugpjūčio 17 dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Priteisti iš A. Č.:

D. L. naudai 6874,42 eurų turtinės žalos atlyginimą;

A. T. naudai 3649,21 eurų turtinės žalos atlyginimą;

T. M. naudai 2600 eurų turtinės ir 579,24 eurų neturtinės žalos atlyginimą, viso 3179,24 eurų.

Daiktinius įrodymus - tris kompaktinius diskus su UAB „Amberta“, UAB „Automobilių tobulinimo centras” bankų sąskaitų išklotinėmis ir vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja (parašas)Nuorašas tikras:Teisėja Alberta Baltušytė