Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2013-03-20 · Civilinė byla Nr. 2-41-630/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-20
Bylos Nr.
2-41-630/2013
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00867-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Atsakovas
A. T.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-41-630/2013Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00867-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;116.1.(S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 20 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Zitai Gauzienei, dalyvaujant ieškovui nepilnamečiui P. T., jo įstatyminei atstovei A. T., jų atstovui advokatui R. P. Damušiui, atsakovo A. T. atstovei advokatei V. Naujokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo nepilnamečio P. T. ir jo įstatyminės atstovė motinos A. T. ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pareikštą atsakovui A. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovo įstatyminė atstovė palaikė nepilnamečio ieškovo pareikštą ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad šiuo metu dar nėra nutraukusi santuokos su atsakovu, tačiau paskutinius 4 metus jie jau nebegyvena kaip šeima. Sutuoktiniai turi sūnų P., kuriam šiuo metu 8 metai, jis lanko mokyklą, vaikas turi specialių poreikių - serga astma, dėl blogo regėjimo reikia akinių. Ji su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytame gyvenamajame name, dirba gyvulininkystės komplekse, gauna atlyginimą apie 1700 Lt per mėnesį, dirba naktimis. Atsakovas nuo 2009 m. niekur nedirba ir nuo to laiko neteikia vaikui išlaikymo. Nuo 2011 gruodžio mėn. pabaigos jie gyvena visiškai atskirai, atskirose patalpose su įėjimais, nes ji įrengė pertvarą tarp patalpų. Ji viena moka visus būsto išlaikymo mokesčius, nors atsakovas gyvena tame pačiame name, atsakovas už elektrą davė tik du mėnesius po 50 Lt, tai yra mažiau negu trečdalį, nes už elektrą praeitą mėnesį mokėjo 230 Lt. Nuo 2009 m. iki 2011 m. gruodžio mėnesio atsakovas taip pat beveik neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, nes niekur nedirbo, gėrė, nieko nenupirko sūnui mokyklai, jis net valgė iš jos pinigų. Vaikas serga astma nuo 6 metų, jį tenka vežti pas gydytojus, pirkti vaistus, jie yra 80 proc. kompensuojami, akinius nešioja jau metus laiko, teko pirkti trejus, nes susilaužydavo, dėl regėjimo problemų važiuoja į Kauno klinikas. Vaikas turi telefoną, kortelės papildymas kainuoja 10 Lt mėnesiui, internetas 40 Lt mėnesiui, ji išsimokėtinai pirko sūnui kompiuterį už 1200 Lt prieš 11 mėnesių, kas mėnesį moka įmokas po 115 Lt. Sutinka, kad nuo 2012 m. gegužės pabaigos ji su vaiku buvo išsikėlusi gyventi pas draugą, bet prieš rugsėjo 1 d. grįžo, ji už tą laikotarpį mokėjo mokesčius, nors name negyveno. Kai ji dirba, vaiką palieka prižiūrėti savo mamai ar draugui, atsakovas vaiku nesirūpina, vaikui einant į parduotuvę net yra atėmęs pinigus. Ji nežino kiek pinigų atsakovui duoda jo motinai, jai pinigų nei atsakovas, nei jo motina neduoda, vieną kartą 2012 m. rugpjūčio mėnesį atsakovas davė 400 Lt. Ieškovo įstatyminė atstovė prašo priteisti iš atsakovo A. T. nepilnamečio vaiko P. T. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpius 2009 m. spalio – gruodžio mėn. – 150 Lt, 2012 m. sausio – gruodžio mėn. – 600 Lt, 2011 m. sausio – gruodžio mėn. 600 Lt, 2012 m. sausio – rugsėjo mėn. 3150 Lt, iš viso 4500 Lt, taip pat prašo priteisti išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nepilnametis vaikas ieškovas P. T. paaiškino, kad jam yra 8 metai, eina į antrą klasę. Jis gyvena su mama, tėtė gyvena kitoje namo pusėje. Visą vasarą jie su mama negyveno tuose namuose. Pertvarą pasistatė dar anksčiau. Tėtė pinigų jam neduoda, nežino, ar pinigų duoda mamai. Kartą jis buvo nuėjęs į parduotuvę apsipirkti, nes mama buvo davusi 20 Lt, grįžtant jis sutiko tėtę, kuris jo paprašė paskolinti pinigų, iš pradžių nesutiko, bet vėliau padavė 10 Lt, tėtis pinigų negrąžino. Jis supranta kada tėtė būna girtas. Prieš kelias dienas matė tėtę girtą, mama su kaimynu jį parvedė namo. Mamos mama jam duoda kartais pinigų, o tėčio mama davė tik per Kalėdas. Vieną kartą tėtis jam davė žaisliuką ir buvo nusivežęs į Kauną, „Megoje“ ėjo pavalgyti į restoraną, buvo prie žaidimų automatų. Jis serga astma, kai reikia į ligoninę, tai veža mama. Nešioja akinukus, jie buvo sulūžę, mama perka akinius. Kai mama dirba, jį prižiūri močiutė arba mamos draugas Paulius. Pas tėtę jis kai kada nueina, bet ten nenakvoja. Kai tėtė negirtas, jis nori bendrauti, mama leidžia.

Atsiliepimas

Atsakovas sutinka su ieškiniu iš dalies, tai yra nesutinka dėl išlaikymo įsiskolinimo ir sutinka mokėti išlaikymą po 200 litų kas mėnesį. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad jo turtinė padėtis yra sunki. Pragyvenimui mama duoda pinigų apie 300 Lt per mėnesį, kitus užsidirba iš atsitiktinių darbų. 2011 m. du mėnesius buvo registruotas darbo biržoje, jam siūlė darbą Kriūkuose, bet jam neapsimokėjo važiuoti ir išbraukė iš darbo biržos. Vėliau nestojo į darbo biržą, nes nepasiūlė geresnių darbų pagal jo turimą suvirintojo specialybę. Jis oficialiai nedirba jau 3 metai. Ne sezono metu iš atsitiktinių darbų jis užsidirba per mėnesį 400-600 Lt, o vasarą apie 2000 Lt, pinigai nepastovūs. Negali vaikui mokėti išlaikymą po 350 Lt. Jis vaikui mokėjo po 200 Lt, o 2012 m. vasarą davė 400 Lt. Gyvena tame pačiame name, šiai dienai savo pusę kuria atskirai, už elektrą davė 50 Lt. Negyvena su sutuoktine kartu nuo 2012 m. gegužės mėnesio, o iki tol gyveno kaip šeima, buvo viskas bendra ir pinigai bendri. Jis neturi problemų su alkoholiu. Šiuo metu jam yra sunku, jis įsidarbins, išvažiuos į užsienį ir siųs pinigus. Jis neprižiūri vaiko, nes neleidžia vaiko motina, bendravimo su vaiku tvarkos nėra nusistatęs. Sutinka, kad vaiko motina nupirko kompiuterį sūnui, maistui vaikui reikia apie 150 Lt, avalynei reikia 100 Lt, mokymo priemonėms turėtų užtekti 30-40 Lt mėnesiui, nes jis anksčiau už tiek pirkdavo, sutinka, kad vaikui reikia telefono, interneto, žino, kad vaikas serga, dėl sveikatos būklės vaiką reikia vežti į Šakius ir į Kauną. Turėtų užtekti 200 Lt išlaikymo iš jo pusės, mama dar 200 Lt skirtų, viso 400 Lt. Iš vaiko jis nepaėmė 10 Lt prie parduotuvės, nežino iš kur tokia kalba. Mama davė jam pinigų pasisamdyti advokatą, nes mano, kad bus sąžiningiau byla išspręsta, todėl nesikreipė dėl nemokamos teisinės pagalbos, prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Institucija, teikianti išvadą – Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko interesus (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog atsakovas A. T. yra nepilnamečio ieškovo P. T., gimusio 2004-09-20, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Iš ieškovo įstatyminės atstovės bei atsakovo paaiškinimų, ir institucijos išvados nustatyta, jog atsakovas nepilnamečiui vaikui neteikia išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Teismo ir šalių iniciatyva surinkus duomenis apie šalių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei gaunamas pajamas, nustatyta, jog nepilnamečio vaiko tėvai po santuokos sudarymo nuo 2006-03-31 bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) kur ir dabar gyvena, bei du automobilius Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW LT 35, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriais naudojasi atskirai. Atsakovas 2013-01-29 ir 2012-05-19 pardavė du automobilius VW, Lt 28, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A 6, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie gautas pajamas ar nuostolius teismui nepateikė, automobilis Audi A3, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) perrašytas sutuoktinei A. T. už anksčiau parduotą jos automobilį. Tokias aplinkybes nurodė vaiko motina A. T., tam neprieštaravo ir atsakovas. Iš pažymos apie darbo užmokestį bei charakteristikos nustatyta, jog vaiko motina A. T. dirba UAB „Saerimner“ naktine fermos operatore ir gauna apie 1900 Lt darbo užmokestį, darbdavio charakterizuojama teigimai (b.l. 7). Vaiko motina A. T. pagal vartojimo kredito sutartį 2012-02-21 vaikui nupirko kompiuterį, už kurį kas mėnesį moka po 115 Lt. Atsakovas remiantis SODROS duomenų bazės išrašu nedirba nuo 2009 m., nuo 2011-07-12 iki 2011-09-16 buvo registruotas darbo biržoje, 2011-08-09 atsisakė siūlomo darbo su pateisinama priežastimi, 2011-09-16 - be pateisinamos priežasties, todėl darbo paieška buvo nutraukta (b.l. 41). Teismui pareikalavus papildomų įrodymų dėl darbo paieškos, atsakovas kreipėsi į UAB „Saerimner“, kuri 2012-12-20 pateikė atsakymą, kad įmonėje nėra laisvų darbo vietų, kitų duomenų, kad ieškojo darbo savo iniciatyva, atsakovas nepateikė. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog atsakovo profesija – suvirintojas, atsakovą materialiai remia jo motina, duodama kas mėnesį apie 300 Lt, abu sutuoktiniai turi tik vieną išlaikytinį – sūnų Pijų, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, tokias aplinkybės nurodė ieškovas nepilnametis sūnus P. T., tai nustatyta iš vaiko motinos A. T. paaiškinimų ir liudytojos R. U. parodymų. Gyvenamąjį būstą išlaiko vaiko motina A. T., kadangi ji moka mokesčius, atsakovo duoti 50 Lt už elektrą nedengia net 1/3 dalies mokesčio, kadangi apžiūrėjus atsiskaitymo knygelę nustatyta, jog už elektrą 2012 m. sausio mėn. sumokėta 230,85 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu vaiko motinos A. T. turtinė padėtis yra geresnė negu atsakovo, tačiau tik dėl subjektyvių veiksnių – atsakovo nenoro bei per mažų pastangų siekiant susirasti darbą.

Sprendžiant apie vaiko poreikius, teismas atsižvelgia į vaiko amžių – P. 8 metai, jis mokyklinio amžiaus, lanko antrą klasę, į jo bendruosius poreikius maistui, drabužiams, žaislams, avalynei, ugdymo prekėms, laisvalaikiui, būstui, į tai, kad jis turi specialiųjų poreikių. Iš VšĮ „Lekėčių ambulatorija“ pažymos nustatyta, jog P. T. serga bronchine astma, susirgimas gydomas medikamentais, vaikas nuolat stebimas LSMUL vaikų pulmonologo, skirtos planinės konsultacijos kas 6-12 mėn., paūmėjimų atveju nedelsiant vaikui reikalingos nuolatinės priemonės, padedančios užtikrinti gerą vaiko imunitetą (maisto papildai, vitaminai, grūdinimosi priemonės, tinkama apranga ir avalynė), greta turimos alerginės astmos, vaikui nustatytai regėjimo sutrikimai, gydymui skirti akiniai (b.l. 35-38). Taigi atsižvelgiant į vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius, į vienodą išlaikytinų asmenų skaičių, į tai, jog vaiko motina užtikrina vaiko teisę į gyvenamąjį plotą, į tai, jog atsakovas sutiko su ieškiniu dalinai, sutikdamas mokėti po 200 Lt kas mėnesį, į abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį, į priežastis dėl ko atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė, laikytina, kad išlaikymo dydis turėtų būti nustatytinas 350 Lt vaikui kas mėnesį. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, turėdamas suvirintojo specialybę, ketverius metus nesusiranda darbo, pati savaime nepateisina pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Taigi abiem vaikų tėvams teikiant po vienodo dydžio išlaikymą, ši suma minimaliai užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius, jo vystymąsi, normalias buitines sąlygas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovo įstatyminė atstovė A. T..

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo įstatyminė atstovė nurodė, kad atsakovas lėšų vaikui išlaikyti neteikia nuo 2009 m. spalio 1 d iki 2012 m. spalio 1 d. ir prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4500 Lt. Kadangi tiek vaiko motina, tiek atsakovas iki šiol nėra nutraukę santuokos, todėl preziumuotina, kad jie veda bendrą ūkį. Vaiko motina A. T. paaiškino, jog su atsakovu kaip sutuoktiniai negyvena nuo 2009 m. spalio mėn., o nuo 2012 m. sausio mėn. atskyrė savo gyvenamąsias patalpas, pastatydami pertvarą, kaip įrodymą ji pateikė statybinių medžiagų pirkimo kvitus. Ieškovas nepilnametis vaikas P. T. dėl savo nedidelio mažiaus negalėjo tiksliai nurodyti aplinkybių nuo kada vaiko tėvas gyvena atskirai, teisme apklaustos liudytojos S. P. ir R. R. nurodė vienokias aplinkybes, o liudytojos J. Č. ir R. U. – kitokias. Atsižvelgiant į tai, kad šalių kviestos liudytojos yra giminaitės, todėl suinteresuotos bylos baigtimi, teismas nesiremia jų parodymais, nesant kitų įrodymų, atsakovui ir vaiko motinai sutinkant, kad nepilnametis vaikas su savo motina A. T. nuo 2012 m. birželio mėn. buvo išėję gyventi pas vaiko motinos draugą, todėl laikytina, kad atsakovas nuo to momento neišlaiko vaiko. Atsižvelgiant į šias aplinkybe ir į tai, kad atsakovas 2012 m. rugpjūčio mėn. teikė išlaikymą vaikui sumokėdamas 400 Lt, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 2012 m. birželio, liepos, rugsėjo mėn. po 350 Lt, nes vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis buvo tokia pati.

Ieškinį patenkinus iš dalies (apie 80 proc.), bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ir ieškovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.). Atsakovas pateikė atstovavimo išlaidų kvitus, jog už advokato pagalbą jis apmokėjo 2000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo teisę gauti nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kadangi yra nedirbantis, tačiau ja nepasinaudojo, o privačiai samdė advokatą patirdamas pakankamai dideles atstovavimo išlaidas, į tai, kad šioje byloje ieškovas yra paties atsakovo nepilnametis vaikas, byla nėra sudėtinga įrodymų rinkimo prasme, 2013-01-22 teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo atstovės prašymu, nes negalėjo atvykti jų kviesta liudytoja, 2013-02-11 teismo posėdis buvo atidėtas dėl atsakovo atstovės motinos mirties, todėl vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d., įvertindamas šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas nepriteisia 20 proc. atstovavimo išlaidų iš ieškovo atsakovui. Iš atsakovo priteistina 80 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios įvertinus bylos sudėtingumą bei Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytus dydžius, laikytinos ne per didelėmis ( 550 Lt), žyminis mokestis už išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo priteisimą ir 80 proc. už pašto išlaidas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 96 str., 87 str., 93 str., 98 str,, 270 str., 282 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983 m., gyvenančio (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. T., gimusiam 2004-09-20, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), po 350 Lt per mėnesį nuo 2012-10-01 iki išlaikytinio pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983 m., gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui P. T., gimusiam 2004-09-20, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų ) išlaikymo įsiskolinimą už 2012 m. birželio, liepos, rugsėjo mėn. po 350 Lt kas mėnesį.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1983 m., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 440 Lt atstovavimo išlaidų ieškovui nepilnamečiui vaikui P. T., gimusiam 2004-09-20, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 157,50 Lt žyminį mokestį, 17,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas – 5660).

Nepilnamečio vaiko išlaikyti priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovo įstatyminę atstovę A. T..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Lina Antanaitienė